Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Faqja juaj

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.audionur.com
 
www.pertymoter.net
 
www.islamgjakova.net
 
www.ilahi-ks.com
 

 
 
 
 
 
 
 
 
Kartelat bankare - paraja elektronike II

B. Kartela pa mbulesė- kartelė krediti

Kėtė lloj e ka shqyrtuar Asambleja Ndėrkombėtare e Fikhut Islam, e cila buron nga Organizata e Kongresit Islamik nė mbledhjen e saj tė dymbėdhjetė nė Riad tė Arabisė Saudite, mė 25 Xhumada El-Ahire 1421 H, qė pėrputhet me 23 shtator 2000. Ndėrsa, ashtu si theksuam mė herėt, llojit tė parė (kartelave tė debitit) nuk i ėshtė qasur asambleja, pasi dispozita rreth saj ėshtė e qartė.

Kartela pa mbulesė ėshtė dokument qė e jep autoriteti kompetent
(banka)
pėr njė person fizik apo juridik, bazuar mbi njė marrėveshje mes tyre.  Kjo (marrėveshje) i jep mundėsi poseduesit tė shesė dhe tė blejė si dhe tė kryejė shėrbime tė tjera me atė qė e merr nė konsideratė kėtė dokument (tregtari), pa e paguar ēmimin nė ēast, pėr shkak se burimi (banka) e merr pėrsipėr pagesėn. Fillimisht pagesa bėhet nga llogaria e burimit, pastaj shuma kompensohet mė vonė nga mbajtėsi i kartelės brenda disa afateve tė vazhdueshme. Njė pjesė e autoriteteve kompetente (bankave) ngarkojnė kamatė mbi shumėn e llogarisė sė papaguar pas njė kohe tė caktuar nga koha e kėrkesės dhe disa tė tjera jo.1"

Kartelat e kreditit te ne quhen edhe kartela “blej tani dhe paguaj mė vonė!” dhe mė tė njohurat janė Maestro dhe Visa Classic.


Poseduesit tė kėsaj kartele i ofrohet shumė e parave borxh nga banka dhe nuk kushtėzohet qė klienti tė ketė xhirollogari apo para tė depozituara nė bankė. Me kėtė kartelė klienti mund tė blejė nėpėr dyqane me tė cilat ka marrėveshje banka dhe pagesėn e bėn banka nė vend tė klientit. Ai gjithashtu me kėtė lloj kartele mund tė tėrheqė para (kesh) nga bankomatet edhe pse nuk ka depozituar asnjė shumė nė bankė. Klienti ėshtė i obliguar qė borxhin e marrė me kėtė kartelė ta kthej ė brenda afateve tė parapara me kėste ose pėrnjėherė. Shumica e bankave e kufizojnė afatin deri nė 45 ditė pa interes, por disa edhe mė shumė se kaq. Pėrveē blerjeve nėpėr dyqane, tėrheqjes sė parave kudo nė botė, kėto kartela mund tė shfrytėzohen edhe pėr blerje nė internet, rezervime tė hoteleve si dhe marrje me qira tė makinave.



Palėt pjesėmarrėse nė kėtė kartelė


Nė kartelat pa mbulesė mund tė marrin pjesė kėto palė:


Pala e parė:
Institucioni financiar ndėrkombėtar qė e zotėron licencėn e kartelės, si: “VISA”, “AMERICAN EXPRESS”, “MASTER CARD”,etj. Ky institucion njėherazi ėshtė edhe monitorues i kartelave qė lėshohen nė bazė tė marrėveshjeve qė realizon me bankat nėpėr tė gjitha vendet e botės.

Pala e dytė:
Banka e cila e lėshon nė qarkullim kartelėn.

Pala e tretė:
Mbajtėsi i saj, pra klienti.

Pala e katėrt:
Tregtari ose pronari i dyqanit ku blen klienti.

Pala e pestė:
Ėshtė e mundur tė hyjė si palė edhe ndonjė bankė tjetėr nė tė cilin ėshtė klient tregtari (shitėsi), por ka mundėsi qė edhe tė mos ketė palė tė pestė, por tė dy edhe blerėsi edhe tregtari tė jenė klientė tė sė njėjtės bankė.


Qėndrimi sheriatik nė lidhje me kartelat pa mbulesė


Para se tė flasim pėr dispozitėn e kėsaj kartele duhet tė pėrmendim qė kartelat e kreditit (pa mbulesė) nė pėrgjithėsi pėrmbajnė kushtėzime me kamatė. Kartelat e kėtilla i japin mundėsinė poseduesit qė tė tėrheqė shuma edhe nėse nuk ka fare para nė llogarinė e tij. Pėr shumat e tėrhequra pa mbulesė disa banka i japin klientit afat kohor pėr t’i kthyer; nėse pagesa ndodh brenda kėtij afati, atėherė atij nuk i llogaritet kamata. Ky afat ėshtė nga 40 deri nė 55 ditė, varėsisht prej bankės. Nėse tejkalohet afati i paraparė, atėherė fillohet tė llogaritet kamata pėr ēdo ditė qė vonohet pagesa.

Pra, nėse arrijmė ta lajmė borxhin brenda afatit tė paraparė, atėherė nuk llogaritet kamata. Nėse vonohemi, atėherė llogaritet kamata.

Ky kushtėzim, qė tė fillohet llogaritja e kamatės pas afatit tė paraparė, ėshtė kushtėzim me kamatė dhe ėshtė i njėjtė sikurse
"kamata e injorancės"
2, tė cilėn e aplikonin arabėt nė kohėn e Muhamedit salallahu alejhi ue selem.

Prandaj, duke e pasur parasysh kėtė shkelje, nuk ėshtė e lejuar qė tė aplikojmė pėr tė poseduar kartelat pa mbulesė dhe nuk lejohet t’i pėrdorim ato, edhe nėse jemi tė bindur dhe tė vendosur se gjithmonė do ta bėjmė pagesėn para afatit nė tė cilin fillon tė llogaritet kamata.

Shkaku se pse nuk lejohet ėshtė se personi i cili e nxjerr kėtė kartelė mund tė bjerė nė kamatė, pasi nuk ėshtė e sigurt se gjithmonė mund ta bėjė pagesėn me kohė. Pastaj edhe vetė nėnshkrimi i kėsaj kontrate ėshtė pranimi i marrėveshjes me kamatė, megjithėse ai synon tė mos bjerė nė tė. Pėr kėtė arsye nuk lejohet njė kontratė e tillė qė pėrmban kamatė. Xhabiri, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, thotė: "I Dėrguari, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qofshi mbi tė, ka mallkuar atė qė e ha kamatėn, atė qė ushqen kamatėn (e jep atė), atė qė e evidencon atė si dhe ata qė janė nė cilėsinė e dėshmitarėve nė kontratėn ku ekziston kamata3 Ky hadith, siē shihet, i pėrfshin tė gjitha palėt nė mallkim, edhe atė qė e jep po edhe atė qė e merr, edhe atė qė e shkruan edhe atė qė dėshmon pėr kėtė kontratė.

Sqarim i nevojshėm nė lidhje me dispozitėn e kartelave pa mbulesė


Dispozita qė pėrmendėm mė lart ishte shumė e qartė dhe nė kėtė nuk ka ndonjė lėkundje, prandaj muslimani duhet t`i largohet nxjerrjes sė kėtij lloji tė kartelave VISA, posaēėrisht nėpėr ato vende nė tė cilat ekzistojnė banka islame, pasi atje ka alternativa. Bankat islame lėshojnė kėtė lloj kartelash (Visa dhe Maestro) dhe nuk kushtėzojnė kamatė edhe nė qoftė se vonohet pagesa, prandaj ata qė dėshirojnė tė pėrdorin kėtė lloj kartelash duhet ose tė aplikojnė nė kėto banka qė nuk aplikojnė kamatė nė rast tė vonimit tė pagesave, ose tė mos aplikojnė fare.

Nė deklaratėn e Asamblesė sė Fikut Islam thuhet:
"Ēėshtja e dytė: Lejohet nxjerrja e kartelave tė kreditit pa mbulesė, nėse kjo nuk kushtėzohet me kamatė mbi borxhin e tėrhequr me anė tė kartelave tė kreditit.”4

Nėse gjendemi nė ndonjė vend nė tė cilin nuk kemi banka islame, siē ėshtė realiteti i vendit tonė dhe i shumicės sė vendeve tė botės, atėherė si tė veprojmė nėse nuk gjejmė kėtė lloj kartelash qė nuk kushtėzojnė kamatė edhe nėse vonohet pagesa?


Fatkeqėsisht, nė shumė shtete tė botės shumė tregti mbėshteten me bėrjen e pagesės me kėtė lloj kartelash; nė disa shtete vetėm me kėtė kartelė realizohen tregti tė caktuara dhe biznese dhe nuk ka mundėsi qė tė bėsh pagesė vetėm se me kėtė lloj kartelash; nuk mund tė huazosh makinė, tė marrėsh me qira ndonjė dyqan, tė blesh nė internet, etj.

Nėse muslimanėt e kėtyre vendeve i ndalojmė nga pėrdorimi i kėtij lloji kartelash, atėherė ua vėshtirėsojmė gjendjen. Prandaj, nė njė situatė tė kėtillė, disa fukaha bashkėkohorė e kanė lejuar kėtė lloj kartelash, mirėpo ata vėnė dy kushte5:

-Kushti i parė:
Nė nxjerrjen e kėtij lloji kartelash tė ketė domosdoshmėri. Me fjalė tė tjera, personi i cili aplikon duhet ta bėjė kėtė vetėm nėse nuk gjen ndonjė rrugėdalje tjetėr pėr tė zhvilluar biznesin e tij pa e pėrdorur kėtė lloj kartelash.

-Kushti i dytė:
Qė tė jetė i sigurt se nuk do ta tejkalojė afatin e paraparė, pas tė cilit fillon tė llogaritet kamata6.

Nė tė kundėrtėn, muslimanėt qė kanė mundėsi tė gjejnė alternativė tjetėr, si pėr shembull ata qė jetojnė nė vendet nė tė cilat veprojnė bankat islame, tė cilat lėshojnė kartela Visa e Master pa kushtėzime me kamatė ose mund ta zhvillojnė biznesin e tyre pa u varur nga ky lloj kartelash tė kreditit, atėherė nuk lejohet tė aplikojmė pėr nxjerrjen e kėtyre kartelave.


Ēėshtje qė ndėrlidhen me kartelat e kreditit pa mbulesė

Pas dhėnies sė qėndrimit tė saktė nė lidhje me kartelat pa mbulesė dhe pas parashtrimit tė pėrjashtimeve qė kanė pėrmendur ulematė bashkėkohorė, ėshtė e nevojshme tė sqarohen edhe disa ēėshtje qė kanė tė bėjnė me kėtė lloj kartelash.

Zakonisht ky lloj kartelash lėshohet gratis, por nė disa banka bėhet pagesa mujore e shėrbimeve administrative, qoftė edhe me njė shumė formale si 0.50 euro nė muaj. Sido qė tė jetė, qė klienti tė paguajė njė taksė si shpenzim administrativ nė llogari tė bankės, duke mos e bazuar atė shpenzim me pėrqindje, por nė shpenzimet reale qė ka bėrė banka pėr ta lėshuar atė produkt, konsiderohet si procedurė e lejuar nė Islam.
7



Ēėshtja e parė: Ngarkimi i klientit me tarifa tė shėrbimeve


Gjatė nxjerrjes sė kartelave Visa pa mbulesė banka e ngarkon klientin tė paguajė njė shumė parash. A ėshtė e lejuar kjo?

Banka ka tė drejtė tė marrė njė shumė tė pėrcaktuar si tarifė shėrbimesh gjatė nxjerrjes sė kėsaj kartele ose gjatė ripėrtėritjes sė saj. Kjo taksė ėshtė e lejuar pėr faktin se mbulon shpenzimet e pėrgatitjes sė kartelės dhe shpenzimet e tjera bankare8.


Ēėshtja e dytė: A lejohet qė banka tė marrė pėrqindje nga shitėsi nė blerjet e klientit


Pėr ta kuptuar se ēfarė kemi pėr qėllim kėtu, duhet ta sqarojmė pak mė shumė duke sjellė edhe shembuj. Fillimisht themi se nėse njeriu blen mallra me kartelė krediti pa mbulesė, atėherė ai nė fakt merr borxh nga banka dhe ia paguan shitėsit tė mallit (tregtarit). Shembulli i kėsaj ėshtė qė klienti tė shkojė nė njė dyqan dhe tė blejė mallra dhe tė paguajė me kartelė krediti pa mbulesė. Nė kėtė rast, pra, blerėsi merr borxh prej bankės dhe ia paguan shitėsit.

Pasi e kuptuam kėtė, tani meseleja ėshtė se a i lejohet bankės qė tė marrė pėrqindje nga ato gjėra tė cilat i ka blerė klienti i saj. P.sh., nėse klienti blen mall me vlerė 100 euro dhe kėtė shumė e paguan me kartelė pa mbulesė (pra banka bėn pagesėn apo e merr pėrsipėr atė nė vend tė blerėsit), mirėpo nė kėtė pagesė banka nuk i jep 100 euro shitėsit, por vetėm 95 euro dhe kėshtu banka pėrfiton nga kjo shitblerje e realizuar, a lejohet kjo?

Bankės i lejohet tė marrė nga shitėsi pėrqindje pėr blerjet e klientit dhe kjo llogaritet si komision9, pėr shkak se banka nė kėtė rast konsiderohet ndėrmjetėsues mes tregtarit dhe blerėsit, mirėpo kushtėzohet nė kėtė rast qė shitėsi mos ta ngrejė ēmimin e mallrave tė cilat i blen klienti pėr shkak se ato mallra shiten me kartelė krediti pa mbulesė. Pra, pėr tė pasur tė drejtė fitimi banka, kushtėzohet qė ēmimi i mallit tė jetė i njėjtė siē shitet me para tė gatshme (kesh).

Nėse ndodh qė shitėsi ia shet klientit mallin mė shtrenjtė pasi blen me kartelė krediti pa mbulesė, atėherė nė kėtė rast komisionin e paguan klienti e jo shitėsi dhe kjo nuk lejohet. Dihet se raporti mes klientit dhe bankės nė rastin e blerjes me kartelė krediti pa mbulesė ėshtė huadhėnie (banka ėshtė huadhėnėsi dhe klienti huamarrėsi) dhe nėse e jep komisionin klienti, atėherė kjo hua e dhėnė nga banka ėshtė prej llojit (
القرض الذي جر نفعًا), "borxh i cili sjell pėrfitim". Ėshtė parim sheriatik qė ēdo borxh i cili sjell pėrfitim konkret ėshtė i ndaluar dhe konsiderohet borxh me kamatė.

Por nėse komisionin e paguan shitėsi, atėherė raporti mes bankės dhe tregtarit (shitėsit) ėshtė si raporti mes shitėsit tė mallit dhe agjentit tregtar. Me fjalė tė tjera, banka kryen rolin e agjentit pasi merret vesh me tregtarin paraprakisht qė t`ia dėrgojė blerėsit pėr tė blerė tek ai dhe si shpėrblim pėr kėtė merr pėrqindje pėr shkak tė ndėrmjetėsimit.

Ėshtė e nevojshme tė ceket se nė kėtė ēėshtje ka mendim nga disa fukaha bashkėkohorė se nuk lejohet, pra nuk lejohet marrja e komisionit edhe nga shitėsi ashtu si nuk lejohet nga blerėsi10. Por mendimi i shumicės11 dhe i Asamblesė sė Fikhut ėshtė se nėse pėrqindja merret nga shitėsi, lejohet.12

Nė vendimin e Asamblesė sė Fikhut Islam thuhet:
“Lejohet qė banka tė marrė prej tregtarit pagesė pėr blerjet e klientit tė saj, me kusht qė blerja nga tregtari nėpėrmjet kartelės sė kreditit
(pa mbulesė) tė jetė me tė njėjtin ēmim si pagesa nė dorė.”13


Ēėshtja e tretė: A lejohet tė tėrheqim para me kartelė krediti Visa pa mbulesė?


Fillimisht duhet kuptuar se me kėtė kartelė jo vetėm se mund tė bėjmė paguajmė gjatė blerjes, edhe pse nuk kemi depozituar para tė mjaftueshme nė bankė ose nuk kemi fare, por me tė kemi mundėsi edhe tė tėrheqim para nga banka, pra na i huazon banka. P.sh., nėse kemi nė bankė 1000 euro ose nuk kemi fare dhe ne kemi nevojė pėr 5000 euro, nėse posedojmė kartelė krediti pa mbulesė Visa, atėherė kemi mundėsi qė t`i tėrheqim ato para nga banka. Por nėse bėjmė tėrheqje me kartelė krediti Visa qoftė direkt nga banka qoftė me anė tė bankomateve, atėherė paguhet njė shumė e caktuar e veēantė pėr kėtė tėrheqje. Kjo shumė ėshtė e limituar (mund tė jetė 15 euro ose mė shumė varėsisht prej bankave) dhe paguhet pa marrė parasysh se sa para tėrheqim.



A ėshtė e lejuar pėr bankėn marrja e kėsaj shume apo jo nė mes tė dijetarėve bashkėkohorė ka mendime.


Pa u zgjeruar nė dhėnien e mendimeve, duhet tė sqarojmė gjithashtu se shuma qė merr banka ėshtė e njėjtė pa marrė parasysh a i tėrheq ato nė sportele tė bankave apo nė  bankomate.


Prandaj, nėse bėjmė tėrheqje direkt nė sportelet e bankės, atėherė kjo nuk ėshtė e lejuar te tė gjithė. P.sh., tė shkojmė nė sportelet e bankės, t`ia tregojmė kartelėn nėpunėsit tė bankės dhe tė kėrkojmė shumėn e nevojitur 5000 euro. Nėpunėsi automatikisht do tė na i japė paratė e kėrkuara (5000 euro), por ne i mbetemi borxh bankės 5000 euro, plus shuma tjetėr, qė kemi thėnė se mund tė arrijė 15 euro (pra 5000+15=5015euro). Kjo formė e tėrheqjes sė parave konsiderohet kamatė e qartė dhe nė kėtė nuk ka asnjė mėdyshje pasi shuma 15 euro nuk mund tė llogaritet si tarifė pėr shpenzimet e shėrbimeve administrative se kėtu nuk ka shėrbime shtesė qė shpenzohen. Prandaj nė tė gjitha bankat islame tė cilat u pėrmbahen dispozitave islame nuk lejojnė qė klientėt e tyre tė tėrheqin paratė direkt nga sportelet e bankave.

Por ēėshtja ėshtė mė ndryshe nėse tėrhiqen paratė nga bankomatet. Nuk ka dyshim se shėrbimet qė bėhen me bankomate (ATM) janė shpenzuese, si blerja e bankomatit, marrja me qira e vendit ku vendoset bankomati, rryma, linja e telefonit ose e internetit, etj.  prandaj fukahatė bashkėkohor nė kėtė kanė qėndrime14.

Sido qė tė jetė, ne nuk do tė sjellim mendimet nė lidhje me kėtė ēėshtje, por do tė pėrmendim vetėm mendimin e pėrzgjedhur nga Asambleja dhe ky ėshtė se lejohet marrja e tarifės fikse nga banka gjatė tėrheqjes sė parave me kartelė krediti pa mbulesė, por me kusht qė tė mos jetė shuma mė e madhe se shpenzimet reale qė ndodhin gjatė pėrdorimit tė bankomateve.


Nė vendimin e Akademisė thuhet
: "Tėrheqja e pareve nga banka nėpėrmjet kartelės sė kreditit pa mbulesė konsiderohet borxh
(klienti merr borxh nga banka). Nė kėtė nuk ka asnjė pengesė fetare, nėse pėr kėtė nuk kėrkohet shtesė me kamatė. Kurse tarifat fikse qė merren pėr shėrbim dhe qė nuk kanė lidhje me shumėn e borxhit apo me kohėn e tij nuk janė pjesė e borxhit. Ēdo tarifė qė ėshtė mė e madhe se shėrbimet reale ėshtė haram (pra n.q.s tarifa qė merr banka ėshtė mė e madhe se kostoja e shėrbimit), sepse bėn pjesė nė kamatėn e ndaluar me sheriat."


4. A lejohet blerja e arit dhe e argjendit me kartelė krediti pa mbulesė?

Nė vendimin e Akademisė gjithashtu ėshtė pėrmendur se nuk lejohet blerja e arit dhe e argjendit me kėtė lloj kartelash pėr faktin se kartelat e kreditit pa mbulesė, sikurse Visa, etj., kanė azhurnim (shtyrje) tė pagesės. Me fjalė tė tjera, kur dikush blen arin dhe argjendin me kėtė kartelė, atėherė shitėsi nuk i pranon paratė menjėherė, por pėr kėtė nevojitet kohė dhe me kėtė rast nuk realizohet shitblerja dorė mė dorė ashtu si kėrkohet gjatė shitblerjes sė arit dhe argjendit, ndėrsa me kartelė debiti tė thjeshtė shitėsi e merr shumėn me tė cilin e shet arin dhe argjendin menjėherė dhe aty pėr aty kryhet transferimi i parave nga llogaria e blerėsit nė llogarinė e shitėsit.

Disa dijetarė bashkėkohorė e kanė lejuar edhe shitblerjen e arit dhe tė argjendit me kartelė krediti pa mbulesė pasi ata thonė se edhe kjo formė e transaksionit arrin fuqinė si tė jetė dorė mė dorė, aty pėr aty. Por kjo nuk ėshtė e drejtė, pasi pritja ėshtė reale dhe pėrderisa ndodh njė prolongim derisa t’i marrė paratė shitėsi, qoftė edhe pėr njė orė. kjo nuk llogaritet shitblerje aty pėr aty.



Alaudin Abazi
21.6.2009

 


1 El Muamelatel Malijel Muasire", dr. Vehbe Zuhejli, f.537.
2 Kamata e injorancės (riba el-xhailije) ėshtė kamata qė fillon tė llogaritet kur mbaron afati i paraparė pėr pagesėn e borxhit. Kur pėrfundon ky afat i paraparė, huadhėnėsi i ofron personit qė i ka dhėnė hua qė ta zgjasė afatin e pagesės sė borxhit, nėse e shton shumėn e borxhit. Pra ia shton shumėn pėr shkak tė shtyrjes sė ditės sė pagesės sė borxhit. Pėr kėtė lloj kamate ka zbritur ajeti:“O ju tė cilėt besuat, mos hani kamatėn qė po e shumėfishoni dhe kini frikė (dėnimin e) Allahut ashtu qė tė gjeni shpėtim.” (Ale Imran, 130) .
3 Shėnon Buhariu dhe Muslimi.
4 Vendimi nr. 7/1/ 65.
5 Ndėr dijetarėt bashkėkohorė qė kanė dhėnė fetva pėr lejimin e pėrdorimit tė kartelave tė kreditit pa mbulesė nė vendet nė tė cilat nuk ka alternativ tjetėr ėshtė edhe shejh Muhamed Salih Uthejmin, Allahu e mėshiroftė. Shih: "Fikhul Muamelatel Malijel Muasire”, dr. Saad el Hathlan, f. 160.
6  www.islamqa.com.
7 "Fikhul Beji Vel Istithak vet-tatbikil Muasir", dr.Ali Salus, f. 826.
8 "Fikhul Muamelatel Malijel Muasire”, dr. Saad el Hathlan, f. 161.
9 Komisioni quhet pėrqindja qtė merr agjenti tregtar si ndėrmjetėsues nė njė shitblerje.
10 Shejh Bekėr Ebu Zejd, dr. Ali Salusi dhe disa tė tjerė mbajnė kėtė mendim.
11 Ndėr ta dr. Sad el Hathlan, dr. Vehbe Zuhejli, dr. Alaudin Zateri dhe shumė tė tjerė.
12 Pėr mė gjerėsisht: "El Muamelat el Malije", dr. Jusuf  Shibejli, f.110-111; El Muamelatel Malijel Muasire", dr. Vehbe Zuhejli, f.548; "Fikhul Muamelatel Malijel Mukarin",  Alaudin ez Zateri, f. 255; "Fikhul Muamelatel Malijel Muasire”, dr. Saad el Hathlan, f. 162.
13 Vendimi nr. 7/1/ 65.
14 Mė gjerėsisht: "Fikhul Muamelatel Malijel Mukarin",  Alaudin ez Zateri, f. 255; "Fikhul Muamelatel Malijel Muasire”, dr. Saad el Hathlan, f. 162.

                                         www.klubikulturor.com