Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Faqja juaj

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.audionur.com
 
www.pertymoter.net
 
www.islamgjakova.net
 
www.ilahi-ks.com
 

 
 
 
 
 
 
 
 
Motivi i ndalimit tė kamatės nė mallrat kamatare

Sė pari: Sqarim i termit "motiv"-"El-iletu"

Motivi ose el-ile ėshtė njė term qė pėrdoret nė shkencėn e Usulu Fikhut dhe ka pėr qėllim cilėsinė, shkakun ose arsyen se pse ngrihet njė dispozitė sheriatike. P.sh. motivi (el-ile) i ndalimit tė alkoolit ėshtė dehja (el-iskar), motivi i ndalimit tė zinasė (amoralitetit) ėshtė ruajtja e pasardhėsve dhe e nderit tė familjes, etj. Motivi i ndalimit tė njė gjėje mund tė jetė njė, por mund tė jenė mė shumė se njė.

Pse i shikohet motivi njė dispozite?

Kjo bėhet pėr shkak se jo tė gjitha gjėrat qė ekzistojnė dhe qė do tė zbulohen nė tė ardhmen janė tė pėrmendura nė citatet sheriatike (Kuran dhe Hadith) duke ua pėrcaktuar dispozitėn pėrkatėse, por kemi gjėra ta papėrmendura nė citate, qė u kuptohet dispozita duke bėrė analogji mė ndonjė tjetėr tė pėrmendur nė Kuran ose nė Hadith nė bazė tė motivit qė i bashkon1.

Pėr ta kuptuar mė qartė kėtė do tė sjellim shembullin e ndalimit tė alkoolit. Allahu i Lartėsuar e ndaloi pirjen e alkoolit me ajetin kuranor: “O ju qė besuat, s'ka dyshim se vera, bixhozi, idhujt dhe hedhja e shigjetės (pėr fall) janė vepra tė ndyta nga shejtani. Pra, largohuni prej tyre qė tė jeni tė shpėtuar” (Maide, 90). Ėshtė e qartė se nė kėtė ajet pėrmendet si e ndaluar konsumimi vetėm i verės e cila prodhohet nga rrushi dhe nuk ceken llojet e tjera tė pijeve alkoolike tė cilat prodhohen nga kumbulla, hurma, dardha, etj. Kėshtu, arsyeja  e ndalimit tė verės ėshtė dehja (el-iskar) dhe derisa kjo ėshtė e pranishme edhe te rakia (dhe tė gjitha pijet e tjera alkoolike), atėherė tė gjitha kėto pije i bashkėngjiten dispozitės sė verės pasi kanė tė pėrbashkėt kėtė motiv pėr tė cilin ėshtė ndaluar vera, qė nė rastin tonė ėshtė dehja.

Sė dyti:  Motivi i kamatės nė mallrat kamatare

Fukahatė janė tė pajtimit se nė hadithin e Ubade Ibėn Samitit, nė tė cilin pėrmenden gjashtė mallrat kamatare,
2 kemi dy kategori mallrash.

1. Kategoria e monedhave (ari dhe argjendi)
2. Kategoria e ushqimeve (gruri, elbi, hurma dhe kripa)


Tė dy kėto kategori dallojnė nė mes vete me motiv (el-ile), kėshtu qė motivi i ndalimit tė kamatės nė ar dhe argjend nuk ėshtė ai i kategorisė sė ushqimeve (grurė, elb, hurma dhe kripė).

Nė pėrcaktimin e motivit nė kėto mallra ka mendime tė dijetarėt dhe pa u zgjeruar duke sjellė thėniet e tyre, themi se mė e sakta, Allahu e di mė sė miri, ėshtė se:

-Motivi i ndalimit tė kamatės nė kategorinė e floririt dhe argjendit ėshtė vlera, respektivisht ēmueshmėria e tyre (Eth-themenije), pasi janė tė kushtueshme dhe njerėzit nė tė kaluarėn i pėrdornin si monedha pėr shitblerje. Prandaj kėto dy sende janė pasuri dhe konsiderohen kategori nė vete
[3].

-Ndėrsa motivi nė katėr lloje tė tjera mallrash (grurė, elb, hurma dhe kripė) janė dy gjėra:

1. El-iktijat: Ato janė prej ushqimeve esenciale pėr jetesė


2. El id-dihar:
Dhe mund tė ruhen pėr kohė tė gjatė pa u prishur (magazinimi ose deponimi i tyre).

 

Motivi i ndalimit tė kamatės nė kėto mallra

 

 

 

 

I- Kategoria e Monedhave

 

-Motivi i ndalimit tė kamatės nė kategorinė e floririt dhe argjendit ėshtė vlera, respektivisht ēmueshmėria e tyre (Eth-themenije),

II- Kategoria e Ushqimeve

Motivi nė kategorinė e ushqimeve ėshtė dy gjėra:

1. El-iktijat: Ato janė prej ushqimeve esenciale pėr jetesė.

2. El id-dihar:Mund tė ruhen pėr kohė tė gjatė pa u prishur (magazinimi ose depozitimi i tyre).

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Alaudin Abazi
18.10.2009


1 Prandaj burime tė fikhut (legjislacionit islam) krahas Kuranit dhe Hadithit janė ixhmaja, kijasi (analogjia) dhe disa burime tė tjera mė pak tė rėndėsishme se kėto qė pėrmendėm.

2 "Ari me ar, argjendi me argjend, gruri me grurė, elbi me elb, hurmat me hurme dhe kripa me kripė (shkėmbehen mes vete) nė tė njėjtėn sasi, nė tė njėjtėn peshė, dorė mė dorė. Nėse ndryshojnė kėto lloje, atėherė shisni si tė doni me kusht qė tė jetė dorė mė dorė.”

3 "Mukedime Fil Muamelatel Malije Ve Badut Tatbikatel Muasire”, dr.Jusuf Shibel, f. 33.

                                         www.klubikulturor.com