Vendimi i
Asamblesė Islamike Ndėrkombėtare nė lidhje me kartelat e
kreditit
Kėshilli i Asamblesė
Islamike Ndėrkombėtare tė Fikhut, i cili buron nga
Organizata e Kongresit Islamik, mbledhja e
dymbėdhjetė e mbajtur nė Rijad tė Arabisė Saudite,
mė 25 Xhumada El-Ahire 1421 h deri nė fillim tė
muajit Rexheb 1421 h (23-28 shtator 2000), duke u
mbėshtetur nė vendimin e Kėshillit nr. 7\1\6\5
rreth temės sė "Tregjeve Monetare", nė lidhje me
kartelat e kreditit pati vendosur tė japė sqarimin
e saj nė lidhje me kėto kartela dhe dispozitėn pėr
to nė mbledhjen ardhshme.
Pasi Kėshilli i Asamblesė i dėgjoi diskutimet e
bėra mes fukahave dhe ekonomistėve dhe pasi iu
referua pėrkufizimit tė kartelave tė kreditit nė
vendimin me nr. 7/1/63, u pėrfitua se pėrkufizimi
i kartelave tė kreditit pa mbulesė ėshtė:
"Dokument qė e jep autoriteti kompetent (banka)
pėr njė person fizik apo juridik, bazuar mbi njė
marrėveshje mes tyre. Kjo (marrėveshje) i jep
mundėsi poseduesit tė shit-blej dhe tė kryej
shėrbime tjera me atė qė e merr nė konsideratė
kėtė dokument (tregtari), pa e paguar ēmimin nė
ēast, pėr shkak se burimi (banka) e merr pėrsipėr
pagesėn. Fillimisht pagesa bėhet nga llogaria e
burimit, pastaj shuma kompensohet mė vonė nga
mbajtėsi i kartelės brenda disa afateve tė
vazhdueshme. Njė pjesė e autoriteteve kompetente
(bankave) ngarkojnė kamatė mbi shumėn e llogarisė
sė papaguar pas njė kohe tė caktuar nga koha e
kėrkesės dhe disa tė tjera jo."
Asambleja vendosi si mė poshtė:
1- Nuk lejohet nxjerrja e kartelave tė kreditit (Visa,
Mastercard, Maestro, American Express, etj.) pa
mbulesė dhe nuk lejohet as pėrdorimi i tyre, nėse
ajo kushtėzohet me shtesa kamatare, edhe nėse
kėrkuesi i kartelės sė kreditit ėshtė i vendosur
qė ta bėjė pagesėn e borxhit gjatė periudhės qė
nuk kėrkohet kamata.
2- Lejohet nxjerrja e kartelave tė kreditit pa
mbulesė nėse kjo nuk kushtėzohet me kamatė mbi
borxhin e tėrhequr me anė tė kėsaj kartele.
Nga kjo rezulton si mė poshtė:
1- Lejohet qė banka tė marrė tarife fikse pėr
nxjerrjen fillestare tė kartelave tė kreditit apo
pėr rinovimin e tyre, nėse kjo cilėsohet si pagesė
reale pėr masėn e shėrbimeve tė ofruara pėr kėtė
qėllim.
2- Lejohet qė banka tė marrė prej tregtarit pagesė
pėr blerjet e klientit tė saj, me kusht qė blerja
nga tregtari nėpėrmjet kartelės sė kreditit (pa
mbulesė) tė jetė me tė njėjtin ēmim si pagesa nė
dorė.
3- "Tėrheqja e pareve nga banka nėpėrmjet kartelės
sė kreditit pa mbulesė konsiderohet borxh (klienti
merr borxh nga banka). Nė kėtė nuk ka asnjė
pengesė fetare nėse pėr kėtė nuk kėrkohet shtesė
kamatare. Kurse tarifat fikse qė merren pėr
shėrbim dhe qė nuk kanė lidhje me shumėn e borxhit
apo me kohėn e tij nuk janė pjesė e borxhit. Ēdo
tarifė qė ėshtė mė e madhe se shėrbimet reale
ėshtė haram (pra n.q.s tarifa qė merr banka ėshtė
mė e madhe se kostoja e shėrbimit), sepse bėn
pjesė nė kamatėn e ndaluar me sheriat
4- Nuk lejohet blerja e arit dhe argjendit, po
kėshtu edhe valutat monetare me kartelė krediti pa
mbulesė.
Allahu e di mė sė miri.