Motivi ose el-ile ėshtė njė term qė pėrdoret
nė shkencėn e Usulu Fikhut dhe ka pėr qėllim
cilėsinė, shkakun ose arsyen se pse ngrihet
njė dispozitė sheriatike. P.sh. motivi (el-ile)
i ndalimit tė alkoolit ėshtė dehja (el-iskar),
motivi i ndalimit tė zinasė (amoralitetit)
ėshtė ruajtja e pasardhėsve dhe e nderit tė
familjes, etj. Motivi i ndalimit tė njė
gjėje mund tė jetė njė, por mund tė jenė mė
shumė se njė.
Pse i shikohet motivi njė dispozite?
Kjo
bėhet pėr shkak se jo tė gjitha gjėrat qė
ekzistojnė dhe qė do tė zbulohen nė tė
ardhmen janė tė pėrmendura nė citatet sheriatike (Kuran dhe Hadith) duke ua
pėrcaktuar dispozitėn pėrkatėse, por kemi
gjėra ta papėrmendura nė citate, qė u
kuptohet dispozita duke bėrė analogji mė
ndonjė tjetėr tė pėrmendur nė Kuran ose nė
Hadith nė bazė tė motivit qė i bashkon1.
Pėr ta kuptuar mė qartė kėtė do tė sjellim
shembullin e ndalimit tė alkoolit. Allahu i
Lartėsuar e ndaloi pirjen e alkoolit me
ajetin kuranor: “O ju qė besuat, s'ka
dyshim se vera, bixhozi, idhujt dhe
hedhja e shigjetės (pėr fall) janė vepra tė
ndyta nga shejtani. Pra, largohuni prej tyre
qė tė jeni tė shpėtuar” (Maide, 90).
Ėshtė e qartė se nė kėtė ajet pėrmendet si e
ndaluar konsumimi vetėm i verės e cila
prodhohet nga rrushi dhe nuk ceken llojet e
tjera tė pijeve alkoolike tė cilat prodhohen
nga kumbulla, hurma, dardha, etj. Kėshtu,
arsyeja e ndalimit tė verės ėshtė dehja (el-iskar)
dhe derisa kjo ėshtė e pranishme edhe te
rakia (dhe tė gjitha pijet e tjera
alkoolike), atėherė tė gjitha kėto pije i
bashkėngjiten dispozitės sė verės pasi kanė
tė pėrbashkėt kėtė motiv pėr tė cilin ėshtė
ndaluar vera, qė nė rastin tonė ėshtė dehja.
Sė dyti:
Motivi i kamatės nė mallrat kamatare
Fukahatė janė tė pajtimit se
nė hadithin e Ubade Ibėn Samitit, nė tė
cilin pėrmenden gjashtė mallrat kamatare,2
kemi dy kategori mallrash.
1. Kategoria e monedhave (ari dhe argjendi)
2. Kategoria e ushqimeve (gruri, elbi, hurma
dhe kripa)
Tė dy kėto kategori dallojnė nė mes vete me
motiv (el-ile), kėshtu qė motivi i ndalimit
tė kamatės nė ar dhe argjend nuk ėshtė ai i
kategorisė sė ushqimeve (grurė, elb, hurma
dhe kripė).
Nė pėrcaktimin e motivit nė kėto mallra ka
mendime tė dijetarėt dhe pa u zgjeruar duke
sjellė thėniet e tyre, themi se mė e sakta,
Allahu e di mė sė miri, ėshtė se:
-Motivi i ndalimit tė kamatės nė kategorinė
e floririt dhe argjendit ėshtė vlera,
respektivisht ēmueshmėria e tyre (Eth-themenije),
pasi janė tė kushtueshme dhe njerėzit nė tė
kaluarėn i pėrdornin si monedha pėr
shitblerje. Prandaj kėto dy sende janė
pasuri dhe konsiderohen kategori nė vete[3].
-Ndėrsa motivi nė katėr lloje tė tjera
mallrash (grurė, elb, hurma dhe kripė) janė
dy gjėra:
1. El-iktijat: Ato janė prej
ushqimeve esenciale pėr jetesė
2. El id-dihar: Dhe
mund tė ruhen pėr kohė tė gjatė pa u prishur
(magazinimi ose deponimi i tyre).
Motivi
i ndalimit tė kamatės nė kėto mallra
I- Kategoria e
Monedhave
-Motivi i ndalimit
tė kamatės nė kategorinė e floririt
dhe argjendit ėshtė vlera,
respektivisht ēmueshmėria e tyre
(Eth-themenije),
II-
Kategoria e Ushqimeve
Motivi nė kategorinė
e ushqimeve ėshtė dy gjėra:
1. El-iktijat:
Ato janė
prej ushqimeve esenciale pėr jetesė.
2. El id-dihar:Mund
tė ruhen pėr kohė tė gjatė pa u
prishur (magazinimi ose depozitimi i
tyre).
Alaudin Abazi
18.10.2009
1Prandaj
burime tė fikhut (legjislacionit
islam) krahas Kuranit dhe Hadithit
janė ixhmaja, kijasi (analogjia) dhe
disa burime tė tjera mė pak tė
rėndėsishme se kėto qė pėrmendėm.
2"Ari
me ar, argjendi me argjend, gruri me
grurė, elbi me elb, hurmat me hurme
dhe kripa me kripė (shkėmbehen mes
vete) nė tė njėjtėn sasi, nė tė
njėjtėn peshė, dorė mė dorė. Nėse
ndryshojnė kėto lloje, atėherė
shisni si tė doni me kusht qė tė
jetė dorė mė dorė.”
3"Mukedime Fil
Muamelatel Malije Ve Badut
Tatbikatel Muasire”, dr.Jusuf Shibel,
f. 33.