Kėtė lloj e ka shqyrtuar Asambleja Ndėrkombėtare e
Fikhut Islam, e cila buron nga Organizata e
Kongresit Islamik nė mbledhjen e saj tė
dymbėdhjetė nė Riad tė Arabisė Saudite, mė 25
Xhumada El-Ahire 1421 H, qė pėrputhet me 23
shtator 2000. Ndėrsa, ashtu si theksuam mė herėt,
llojit tė parė (kartelave tė debitit) nuk i ėshtė
qasur asambleja, pasi dispozita rreth saj ėshtė e
qartė.
Kartela pa mbulesė ėshtė dokument qė e jep
autoriteti kompetent
(banka)
pėr njė
person fizik apo juridik, bazuar mbi njė
marrėveshje mes tyre. Kjo (marrėveshje) i
jep mundėsi poseduesit tė shesė dhe tė blejė si
dhe tė kryejė shėrbime tė tjera me atė qė e merr
nė konsideratė kėtė dokument (tregtari), pa
e paguar ēmimin nė ēast, pėr shkak se burimi
(banka) e merr pėrsipėr pagesėn. Fillimisht
pagesa bėhet nga llogaria e burimit, pastaj shuma
kompensohet mė vonė nga mbajtėsi i kartelės brenda
disa afateve tė vazhdueshme. Njė pjesė e
autoriteteve kompetente (bankave)
ngarkojnė kamatė mbi shumėn e llogarisė sė
papaguar pas njė kohe tė caktuar nga koha e
kėrkesės dhe disa tė tjera jo.1"
Kartelat e kreditit te ne quhen edhe kartela blej
tani dhe paguaj mė vonė! dhe mė tė njohurat janė
Maestro dhe Visa Classic.
Poseduesit tė kėsaj kartele i ofrohet shumė e
parave borxh nga banka dhe nuk kushtėzohet qė
klienti tė ketė xhirollogari apo para tė
depozituara nė bankė. Me kėtė kartelė klienti mund
tė blejė nėpėr dyqane me tė cilat ka marrėveshje
banka dhe pagesėn e bėn banka nė vend tė klientit.
Ai gjithashtu me kėtė lloj kartele mund tė tėrheqė
para (kesh) nga bankomatet edhe pse nuk ka
depozituar asnjė shumė nė bankė. Klienti ėshtė i
obliguar qė borxhin e marrė me kėtė kartelė ta
kthej ė brenda afateve tė parapara me kėste ose
pėrnjėherė. Shumica e bankave e kufizojnė afatin
deri nė 45 ditė pa interes, por disa edhe mė shumė
se kaq. Pėrveē blerjeve nėpėr dyqane, tėrheqjes sė
parave kudo nė botė, kėto kartela mund tė
shfrytėzohen edhe pėr blerje nė internet,
rezervime tė hoteleve si dhe marrje me qira tė
makinave.
Palėt pjesėmarrėse nė kėtė kartelė
Nė kartelat pa mbulesė mund tė marrin pjesė kėto
palė:
Pala e parė:
Institucioni financiar ndėrkombėtar qė e zotėron
licencėn e kartelės, si: VISA, AMERICAN
EXPRESS, MASTER CARD,etj. Ky institucion
njėherazi ėshtė edhe monitorues i kartelave qė
lėshohen nė bazė tė marrėveshjeve qė realizon me
bankat nėpėr tė gjitha vendet e botės.
Pala e dytė: Banka e
cila e lėshon nė qarkullim kartelėn.
Pala e tretė:Mbajtėsi
i saj, pra klienti.
Pala e katėrt:Tregtariose pronari i
dyqanit ku blen klienti.
Pala e pestė: Ėshtė
e mundur tė hyjė si palė edhe ndonjė bankė tjetėr
nė tė cilin ėshtė klient tregtari (shitėsi), por
ka mundėsi qė edhe tė mos ketė palė tė pestė, por
tė dy edhe blerėsi edhe tregtari tė jenė klientė
tė sė njėjtės bankė.
Qėndrimi sheriatik nė lidhje me kartelat pa
mbulesė
Para se tė flasim pėr dispozitėn e kėsaj kartele
duhet tė pėrmendim qė kartelat e kreditit (pa
mbulesė) nė pėrgjithėsi pėrmbajnė kushtėzime me
kamatė. Kartelat e kėtilla i japin mundėsinė
poseduesit qė tė tėrheqė shuma edhe nėse nuk ka
fare para nė llogarinė e tij. Pėr shumat e
tėrhequra pa mbulesė disa banka i japin klientit
afat kohor pėr ti kthyer; nėse pagesa ndodh
brenda kėtij afati, atėherė atij nuk i llogaritet
kamata. Ky afat ėshtė nga 40 deri nė 55 ditė,
varėsisht prej bankės. Nėse tejkalohet afati i
paraparė, atėherė fillohet tė llogaritet kamata
pėr ēdo ditė qė vonohet pagesa.
Pra, nėse arrijmė ta lajmė borxhin brenda afatit
tė paraparė, atėherė nuk llogaritet kamata. Nėse
vonohemi, atėherė llogaritet kamata.
Ky kushtėzim, qė tė fillohet llogaritja e kamatės
pas afatit tė paraparė, ėshtė kushtėzim me kamatė
dhe ėshtė i njėjtė sikurse "kamata e
injorancės"2,
tė cilėn e aplikonin arabėt nė kohėn e Muhamedit
salallahu alejhi ue selem.
Prandaj, duke e pasur parasysh kėtė shkelje, nuk
ėshtė e lejuar qė tė aplikojmė pėr tė poseduar
kartelat pa mbulesė dhe nuk lejohet ti pėrdorim
ato, edhe nėse jemi tė bindur dhe tė vendosur se
gjithmonė do ta bėjmė pagesėn para afatit nė tė
cilin fillon tė llogaritet kamata.
Shkaku se pse nuk lejohet ėshtė se personi i cili
e nxjerr kėtė kartelė mund tė bjerė nė kamatė,
pasi nuk ėshtė e sigurt se gjithmonė mund ta bėjė
pagesėn me kohė. Pastaj edhe vetė nėnshkrimi i
kėsaj kontrate ėshtė pranimi i marrėveshjes me
kamatė, megjithėse ai synon tė mos bjerė nė tė.
Pėr kėtė arsye nuk lejohet njė kontratė e tillė qė
pėrmban kamatė. Xhabiri, Allahu qoftė i kėnaqur me
tė, thotė:
"I Dėrguari, lavdėrimi dhe paqja e Allahut qofshi
mbi tė, ka mallkuar atė qė e ha kamatėn, atė qė
ushqen kamatėn (e jep atė), atė qė e evidencon atė
si dhe ata qė janė nė cilėsinė e dėshmitarėve nė
kontratėn ku ekziston kamata3.Ky hadith, siē
shihet, i pėrfshin tė gjitha palėt nė mallkim,
edhe atė qė e jep po edhe atė qė e merr, edhe atė
qė e shkruan edhe atė qė dėshmon pėr kėtė
kontratė.
Sqarim i nevojshėm nė lidhje me dispozitėn e
kartelave pa mbulesė
Dispozita qė pėrmendėm mė lart ishte shumė e qartė
dhe nė kėtė nuk ka ndonjė lėkundje, prandaj
muslimani duhet t`i largohet nxjerrjes sė kėtij
lloji tė kartelave VISA, posaēėrisht nėpėr ato
vende nė tė cilat ekzistojnė banka islame, pasi
atje ka alternativa. Bankat islame lėshojnė kėtė
lloj kartelash (Visa dhe Maestro) dhe nuk
kushtėzojnė kamatė edhe nė qoftė se vonohet
pagesa, prandaj ata qė dėshirojnė tė pėrdorin kėtė
lloj kartelash duhet ose tė aplikojnė nė kėto
banka qė nuk aplikojnė kamatė nė rast tė vonimit
tė pagesave, ose tė mos aplikojnė fare.
Nė deklaratėn e Asamblesė sė Fikut
Islam thuhet:
"Ēėshtja e dytė:
Lejohet nxjerrja e kartelave tė kreditit pa
mbulesė, nėse kjo nuk kushtėzohet me kamatė mbi
borxhin e tėrhequr me anė tė kartelave tė
kreditit.4
Nėse gjendemi nė ndonjė vend nė tė cilin nuk kemi
banka islame, siē ėshtė realiteti i vendit tonė
dhe i shumicės sė vendeve tė botės, atėherė si tė
veprojmė nėse nuk gjejmė kėtė lloj kartelash qė
nuk kushtėzojnė kamatė edhe nėse vonohet pagesa?
Fatkeqėsisht, nė shumė shtete tė botės shumė
tregti mbėshteten me bėrjen e pagesės me kėtė lloj
kartelash; nė disa shtete vetėm me kėtė kartelė
realizohen tregti tė caktuara dhe biznese dhe nuk
ka mundėsi qė tė bėsh pagesė vetėm se me kėtė lloj
kartelash; nuk mund tė huazosh makinė, tė marrėsh
me qira ndonjė dyqan, tė blesh nė internet, etj.
Nėse
muslimanėt e kėtyre vendeve i ndalojmė nga
pėrdorimi i kėtij lloji kartelash, atėherė ua
vėshtirėsojmė gjendjen. Prandaj, nė njė situatė tė
kėtillė, disa fukaha bashkėkohorė e kanė lejuar
kėtė lloj kartelash, mirėpo ata vėnė dy kushte5:
-Kushti i parė:
Nė nxjerrjen e kėtij lloji kartelash tė ketė
domosdoshmėri. Me fjalė tė tjera, personi i cili
aplikon duhet ta bėjė kėtė vetėm nėse nuk gjen
ndonjė rrugėdalje tjetėr pėr tė zhvilluar biznesin
e tij pa e pėrdorur kėtė lloj kartelash.
-Kushti i dytė:
Qė tė jetė i sigurt se nuk do ta tejkalojė afatin
e paraparė, pas tė cilit fillon tė llogaritet
kamata6.
Nė tė kundėrtėn, muslimanėt qė kanė mundėsi tė
gjejnė alternativė tjetėr, si pėr shembull ata qė
jetojnė nė vendet nė tė cilat veprojnė bankat
islame, tė cilat lėshojnė kartela Visa e Master pa
kushtėzime me kamatė ose mund ta zhvillojnė
biznesin e tyre pa u varur nga ky lloj kartelash
tė kreditit, atėherė nuk lejohet tė aplikojmė pėr
nxjerrjen e kėtyre kartelave.
Ēėshtje qė ndėrlidhen me kartelat e kreditit pa
mbulesė
Pas dhėnies sė
qėndrimit tė saktė nė lidhje me kartelat pa
mbulesė dhe pas parashtrimit tė pėrjashtimeve qė
kanė pėrmendur ulematė bashkėkohorė, ėshtė e
nevojshme tė sqarohen edhe disa ēėshtje qė kanė tė
bėjnė me kėtė lloj kartelash.
Zakonisht ky lloj kartelash lėshohet gratis, por
nė disa banka bėhet pagesa mujore e shėrbimeve
administrative, qoftė edhe me njė shumė formale si
0.50 euro nė muaj. Sido qė tė jetė, qė klienti tė
paguajė njė taksė si shpenzim administrativ nė
llogari tė bankės, duke mos e bazuar atė shpenzim
me pėrqindje, por nė shpenzimet reale qė ka bėrė
banka pėr ta lėshuar atė produkt, konsiderohet si
procedurė e lejuar nė Islam.7
Ēėshtja e parė: Ngarkimi i klientit me tarifa tė
shėrbimeve
Gjatė nxjerrjes sė kartelave Visa pa mbulesė banka
e ngarkon klientin tė paguajė njė shumė parash. A
ėshtė e lejuar kjo?
Banka ka tė drejtė tė marrė njė shumė tė
pėrcaktuar si tarifė shėrbimesh gjatė nxjerrjes sė
kėsaj kartele ose gjatė ripėrtėritjes sė saj. Kjo
taksė ėshtė e lejuar pėr faktin se mbulon
shpenzimet e pėrgatitjes sė kartelės dhe
shpenzimet e tjera bankare8.
Ēėshtja e dytė: A lejohet qė banka tė marrė
pėrqindje nga shitėsi nė blerjet e klientit
Pėr ta kuptuar se ēfarė kemi pėr qėllim kėtu,
duhet ta sqarojmė pak mė shumė duke sjellė edhe
shembuj. Fillimisht themi se nėse njeriu blen
mallra me kartelė krediti pa mbulesė, atėherė ai
nė fakt merr borxh nga banka dhe ia paguan
shitėsit tė mallit (tregtarit). Shembulli i kėsaj
ėshtė qė klienti tė shkojė nė njė dyqan dhe tė
blejė mallra dhe tė paguajė me kartelė krediti pa
mbulesė. Nė kėtė rast, pra, blerėsi merr borxh
prej bankės dhe ia paguan shitėsit.
Pasi e kuptuam kėtė, tani meseleja ėshtė se a i
lejohet bankės qė tė marrė pėrqindje nga ato gjėra
tė cilat i ka blerė klienti i saj. P.sh., nėse
klienti blen mall me vlerė 100 euro dhe kėtė shumė
e paguan me kartelė pa mbulesė (pra banka bėn
pagesėn apo e merr pėrsipėr atė nė vend tė
blerėsit), mirėpo nė kėtė pagesė banka nuk i jep
100 euro shitėsit, por vetėm 95 euro dhe kėshtu
banka pėrfiton nga kjo shitblerje e realizuar, a
lejohet kjo?
Bankės i lejohet tė marrė nga shitėsi pėrqindje
pėr blerjet e klientit dhe kjo llogaritet si
komision9,
pėr shkak se banka nė kėtė rast konsiderohet
ndėrmjetėsues mes tregtarit dhe blerėsit, mirėpo
kushtėzohet nė kėtė rast qė shitėsi mos ta ngrejė
ēmimin e mallrave tė cilat i blen klienti pėr
shkak se ato mallra shiten me kartelė krediti pa
mbulesė. Pra, pėr tė pasur tė drejtė fitimi banka,
kushtėzohet qė ēmimi i mallit tė jetė i njėjtė siē
shitet me para tė gatshme (kesh).
Nėse ndodh qė shitėsi ia shet klientit mallin mė
shtrenjtė pasi blen me kartelė krediti pa mbulesė,
atėherė nė kėtė rast komisionin e paguan klienti e
jo shitėsi dhe kjo nuk lejohet. Dihet se raporti
mes klientit dhe bankės nė rastin e blerjes me
kartelė krediti pa mbulesė ėshtė huadhėnie (banka
ėshtė huadhėnėsi dhe klienti huamarrėsi) dhe nėse
e jep komisionin klienti, atėherė kjo hua e dhėnė
nga banka ėshtė prej llojit (القرض
الذي جر نفعًا),
"borxh i cili sjell pėrfitim". Ėshtė parim
sheriatik qė ēdo borxh i cili sjell pėrfitim
konkret ėshtė i ndaluar dhe konsiderohet borxh me
kamatė.
Por nėse komisionin e paguan shitėsi, atėherė
raporti mes bankės dhe tregtarit (shitėsit) ėshtė
si raporti mes shitėsit tė mallit dhe agjentit
tregtar. Me fjalė tė tjera, banka kryen rolin e
agjentit pasi merret vesh me tregtarin
paraprakisht qė t`ia dėrgojė blerėsit pėr tė blerė
tek ai dhe si shpėrblim pėr kėtė merr pėrqindje
pėr shkak tė ndėrmjetėsimit.
Ėshtė e nevojshme tė ceket se nė kėtė ēėshtje ka
mendim nga disa fukaha bashkėkohorė se nuk
lejohet, pra nuk lejohet marrja e komisionit edhe
nga shitėsi ashtu si nuk lejohet nga blerėsi10.
Por mendimi i shumicės11
dhe i Asamblesė sė Fikhut ėshtė se nėse pėrqindja
merret nga shitėsi, lejohet.12
Nė vendimin e Asamblesė sė Fikhut Islam thuhet:
Lejohet qė banka tė marrė prej tregtarit pagesė
pėr blerjet e klientit tė saj, me kusht qė blerja
nga tregtari nėpėrmjet kartelės sė kreditit
(pa
mbulesė)
tė jetė me tė njėjtin ēmim si pagesa nė dorė.13
Ēėshtja e tretė: A lejohet tė tėrheqim para me
kartelė krediti Visa pa mbulesė?
Fillimisht duhet kuptuar se me kėtė kartelė jo
vetėm se mund tė bėjmė paguajmė gjatė blerjes,
edhe pse nuk kemi depozituar para tė mjaftueshme
nė bankė ose nuk kemi fare, por me tė kemi mundėsi
edhe tė tėrheqim para nga banka, pra na i huazon
banka. P.sh., nėse kemi nė bankė 1000 euro ose nuk
kemi fare dhe ne kemi nevojė pėr 5000 euro, nėse
posedojmė kartelė krediti pa mbulesė Visa, atėherė
kemi mundėsi qė t`i tėrheqim ato para nga banka.
Por nėse bėjmė tėrheqje me kartelė krediti Visa
qoftė direkt nga banka qoftė me anė tė bankomateve,
atėherė paguhet njė shumė e caktuar e veēantė pėr
kėtė tėrheqje. Kjo shumė ėshtė e limituar (mund tė
jetė 15 euro ose mė shumė varėsisht prej bankave)
dhe paguhet pa marrė parasysh se sa para tėrheqim.
A ėshtė e lejuar pėr bankėn marrja e kėsaj shume
apo jo nė mes tė dijetarėve bashkėkohorė ka
mendime.
Pa u zgjeruar nė dhėnien e mendimeve, duhet tė
sqarojmė gjithashtu se shuma qė merr banka ėshtė e
njėjtė pa marrė parasysh a i tėrheq ato nė
sportele tė bankave apo nė bankomate.
Prandaj, nėse bėjmė tėrheqje direkt nė sportelet e
bankės, atėherė kjo nuk ėshtė e lejuar te tė
gjithė. P.sh., tė shkojmė nė sportelet e bankės,
t`ia tregojmė kartelėn nėpunėsit tė bankės dhe tė
kėrkojmė shumėn e nevojitur 5000 euro. Nėpunėsi
automatikisht do tė na i japė paratė e kėrkuara
(5000 euro), por ne i mbetemi borxh bankės 5000
euro, plus shuma tjetėr, qė kemi thėnė se mund tė
arrijė 15 euro (pra 5000+15=5015euro). Kjo formė e
tėrheqjes sė parave konsiderohet kamatė e qartė
dhe nė kėtė nuk ka asnjė mėdyshje pasi shuma 15
euro nuk mund tė llogaritet si tarifė pėr
shpenzimet e shėrbimeve administrative se kėtu nuk
ka shėrbime shtesė qė shpenzohen. Prandaj nė tė
gjitha bankat islame tė cilat u pėrmbahen
dispozitave islame nuk lejojnė qė klientėt e tyre
tė tėrheqin paratė direkt nga sportelet e bankave.
Por
ēėshtja ėshtė mė ndryshe nėse tėrhiqen paratė nga
bankomatet. Nuk ka dyshim se shėrbimet qė bėhen me
bankomate (ATM) janė shpenzuese, si blerja e
bankomatit, marrja me qira e vendit ku vendoset
bankomati, rryma, linja e telefonit ose e
internetit, etj. prandaj fukahatė bashkėkohor nė
kėtė kanė qėndrime14.
Sido qė tė jetė, ne nuk do tė sjellim mendimet nė
lidhje me kėtė ēėshtje, por do tė pėrmendim vetėm
mendimin e pėrzgjedhur nga Asambleja dhe ky ėshtė
se lejohet marrja e tarifės fikse nga banka gjatė
tėrheqjes sė parave me kartelė krediti pa mbulesė,
por me kusht qė tė mos jetė shuma mė e madhe se
shpenzimet reale qė ndodhin gjatė pėrdorimit tė
bankomateve.
Nė vendimin e Akademisė thuhet:
"Tėrheqja e pareve nga banka nėpėrmjet kartelės sė
kreditit pa mbulesė konsiderohet borxh
(klienti merr borxh nga banka).
Nė kėtė nuk ka asnjė pengesė fetare, nėse pėr kėtė
nuk kėrkohet shtesė me kamatė. Kurse tarifat fikse
qė merren pėr shėrbim dhe qė nuk kanė lidhje me
shumėn e borxhit apo me kohėn e tij nuk janė pjesė
e borxhit. Ēdo tarifė qė ėshtė mė e madhe se
shėrbimet reale ėshtė haram (pra n.q.s tarifa
qė merr banka ėshtė mė e madhe se kostoja e
shėrbimit), sepse bėn
pjesė nė kamatėn e ndaluar me sheriat."
4. A lejohet blerja e arit dhe e argjendit me
kartelė krediti pa mbulesė?
Nė vendimin e
Akademisė gjithashtu ėshtė pėrmendur se nuk
lejohet blerja e arit dhe e argjendit me kėtė lloj
kartelash pėr faktin se kartelat e kreditit pa
mbulesė, sikurse Visa, etj., kanė azhurnim
(shtyrje) tė pagesės. Me fjalė tė tjera, kur
dikush blen arin dhe argjendin me kėtė kartelė,
atėherė shitėsi nuk i pranon paratė menjėherė, por
pėr kėtė nevojitet kohė dhe me kėtė rast nuk
realizohet shitblerja dorė mė dorė ashtu si
kėrkohet gjatė shitblerjes sė arit dhe argjendit,
ndėrsa me kartelė debiti tė thjeshtė shitėsi e
merr shumėn me tė cilin e shet arin dhe argjendin
menjėherė dhe aty pėr aty kryhet transferimi i
parave nga llogaria e blerėsit nė llogarinė e
shitėsit.
Disa dijetarė bashkėkohorė e kanė lejuar edhe
shitblerjen e arit dhe tė argjendit me kartelė
krediti pa mbulesė pasi ata thonė se edhe kjo
formė e transaksionit arrin fuqinė si tė jetė dorė
mė dorė, aty pėr aty. Por kjo nuk ėshtė e drejtė,
pasi pritja ėshtė reale dhe pėrderisa ndodh njė
prolongim derisa ti marrė paratė shitėsi, qoftė
edhe pėr njė orė. kjo nuk llogaritet shitblerje
aty pėr aty.
Alaudin Abazi
21.6.2009
1
El Muamelatel Malijel Muasire", dr. Vehbe
Zuhejli, f.537.
2
Kamata e injorancės (riba el-xhailije)
ėshtė kamata qė fillon tė llogaritet kur
mbaron afati i paraparė pėr pagesėn e borxhit.
Kur pėrfundon ky afat i paraparė, huadhėnėsi i
ofron personit qė i ka dhėnė hua qė ta zgjasė
afatin e pagesės sė borxhit, nėse e shton
shumėn e borxhit. Pra ia shton shumėn pėr
shkak tė shtyrjes sė ditės sė pagesės sė
borxhit. Pėr kėtė lloj kamate ka zbritur
ajeti:O ju tė cilėt besuat, mos hani
kamatėn qė po e shumėfishoni dhe kini frikė
(dėnimin e) Allahut ashtu qė tė gjeni
shpėtim. (Ale Imran, 130)
.
3
Shėnon Buhariu dhe Muslimi.
4
Vendimi nr. 7/1/ 65.
5
Ndėr dijetarėt bashkėkohorė qė kanė dhėnė
fetva pėr lejimin e pėrdorimit tė kartelave tė
kreditit pa mbulesė nė vendet nė tė cilat nuk
ka alternativ tjetėr ėshtė edhe shejh Muhamed
Salih Uthejmin, Allahu e mėshiroftė. Shih: "Fikhul
Muamelatel Malijel Muasire, dr. Saad el
Hathlan, f. 160.
6www.islamqa.com.
7"Fikhul
Beji Vel Istithak vet-tatbikil Muasir", dr.Ali
Salus, f. 826.
8
"Fikhul Muamelatel Malijel Muasire, dr. Saad
el Hathlan, f. 161.
9
Komisioni quhet pėrqindja qtė merr agjenti
tregtar si ndėrmjetėsues nė njė shitblerje.
10
Shejh Bekėr Ebu Zejd, dr. Ali Salusi dhe disa
tė tjerė mbajnė kėtė mendim.
11
Ndėr ta dr. Sad el Hathlan, dr. Vehbe Zuhejli,
dr. Alaudin Zateri dhe shumė tė tjerė.
12
Pėr mė gjerėsisht: "El Muamelat el Malije",
dr. Jusuf Shibejli, f.110-111; El Muamelatel
Malijel Muasire", dr. Vehbe Zuhejli, f.548; "Fikhul
Muamelatel Malijel Mukarin", Alaudin ez
Zateri, f. 255; "Fikhul Muamelatel Malijel
Muasire, dr. Saad el Hathlan, f. 162.
13
Vendimi nr. 7/1/ 65.
14
Mė gjerėsisht: "Fikhul Muamelatel Malijel
Mukarin", Alaudin ez Zateri, f. 255; "Fikhul
Muamelatel Malijel Muasire, dr. Saad el
Hathlan, f. 162.