Shpeshherė
hasim nė Kuran disa fjalė qė pėrsėriten shumė, mirėpo
nėse meditojmė rreth tyre shohim se ajo nė esencė ėshtė
njė, mirėpo kuptimi i saj ndryshon nga kontesti i
ajetit. Nė kėtė temė do tė zgjedhim fjalėn suu, seuu...
Fjala suu ka kuptime tė ndryshme Nėse shikojmė
fjalorėt e gjuhės arabe, aty e gjejmė kėtė fjalė me
kuptimin i/e keqe, i/e urryer, etj., si p.sh., njeri i
keq ose grua e keqe.
Nė Kuranin Famėlartė thuhet: Shembull i keq ėshtė
populli qė i pėrgėnjeshtroi faktet Tona dhe e dėmtoi
vetveten. (El-Araf, 177)
Fjala es-suu ka kuptimin ashpėrsi, forcė. Thotė Allahu
i Lartėsuar: Pėrkujtoni edhe kur ju shpėtuam prej
popullit tė faraonit, qė nga ai shijuat dėnimin mė tė
idhėt... (El-Bekare, 49)
Fjala es-suu ka kuptimin varrė, plagė qė godet kafshėn.
Allahu i Madhėruar duke treguar pėr tė Dėrguarin e Tij,
Salihun, qė u sprovua me popullin e vet, tha: O
populli im, kjo ėshtė deveja e Allahut, pėr ju ėshtė njė
argument. Lėreni pra, tė ushqehet nė tokėn e Allahut e
mos e prekni me ndonjė tė keqe e tju godasė menjėherė
dėnimi! (Hud, 64)
Fjala es-suu ka kuptimin e metė, e ligė. Thotė Allahu i
Lartėsuar: Dhe, fute dorėn tėnde nė sqetullėn tėnde
e do ta nxjerrėsh atė tė bardhė pa asnjė tė metė. Kjo
ėshtė njė mrekulli tjetėr. (Ta Ha, 22)
Fjala es-suu ka kuptimin sherr, keq. Thotė Allahu i
Lartėsuar nė Kuranin e Tij Famėlartė: Ne nuk ishim
qė bėmė ndonjė tė keqe! (En-Nahl, 28)
Fjala es-suu ka kuptimin ofendim, fjalė e ndyrė, e
keqe. Thotė Allahu i Madhėruar: Allahu nuk do
publikimin e shprehjeve tė kėqija pėrveē (publikimit)
tė atij qė i ėshtė bėrė padrejtė. Allahu ėshtė
dėgjues, i dijshėm. (En-Nisa, 148)
Fjala es-suu ka kuptimin mėkat. Thotė Allahu i
Madhėruar: Pendim i pranueshėm te Allahu ėshtė vetėm
ai i atyre qė e bėjnė mėkat me mosdije dhe shpejt
pendohen; tė tillėve Allahu iu pranon pendimin...
(En-Nisa, 17)
Fjala es-suu ka kuptimin dėm, zarar. Thotė Allahu i
Lartėsuar: A ėshtė Ai qė i pėrgjigjet nevojtarit
(tė mjerit) kur ai e thėrret, duke ia larguar dėmin,
ndėrsa ju ju bėn mbizotėrues tė tokės. A ka zot tjetėr
pos Allahut? Jo, por ju shumė pak pėrkujtoni...
(En-Neml, 62)
Fjala es-suu ka kuptimin vrasje, humbje. Thotė Allahu i
Madhėruar: Dhe atė pa i gjetur kurrfarė e keqe
fituan begati e mirėsi tė mėdha nga Allahu dhe e arritėn
kėnaqėsinė e Tij, Allahu ėshtė dhurues i madh. (Ali
Imran, 174)
Kėshtu sipas mendimit tė disa komentuesve tė Kuranit.
Fjala es-suu ka kuptimin i keq. Pėr ata tė cilėt e
thyejnė besėn e dhėnė Allahut pasi u patėn zotuar, pėr
ata tė cilėt e kėpusin atė pėr tė cilėn Allahu ka
urdhėruar tė jetė e pakėputur dhe bėjnė shkatėrrime nė
tokė, Allahu thotė: ...ata janė tė mallkuar dhe ata
kanė pėrfundim tė keq. (Er-Raad, 25)
Fjala es-sevi shkruhet si ajo mė parė nė gjuhėn arabe,
mirėpo lexohet ndryshe dhe ka kuptimin pa moral ose
amoralitet. Kėtė e vėrejmė nė ajetin e sures Merjem, ku
Allahu i Madhėruar i drejtohet Merjemes duke i thėnė:
Oj motra e Harunit, babai yt nuk ishte njeri i prishur
e as nėna jote nuk ka qenė e pamoralshme! (Merjem,
28)
Nė asnjė mėnyrė nuk lejohet tė lexohet me u (es-suu)
sikurse nė rastet e tjera, gjithashtu as nė ajetin
tjetėr, ku thuhet: Por ju menduat se i Dėrguari dhe
besimtarėt kurrė nuk do tė kthehen te familjet e veta
dhe kjo (bindje) nė zemrat tuaja u duket e mirė
dhe patėt mendim tė keq... (El-Feth, 12)
Kėto ishin disa nga kuptimet e fjalės es-suu kur
lexohet me u dhe me e, tė cilat nė esencė tregojnė
pėr vepėr ose fjalė tė keqe, mirėpo konteksti i ajetit
ėshtė ai i cili i klasifikon llojet e sė keqes. Kjo na
ndihmon dhe na stimulon tė meditojmė rreth Kuranit
Fisnik, rreth ajeteve dhe sureve qė gjenden nė tė.
E lusim Allahun Fuqiplotė qė tė na lehtėsojė kuptimin
dhe meditimin e Kuranit Famėlartė!