Me fitre (natyrshmėrinė) tė deformuar, tė cilėn
shumė muslimanė bashkėkohorė e posedojnė, ata
miratojnė rrugėt e jobesimtarėve dhe nuk pranojnė
udhėzimin e tė Dėrguarit tė Allahut salallahu
alejhi ue selem! Ata e stolisin veten me mjekra tė
rruara mirė dhe turpėrohen nga pjesėmarrja nė
funksione dhe takime tė rėndėsishme qoftė edhe me
njė mjekėr tė vogėl. Ata ēmojnė pamjen e njė
njeriu tė rruar dhe e urojnė atė qė posa ėshtė
rruar! Ata urdhėrojnė farefisin, fėmijėt dhe
vartėsit e tyre qė ti rruajnė mjekrat, duke
pohuar se mjekra ėshtė shenjė e tė qenėt i
ērregullt, i prapambetur dhe pėrtac! Ata tallen me
mjekrėn dhe me secilin qė e lėshon atė!
Me kėtė veprim ata tallen me njė pjesė me themel
tė fesė islame, e ky veprim ėshtė kufėr. Nėse ata
nuk e dinė kėtė, atėherė janė tejet injorantė
rreth fesė sė tyre.
En-Nesefiu ka thėnė: "Injorimi i ēėshtjeve tė fesė
ėshtė kufėr si dhe tė tallurit me ēėshtjet e fesė
ėshtė kufėr."
Transmeton Muhammed Zekerijja el Kandehlevi se
Tehanuvi ka thėnė: "Ai i cili kėmbėngul nė
rruajtjen e mjekrės dhe thotė se kėshtu ėshtė mė
mirė dhe mendon se lėshimi i mjekrės ėshtė turp
dhe nėnēmim dhe i injoron ata tė cilėt kanė mjekra
apo tallet me ta, ai nuk ka mundėsi ta ketė imanin
e tij tė shėndoshė, duhet qė automatikisht tė
pendohet tek Allahu i Lartėsuar dhe ta ripėrtėrijė
imanin e tij si dhe nikahun me gruan e tij (pėr
shkak se ka bėrė kufėr). Ai duhet ta dojė pamjen e
tė Dėrguarit tė tij salallahu alejhi ue selem dhe
tė ketė dėshirė qė pamje tė tillė tė ketė ai dhe
tė gjithė muslimanėt." (Wuxhub ifail-lihje, f. 57)
AbduRrahman AbdulHalik ka thėnė: "Tė tallurit me
mjekrėn, namazin, mbulesėn e femrave, xhamin,
Qaben apo me Pejgamberin salallahu alejhi ue selem
ėshtė kufėr. Tė tallurit me ēdo gjė qė ka ardhur
nga Allahu i Lartėsuar, si p.sh. urdhėresė a
ndalesė, ėshtė kufėr. Gjithashtu tė tallurit me
njė musliman pėr shkak tė Islamit tė tij ėshtė
kufėr dhe kjo nuk duhet tė ndodhė nga njė musliman
asnjėherė." (El haddul fasil bejnel iman vel kufėr,
f. 43.)
Allahu i Lartėsuar thotė pėr qafirėt: "Mėkatarėt
ishin ata tė cilėt i pėrqeshnin ata qė besuan. Dhe
kur kalonin (besimtarėt) pranė tyre (idhujtarėve),
ata ia bėnin me sy njėri-tjetrit." (El-Mutaffifin
29-30)
Ka mundėsi qė njeriu tė bėjė kufėr duke u tallur
me njė njeri pėr shkak tė Islamit tė tij, pėr
shkak se si p.sh e ka lėshuar mjekrėn. Abdullah
ibn Omeri, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, ka thėnė:
Nė luftėn e Tebukut nė njė ndenjje disa sahabė
thanė: Nuk kemi parė mė tė dashur pėr ushqim, mė
rrenacak dhe mė frikacakė kur takohen me armikun
sesa shokėt e Pejgamberit salallahu alejhi ue
selem. Njė njeri i tha: Ke gėnjyer, ti je
munafik (hipokrit) dhe do t'i tregoj Pejgamberit
salallahu alejhi ue selem) pėr kėtė qė ke thėnė.
Dhe i tregoi Pejgamberit salallahu alejhi ue selem,
kurse ata u arsyetuan duke thėnė se: "Ne vetėm
jemi tallur me ta" dhe kjo ishte shkak i zbritjes
sė ajeteve: "Hipokritėt kanė dro se do tė
zbritet ndonjė kaptinė qė do tė nxjerrė nė shesh
atė qė kanė nė zemrat e tyre. Thuaj: Ani,
talluni! All-llahu do ta zbulojė atė qė i
frikėsoheni. E nėse i pyet ti ata (pėrse
tallen), do tė thonė: Ne vetėm jemi mahnitur e
dėfryer. Thuaj: A me Allahun, Librin dhe tė
Dėrguarin e Tij talleni? Mos kėrkoni fare ndjesė,
ju pasi (shpallėt se) besuat, keni mohuar.
Nėse njė grupi nga ju i falim, grupin tjetėr e
dėnojmė, ngase ishin kriminelė. (E-Teube
64-66)
O ju qė po talleni me ata qė kanė mjekra, A me
Allahun, Librin dhe tė Dėrguarin e Tij talleni?"
Vallahi ju keni bėrė kufėr pasi keni besuar,
"ju pasi (shpallėt se) besuat, keni
mohuar."
Pra, tė tallurit me njė musliman pėr shkak tė fesė
sė tij ėshtė kufėr sepse tallja me tė ėshtė tallje
me ligjin e Allahut tė Lartėsuar, tallje me
Islamin. Allahu i Madhėruar thotė: "E sot,
(nė
Ditėn
e
Gjykimit),
ata qė besuan do tė tallen me jobesimtarėt." (El-Mutaffifin
34)
Allahu i Madhėruar i quajti qafirė ata tė cilėt
talleshin me besimtarėt. I Madhėruari thotė:"Atyre qė nuk besuan, u ėshtė bėrė e hijshme
jeta e kėsaj bote dhe bėjnė tallje me ata qė
besuan." (El Bekare 212)
Komisioni i Pėrhershėm pėr Kėrkime Shkencore dhe
Fetva (El-lexhnetu daime lil buhuthil ilmijje uel
ifta') ndėr tė tjerat ėshtė pyetur: Disa nga tė
ēmendurit thonė: Sikur tė ishte mjekra e mirė, nuk
do tė dilte tek organi gjenital, Allahu i
shėmtoftė! Pra cili ėshtė hukmi mbi kėta persona?
Komisioni i Pėrhershėm pėr Kėrkime Shkencore dhe
Fetva ėshtė pėrgjigjur:
Ai i cili e krahason mjekrėn me qimet qė dalin tek
organi gjenital ka bėrė mėkat tė madh, i cili e
nxjerr nga feja islame, sepse tė tallurit apo tė
pėrqeshurit me diēka qė ka ardhur nė Kuran apo
Suneti ėshtė kufėr i cili e nxjerr njeriun nga
Islami. Allahu i Lartėsuar thotė: "Thuaj: A me
Allahun, Librin dhe tė Dėrguarin e Tij talleni?
Mos kėrkoni fare ndjesė, ju pasi (shpallėt se)
besuat, keni mohuar."
Dhe sė fundi, e lus Allahun e Madhėruar qė tė na
udhėzojė nė rrugė tė drejtė dhe tė na mbrojė nga
konfliktet e humbura!