Argumentet nga
Kurani dhe Suneti janė tė qarta nė ndalimin e
kėngės dhe muzikės, po ashtu edhe fjalėt e
sahabėve, tė tabiinėve dhe tė dijetarėve tė
Sunetit tregojnė pėr ndalimin e kėtyre gjėrave qė
do ti cekim mė poshtė.
Argumentet nga Kurani
1. Allahu i Lartėsuar thotė: (Zoti) Tha (Iblisit):
Shko, e kush prej tyre
vjen pas teje, shpėrblimi juaj ėshtė xhehenemi,
shpėrblim i plotė. Dhe me atė alarmin e zėrit
tėnd, mashtroje atė qė mundesh prej tyre, me
kalorėsit e kėmbėsorėt tu thirri (bėrtitu) ata,
pėrzieju me ta nė pasuri dhe nė fėmijė dhe
premtoju atyre, po shejtani nuk u premton tjetėr,
pėrveē mashtrim. (El Isra, 63-64)
Muxhahidi, ndėr komentuesit mė tė mėdhenj mė tė
mėdhenj tė Kuranit ka thėnė: Ka thėnė ibn Abasi,
Allahu qoftė i kėnaqur me tė, se me zėrin e
shejtanit ka pėr qėllim kėngėn dhe fyellin dhe
veglat e tjera muzikore.
Dahaki ka thėnė: Zėri i shejtanit i pėrmendur nė
kėtė ajet ka pėr qėllim zėrin e fyellit dhe tė
daulles.
2. Allahu i Lartėsuar thotė: Po ka nga njerėzit
qė blenė tregime boshe e
mė qėllim qė t'i largojnė njerėzit prej rrugės sė
Allahut." (Llukman: 6)
Ka thėnė Muxhahidi (pėr tė cilin kanė thėnė se
nėse tė vjen komenti i Muxhahidit pėr ndonjė ajet,
tė mjafton): Ky ajet ka pėr qėllim fjalėt boshe
dhe dėgjimin e kėngės dhe tė gjėrave tė tjera tė
ngjashme me tė.
Dhe ka thėnė: Ėshtė betuar Abdullah Ibn Mesudi,
Allahu qoftė i kėnaqur me tė, duke thėnė: Pasha
Allahun, qė nuk e meriton adhurimin askush pėrveē
Tij (tri herė ėshtė betuar kėshtu), ky ajet qė
blenė tregime boshe ka pėr qėllim kėngėn.
3. Allahu i Lartėsuar thotė: A prej kėtij
ligjėrimi (Kurani) po ēuditeni? E po qeshni dhe
nuk po qani? Duke humbur jetėn tuaj (tė ēmuar) nė
lojė e dėfrim (nė kotėsi, muzikė etj)? (En-nexhm,
59-61)
Akreme ibn Abasi, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, ka
thėnė: Es-semud (lojė e dėfrim) ėshtė kėnga nė
gjuhėn e popullit Himjer, qė ėshtė njė prej fiseve
arabe. Ka thėnė ibn Abasi: Ata thonė Esmidi ja
Fulane, qė nėnkupton kėndo pėr ne.
Akreme nė komentin e kėtij ajeti ka thėnė: Kur
jobesimtarėt dėgjonin Kuranin, fillonin tė
kėndonin me qėllim qė ti largonin njerėzit nga
dėgjimi i Kuranit me kėngė dhe pėr kėtė shkak ka
zbritur ky ajet.
Argumentet nga hadithet e Pejgamberit salallahu
alejhi ue selem
1. Transmeton Ebu Malik el Eshari, Allahu qoftė i
kėnaqur me tė, se e ka dėgjuar Pejgamberin
salallahu alejhi ue selem duke thėnė:
Do tė ketė prej umetit tim njė popull qė do ta
lejojnė amoralitetin, mėndafshin, alkoolin dhe
muzikėn. (Buhariu, nr. 5590)
Shejh Ebu Bekėr El Xhezairi ka thėnė: Ky hadith
tregon qartė se muzika ėshtė haram. Edhe sikur mos
tė kishte ardhur asnjė hadith tjetėr ose ajet pėr
ndalesėn e muzikės do tė mjaftonte ky hadith pėr
ndalimin e muzikės e nė veēanti pėr kėngėt nė
kohėn e sotme, fjalėt e tė cilave janė tė
shėmtuara, pėrcillen me piano tė ndryshme, kitare,
tupanė, fyell, etj., tė cilat e hijeshojnė kėngėn,
po ashtu edhe me zėra tė ndryshėm. (Hukmul Islam
fil Musika uel Gina f.27)
Shejh Albani, Allahu e mėshiroftė, kur e sqaron
kėtė hadith, thotė: Ndalimi i muzikės nė kėtė
hadith tregohet nė dy fjalė:
1) Thėnia e Pejgamberit salallahu alejhi ue selem:
Do tė ketė prej umetit tim njė popull qė do ta
lejojnė,kjo fjalė ėshtė e qartė se kėto gjėra qė
janė tė pėrmendura nė hadith, nė mesin e tyre edhe
veglat muzikore, janė tė ndaluara dhe do tė vijė
njė popull dhe do ti bėjė hallall (tė lejuara)
ato.
2) Krahasimi i muzikės me gjėrat qė tė gjithė
dijetarėt thonė se janė haram, si: imoraliteti (zinaja)
dhe alkooli. Edhe sikur mos tė ishte haram muzika,
nuk do tė ishte krahasuar me zinanė dhe alkoolin.
Pastaj ka thėnė: Dhe mos u mashtro o ti lexues i
nderuar nga ajo qė dėgjon nga disa persona tė
njohur dhe tė afirmuar, tė cilėt i lejojnė veglat
muzikore, sepse ata pasha Allahun japin fetva (pėrgjigje)
duke i pasuar tė tjerėt dhe me fetatė e tyre janė
duke ndihmuar epshet e njerėzve. Pėr kėtė shkak ki
kujdes o ti musliman dhe njihe Islamin tėnd nga
Kurani dhe Suneti i Pejgamberit salallahu alejhi
ue selem dhe mos thuaj se ka thėnė filani, sepse e
vėrteta nuk njihet nga personat. Duhet ta dish tė
vėrtetėn dhe pastaj ti njohėsh personat qė e
ndjekin tė vėrtetėn. (Silsile Sahiha 1/144)
2. Transmeton Ibn Ebi Ed-Dunja nga Enesi, Allahu
qoftė i kėnaqur me tė, se Pejgamberi salallahu
alejhi ue selem ka thėnė: Do tė ketė nė kėtė umet
nėnēmime, shpifje dhe shėmtim dhe kjo do tė ndodhė
kur tė pinė verė, tė luajnė me kėngėtare dhe tė
luajnė me kėngė-muzikė (el-meazif). (Termidhiu.
Shejh Albani ka thėnė se hadithi ėshtė sahih, shih
Sahil el xhami es-sagir nr. 5467)
3. Transmeton Abullah ibn Omeri, Allahu qoftė i
kėnaqur me tė, se Pejgamberi salallahu alejhi ue
selem ka thėnė: Me tė vėrtetė, Allahu i Madhėruar
ia ka ndaluar umetit tim alkoolin, bixhozin,
birrėn, tarabukun dhe lahutėn. (Taberaniu dhe
Bejhakiu, kurse shejh Albani ka thėnė se hadithi
ėshtė shih. Shih Sahil El Xhami 1747) (Komenti i
kėtij hadithi ėshtė mar nga Ebu Bekėr el Xhezairi
nė librin e tij Risaletu shejh El Xhezairi f.28).