Dijetari Abdullah ibn Hamid (kryetar i mbikėqyrjes
fetare tė xhamisė sė Pejgamberit salallahu alejhi ue
selem) ka thėnė: Sprovat tė cilat i afrohen zemrės
janė shkak i sėmundjes sė saj." Kėto janė sprovat e
dyshimeve, sprovat e epsheve, sprovat e harameve dhe
bidateve (risive), sprova e zullumit dhe e injorancės.
Zemra ėshtė dy llojesh: 1. zemra e cila nė rast se e
sulmon ndonjė sprovė e thith atė sprovė, e do atė dhe
anon nga ajo sprovė dhe 2. zemra e cila e refuzon
sprovėn, e urren atė dhe largohet nga ajo, pėr shembull
sprovat shkatėrruese tė cilat shfaqen nė programet
televizive, si valėzime tė ndryshme, kėngėtare, festime
tė festave tė ndryshme etj. Ka zemėr qė anon nga kėto
gjėra, i do ato dhe fton nė to. Kjo lloj zemre ėshtė
nxirė dhe xhelozia e saj ka vdekur. Kėtė zemėr e ka
kapluar sėmundja. Ka zemėr qė e urren kėtė (shikimin e
kėtyre gjėrave), largohet prej tyre dhe i kėshillon edhe
tė tjerėt qė tė largohen. Kjo zemėr ėshtė e pastėr dhe e
bardhė, ėshtė e ndriēuar me dritėn e imanit (besimit).
Pastaj vazhdon dhe thotė: Dhe nuk ka dyshim nė atė se
televizori ėshtė njė mjet i tė kėqijave, qė fton pėr
shkatėrrimin e familjes (dhe moralit tė saj), ėshtė
humbės i kohės pa nevojė e nė shumė raste ėshtė shkaktar
i lėnies sė shumė obligimeve (farzeve), si namazi,
kryerja e obligimeve tė tjera etj. E gjithė kjo nėse
shpėton pa shikuar ndonjė haram nė televizor, qė nuk
mund tė jetė e mundshme pasi nuk ka asnjė emision apo
program televiziv qė tė mos ketė ndonjė femėr tė
zhveshur apo ndonjė mashkull qė flet pėr dashurinė ose
pėr skandale tė ndryshme, vrasje, vjedhje etj.
Pastaj ai thotė: O ju muslimanė, kini kujdes dhe
kėshillojeni njėri-tjetrin qė ti respektoni urdhrat e
Islamit dhe ta luftoni kėtė lloj sėmundjeje, e cila po e
shkatėrron nderin e muslimanėve dhe po e prish atė. (Usretul
Muslime emamel Fidju uet-tilifizjun Mervan Kexhik)
Shejh Muhamed ibn Uthejmini, Allahu e mėshiroftė, ka
thėnė: Pejgamberi salallahu alejhi ue selem ka thėnė:
Nuk ka asnjė person qė Allahu i Lartėsuar tė mos i
ketė caktuar tė bėhet mbikėqyrės pėr dikė. Dhe pasi vdes
dhe i ka tradhtuar ata pėr tė cilėt ėshtė caktuar si
pėrgjegjės i tyre, Allahu i Madhėruar ia ka bėrė haram
atij xhenetin.
Dhe kjo pėrgjegjėsi pėrfshin pėrgjegjėsinė e madhe, tė
mesme dhe tė vogėl.
Po ashtu pėrfshin edhe pėrgjegjėsinė e burrit ndaj
familjes sė tij duke u bazuar nė fjalėn e Pejgamberit
salallahu alejhi ue selem, i cili thotė: Burri ėshtė
pėrgjegjės i familjes sė tij. Dhe sipas kėsaj, ai i
cili vdes dhe lė nė shtėpinė e tij satelit, ai ka vdekur
si tradhtar i personave pėr tė cilėt ka qenė pėrgjegjės
dhe pėr kėtė shkak do ti bėhet haram atij xheneti siē
ka ardhur nė hadith. Dhe pėr kėtė ne themi se ēdo mėkat
qė bėhet me kėtė satelit (dhe televizor) qė e ka
vendosur dora e njeriut para se tė vdesė, do ta ketė
mėkatin edhe pasi tė vdesė, edhe nėse zgjat koha dhe
shtohen mėkatet (duke shikuar pasardhėsit satelit dhe
televizor).
Ki kujdes, o vėlla musliman, qė mos tė lėsh pas teje
diēka qė do tė sjellė mėkate nė varrin tėnd!
Nėse nė shtėpinė tėnde ke satelit, e ke pėr obligim ta
thyesh atė dhe ta shkatėrrosh pėr shkak se ky mjet nuk
pėrdoret nė kėtė kohė pėr ndonjė send tjetėr pėrveēse nė
haram dhe nuk lejohet shitja e tij pėr shkak se ti, nėse
e shet atė, ai qė e blen do ta pėrdorė nė mėkat ndaj
Allahut dhe nė kėtė rast do tė jesh prej ndihmėtarėve nė
haram. Nuk ka rrugė tjetėr pėr pendim para se tė vdesėsh
pėrveēse ta thyesh kėtė mjet (satelitin) i cili sjell tė
kėqija, tė cilat janė tė njohura pėr tė gjithė.