Burri im ėshtė i mirė, por nuk sillet butė me mua,
gjithmonė e ngre zėrin, nervozohet edhe pėr shkaqe
mė tė vogla. Asnjėherė nuk thotė ka qenė caktimi
Allahut, ajo qė e ka caktuar Allahu, ka ndodhur,
mirėpo thotė kjo qė ka ndodhur ėshtė pėr shkak tė
neglizhencės tėnde etj. Ēfarė tė bėj nė kėtė
rast?
Kurse njė grua tjetėr ankohet dhe thotė: Burri im
mė rreh dhe mė ofendon, nganjėherė edhe mė shan e
mua mė lėndon shumė. Ndonjėherė acarohet gjendja
saqė mė godet me goditje dėmtuese duke mė goditur
nė fytyrė dhe arsyetohet se nuk ka mundur ta
pėrmbajė vetėn kur ėshtė hidhėruar.
Pėrgjigjja: E kėshilloj motrėn tė bėjė durim dhe
tė sillet mirė dhe ta kthejė tė keqėn me tė mirė,
se ndoshta kjo sjellje do ta ndryshojė atė dhe
mundohu nė ndonjė kohė tė pėrshtatshme tė bisedosh
me tė pėr problemet qė keni,qė tė mos tė detyrohet
tė tė lėndojė apo tė tė ofendojė. Sillu kinse ti
je fajtore, kėshtu qė ta detyrosh atė tė bėhet
modest dhe ta pranojė gabimin e tij.
Mundohu tė lexosh me tė apo tė dėgjosh bashkė me
tė ndonjė temė nė libėr apo ligjėratė, e cila ka
tematikėn e sjelljes sė mirė dhe dispozitat e
rrahjes sė gruas si dhe tema tė tjera tė cilat i
sheh se ai ka dobėsi nė ato ēėshtje.
Dhe unė i drejtohem burrit nga kėtu dhe ti pas
meje tregoji atij se sjellja e mirė o vėlla i
dashur ėshtė prej cilėsive tė njė njeriu tė
devotshėm dhe prej cilėsive tė njė robi i cili i
kryen obligimet ndaj Allahut. Allahu xh.sh e ka
bėrė sjelljen e mirė prej qėllimeve kryesore tė
Islamit. Transmeton Ebu Hurejra se Pejgamberi
alejhi selam ka thėnė: Me tė vėrtetė unė jam
dėrguar qė ti plotėsoj sjelljet e mira,
kurse nė njė transmetim tjetėr ka thėnė: ta
plotėsoj bujarinė e karakterit. (Buhariu nė
Edebil Mufred, Hakimi dhe tė tjerėt, shejh Albani
ka thėnė se hadithi ėshtė sahih. Shih Silsiletus-Sahiha
nr. 45)
Transmeton Usame ibn Sheriku se Pejgamberi alejhi
selam ka thėnė: Besimtarėt mė tė dashur tek
Allahu janė ata tė cilėt kanė karakter (moral) tė
mirė. (Taneraniu, shejh Albani ka thėnė se
hadithi ėshtė sahih. Shih Es-Sahiha nr. 433)
Trasnmeton Ebu Darda se Pejgamberi alejhi selam ka
thėnė: Nuk ka asnjė send qė vendoset nė
peshore e tė peshojė mė shumė sesa karakteri i
mirė dhe ai i cili ka karakter tė mirė do tė
arrijė shkallėn e agjėruesve dhe tė atyre qė falin
namaz. (Tirmidhiu, Ebu Davudi, shejh Albani
ka thėnė se hadithi ėshtė sahih. Shih Sahih el
Xhami es-sagir nr.5726)
Islami nuk ėshtė ndalur vetėm te pėrmendja e
karakterit tė lartė nė pėrgjithėsi me tė gjithė
njerėzimin, mirėpo ka cekur edhe karakterin e mirė
me gratė, duke cekur se sjellja e mirė me gra
ėshtė prej veprave tė mira dhe tė lavdėruara.
Transmeton Ebu Hurejra se Pejgamberi alejhi selam
ka thėnė: Besimtari me iman mė tė plotė ėshtė
ai i cili ka moral tė mirė dhe mė i miri prej jush
ėshtė ai i cili ėshtė i sjellshėm me gratė e tij.
Dhe unė jam mė i sjellshmi me familjen time.
(Tirmidhiu 1/217-218, Ahmedi 2/250, 472, shejh
Albani ka thėnė se hadithi ėshtė sahih. Shih
Silsiletus-Sahiha 1/511)
O vėlla i dashur! Gruaja ėshtė amanet te ti,
duhesh ta ruash atė dhe tė kesh frikė Allahun,
ndaj saj tė sillesh mirė me tė.
Hixhėr ibn Kajsi thotė: Ka bėrė nikah Aliu tek
Pejgamberi alejhi selam me Fatimen (vajzėn e
Pejgamberit alejhi selam) dhe Pejgamberi i tha:
Ajo ėshtė e jotja me kusht qė tė sillesh me tė
mirė. (Taberaniu nė El Keir 4/40, shejh Albani ka
thėnė se hadithi ėshtė sahih. Shih Es-Sahiha
nr.166)
A ėshtė prej sjelljes sė mirė ta shash gruan apo
ta mallkosh atė, e mė keq se kaq, ta rrahėsh fort
nė fytyrėn? Dhe sikur ti, o vėllai im, ta
pėrkujtosh ditėn kur do tė ndahesh prej saj apo
ajo tė ndahet nga ti, kjo do tė tė ndihmonte tė
sillesh mirė me tė dhe tė bėsh durim ndaj saj dhe
ta ndalosh veten prej tė kėqijave.
Haseni ka thėnė: Jeto te familja jote duke u
sjellė me ta mirė dhe frikėsoju Allahut xh.sh se
si sillesh me gruan tėnde o vėlla musliman. Sillu
mirė me tė, jeto me tė nė mėnyrė tė ndershme, ki
kujdes nga fjalėt ofenduese sepse kjo nuk ėshtė
prej sjelljes sė muslimanit. Ki kujdes dhe mos e
godit gruan nė fytyrė sepse ėshtė haram.
Pejgamberi alejhi selam ka thėnė: Mos ia shėmto
fytyrėn dhe mos e godit gruan (nė fytyrė). (Ebu
Davudi, Ahmedi dhe tė tjerė, shejh Albani ka thėnė
se hadithi ėshtė sahih. Shih Irvaul Galil 7/98)
(Fjala e Pejgamberit alejhi selam: Mos ia shėmto
fytyrėn, ka pėr qėllim qė tė mos e ofendosh me
fjalė tė rėnda ose duke e sharė atė, pasi kėto
sjellje e bėjnė atė tė hidhėrohet dhe ta shėmtojė
fytyrėn (Avnul Mabud))
Rrahja e gruas nė mėnyrė tė dhunshme (fuqishme)
nuk lejohet, lejohet goditja jo e dhunshme, e cila
kushtėzohet me disa kushte, qė janė:
- gruaja vazhdon tė mos i bindet burrit;
- rrahja vjen pas mjeteve tė tjera tė pėrmirėsimit
tė gruas, siē ėshtė kėshillimi i gruas, largimi
nga shtrati etj.;
- duhet pas parasysh se qėllimi i rrahjes ėshtė
pėrmirėsimi i saj dhe edukimi i saj dhe pėr kėtė
duhet pasur kujdes qė tė mos jetė rrahje e
fuqishme;
- tė mos goditet nė vendet e rrezikshme, si: koka,
barku (stomaku) dhe fytyra.
Dije, o vėlla, Allahu tė udhėzoftė, se mė mirė dhe
mė e preferuar ėshtė qė ti largohesh goditjes sė
gruas duke pasur parasysh se ėshtė e lejuar me
kushte dhe tė gjithė dijetarėt kanė cekur se mė
mirė dhe mė e preferuar ėshtė qė njeriu ti
largohet goditjes sė gruas dhe tė pėrqendrohet
vetėm nė kėshillim dhe kėrcėnim. Kjo ka mbėshtetje
te hadithet ku Pejgamberi alejhi selam ka thėnė:
Mos i rrihni robėreshat e Allahut! (Ebu Davudi,
Ibn Maxhe dhe tė tjerė, shejh Albani ka thėnė se
hadithi ėshtė sahih. Shih Sahih El Xhami nr. 7360)