Namazi i xhenazes ėshtė farz
kifaje (obligim kolektiv), qė do tė thotė se, nė
qoftė se e falin njė grup muslimanėsh, tė tjerėt
lirohen prej kėtij obligimi.
Transmetohet nga Ebu Hurejra, Allahu qoftė i
kėnaqur me tė, se e kanė ftuar Pejgamberin
salallahu alejhi ue selem pėr t`ia falur namazin e
xhenazes njė mashkulli, i cili i kishte pasur
borxh njė muslimani. Nė kėtė rast, Pejgamberi
salallahu alejhi ue selem i pyeti tė pranishmit se
a e ka lėnė i vdekuri dikė qė ia paguan borxhin.
Nėse ka lėnė dikė, ia ka falur namazin, e nėse nuk
ka lėnė askė pėr t`ia paguar borxhin, u ėshtė
drejtuar muslimanėve duke u thėnė: Faljani
namazin tė vdekurit tuaj. (Buhariu)
Vlera e namazit tė xhenazes
Transmetohet nga Ebu Hurejra, Allahu qoftė i
kėnaqur me tė, se Pejgamberi salallahu alejhi ue
selem ka thėnė: Kush qėndron derisa tė falet
namazi i xhenazes, ka pėr shpėrblim njė kirat,
ndėrsa ai qė qėndron derisa varroset, shpėrblehet
me dy kirate. Tė pranishmit e pyetėn se
ē`janė dy kirate. Pejgamberi salallahu alejhi ue
selem u pėrgjigj: Ai shpėrblim ėshtė sa dy
kodra tė mėdha tė Uhudit. (Buhariu dhe
Muslimi)
Falja e namazit tė xhenazes
Sė pari duhet vendosur xhenazja nė drejtim tė
kibles, kurse imami dhe tė pranishmit qėndrojnė
pas xhenazes duke u rreshtuar nė tre safa
(rreshta) apo mė shumė. Transmetohet nga Merthed
ibn Abdullah El-Jezenijj se ka thėnė: Kur Malik
ibn Hubejre, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, e falte
namazin e xhenazes, njerėzit i radhiste nė tre
safa e pastaj u thoshte se i Dėrguari i Allahut ka
thėnė: Kujt i falet namazi i xhenazes prej tre
safave, atij i ėshtė premtuar xheneti.
(Tirmidhiu dhe Ebu Davudi)
Pastaj bėn nijet (me zemėr) pėr tė falur namazin e
xhenazes. Merr tekbirin fillestar duke thėnė
Allahu Ekber dhe njėkohėsisht duke i ngritur duart
nė lartėsinė e supeve.
Pas tekbirit tė parė, lexo suren El-Fatiha:
Merret tekbiri i dytė duke thėnė
Allahu Ekber (nėse dėshiron i ngre duart nė
lartėsinė e supeve) dhe thua: All-llahumme sal-li
ala Muhammedin ue ala ali Muhammed kema sal-lejte
ala Ibrahime ue ala ali Ibrahim, inneke hamidun
mexhid. All-llahumme barik ala Muhammedin ue ala
ali Muhammed kema barekte ala Ibrahime ue ala
ali Ibrahim, inneke hamidun mexhid.
Merr tekbirin e tretė, njėsoj si tė dytin, duke
thėnė Allahu Ekber dhe thua njėrėn prej kėtyre
duave: All-llahumme-gfir li hajjina ve mejjitina
ve shahidina ve gaibina ve sagirina ve kebirina ve
dhekerina ve unthana. All-llahumme men ahjejtehu
minna fe ahjihi alel Islam ve men teveffejtehu
minna fe tevefihi alel iman. All-llahumme la
tahrimna exhrehu ve la tudil-lena ba`dehu.
(O Zot, fali tė gjallėt (nga ne) dhe tė vdekurit,
tė pranishmit dhe ata nė mungesė, tė vegjlit dhe
tė mėdhenjtė, meshkujt dhe femrat. O Zot, atij
ndėr ne qė i dhurove jetė, udhėzoje (bėje) tė
jetojė nė Islam, kurse atij qė ia merr jetėn,
merrja duke qenė me iman. O Zot, mos na ndalo prej
shpėrblimit tė tij dhe mos na bėj tė humbur pas
tij.) (Ibn Maxhe dhe Ahmedi)
Ose kėtė dua: All-llahumme-gfir lehu ver-hamhu ve
afini va`fu anhu, ve Ekrim nuzulehu, ve vessi`
mudhalehu, vagsilhu bil mai veth-thelxhi vel
beredi, ve nekkini minel hataja kema nekkajte eth-thevbel
ebjeda mined-denesi, ve ebdilhu daren hajren min
darihi ve ehlen hajren min ehlihi ve zevxhen
hajren min zevxhihi, ve ed-hilhul xhennete ve e`idhhu
min adhabil kabr ve adhabin-nar.
(O Zot, falja mėkatet dhe mėshiroje, shpėtoje dhe
ki ndjesė ndaj tij, bėja vendin e mirė dhe
zgjeroja vendin ku do tė hyjė, pastroje atė me
ujė, borė dhe akull dhe pastroje nga mėkatet,
ashtu siē e pastron rrobėn e bardhė nga njollat,
zėvendėsoja shtėpinė me njė shtėpi mė tė mirė,
familjen me njė familje mė tė mirė, bashkėshortin
(bashkėshorten) me njė mė tė mirė, fute nė xhenet
dhe mbroje prej dėnimit tė varrit dhe dėnimit tė
zjarrit.) (Muslimi)
Pastaj merr tekbirin e katėrt dhe tė fundit,
njėsoj si tekbiret e mėparshme, duke thėnė Allahu
Ekber dhe bėj lutje pėr vete dhe pėr tė gjithė
muslimanėt. Preferohet qė tė bėhet kjo lutje:
All-llahumme Rabbena atina fid-dunja haseneten ue
fil-ahireti hasaneten ue kina adhaben-nar.
(O Zoti ynė, na jep neve tė mira nė kėtė botė dhe
botėn e ardhshme (Ahiretin) dhe na mbro prej
zjarrit tė xhehenemit.)
Pastaj jep selam nė anėn e djathtė duke thėnė:
Es-selamu alejkum ue rahmetullah dhe kėshtu
pėrfundon namazin.
Vėrejtje: Duhet pasur kujdes qė gjatė faljes sė
namazit tė xhenazes tė themi suren El-Fatiha sepse
Pejgamberi salallahu alejhi ue selem ka thėnė:
Nuk ka namaz kush nuk e kėndon suren El-Fatiha.