Pejgamberi i
Allahut salallahu alejhi ue selem ka thėnė:
"Pėrkujtoni shpesh shkatėrruesin e kėnaqėsive
d.m.th. vdekjen."
1
Pėrkujtimi i vdekjes tė largon nga mėkatet dhe e
zbut zemrėn e vrazhdė. Nuk do tė pėrkujtojė askush
kur ka tė kėqija e qė tė mos i vijė mė lehtė e as
kur ėshtė mirė e qė tė mos i rėndohet. Vdekja mė
sė miri pėrkujtohet gjatė vizitės sė varreve. Pėr
kėtė, Pejgamberi salallahu alejhi ue selem ka
urdhėruar qė tė vizitohen varrezat, duke thėnė:"Ua kam ndaluar vizitėn e
varrezave, prej tani vizitojini ato, sepse ajo jua
zbut zemrat, jua loton sytė dhe jua pėrkujton
ahiretin. Dhe mos flitni pėr tė keq."2
Muslimanit i ėshtė e lejuar tė vizitojė edhe
varrezat e jobesimtarėve pėr tė kujtuar vdekjen.
Kėtė e vėrteton hadithi nė tė cilin transmetohet
se Pejgamberi salallahu alejhi ue selem kishte
vizituar varrin e nėnės sė tij, kishte qarė dhe i
kishte shtyrė tė qanin edhe ata qė kanė qenė me
tė. Ai kishte thėnė:
"Kam kėrkuar nga Zoti im qė tė mė lejoj qė tė
kėrkoj falje pėr tė dhe nuk mė ka lejuar. Dhe kam
kėrkuar qė tė mė lejoj tė vizitoj varrin e saj dhe
mė ka lejuar. Pra vizitojini varrezat, sepse ato
jua kujtojnė vdekjen."3
Vizita e varrezave ėshtė mjeti mė i mirė pėr
zbutjen e zemrės. Ai qė i viziton ka leverdi sepse
i kujtohet vdekja, ndėrsa tė vdekurit kanė dobi
prej duasė suaj, e cila ėshtė vėrtetuar me sunet:
Es selamu alejkum (shpėtimi qoftė mbi ju)
banorė tė varrezave, besimtarė dhe muslimanė,
Allahu i mėshiroftė tė parėt dhe tė fundit nga ne,
edhe ne nė dashtė Allahu, do t'ju bashkėngjitemi."4
Ai i cili dėshiron tė vizitojė varrezat duhet tė
pėrgatitet me sjelljet e tij, tė jetė i pranishėm
me zemėr, qėllimi i tij duhet tė jetė arritja e
kėnaqėsisė sė Allahut dhe shėrimi i zemrės, e
pastaj tė marrė shembull nga ata tė cilėt i kanė
braktisur familjet e tyre. Tė pėrkujtojė ata tė
cilėt kanė qenė para tij dhe kanė shkuar, tė cilėt
kanė punuar dhe arritur pasuri, se si u janė
ndėrprerė shpresat e as pasuria nuk i ka ndihmuar.
Dheu ka mbuluar bukurinė e fytyrave tė tyre,
pjesėt e trupave tė tyre po shkatėrrohen nė
varreza, pas tyre kanė mbetur gratė e veja, kurse
fėmijėt e tyre i ka kapluar mallėngjimi i
jetimėve.
Varrezat vizitohen qė
ti kujtohet vizitorit fatkeqėsia e gabimeve dhe
besueshmėria nė shėndet dhe rini si dhe animi nga
kėnaqja
e epsheve, ta kujtojė
se edhe ai duhet tė shkojė
nė atė
rrugė. Duhet tė kujtojė
e tė mendojė mbi gjendjen e tė vdekurve, se si u
janė lėshuar kėmbėt, sytė u janė mbyllur, krimbat
ua kanė ngrėnė gjuhėt e tyre, kurse dheu ua ka
mbushur gojėn.
Ai qė e kujton shpesh vdekjen, ka tri tė mira:
pendohet shpejt, kėnaqet me atė qė ka dhe ka
vullnet pėr adhurim. Kurse ai qė harron vdekjen,
do tė dėnohet me tri gjėra: e vonon pendimin,
ėshtė i pakėnaqur me atė qė ka dhe ėshtė pėrtac nė
adhurime.
Ajo qė ndikon te
njeriu ėshtė shikimi i vdekjes dhe i tė vdekurit,
sepse shikimi i tė vdekurit apo frymėmarrjet e tij
tė fundit si dhe vuajtjet, ose tė menduarit mbi
pamjen e tij pas vdekjes, e largojnė atė nga
epshet, e largojnė gjumin nga sytė dhe trupin nga
qetėsia e kėsaj bote, e inspiron pėr punė dhe
bėhet mė i zellshėm.
Hasan el-Basriu ka shkuar ta vizitojė njė tė
sėmurė dhe e ka takuar atė nė frymėn e vdekjes. Ai
ka shikuar vuajtjet e tij si dhe frikėsimin e tij,
se ēfarė e ka kapluar, pastaj ėshtė kthyer tek
familja e tij me ngjyrė tė ndryshuar nė fytyrėn e
tij. E thirrėn pėr tė ngrėnė bukė, kurse ai u tha:
"Hani e pini, se unė pasha Allahun e kam parė
vdekjen dhe do tė punoj pėr vdekjen derisa tė
takohem me tė."5
Nga mjetet qė i forcojnė ndjenjat pėr vdekjen
ėshtė edhe falja e namazit tė xhenazes, mbartja
dhe pėrcjellja e saj deri te varri, varrosja e tė
vdekurit, duke e mbuluar atė me dhe. E gjithė kjo
ia kujton njeriut ahiretin, siē ka thėnė
Pejgamberi salallahu alejhi ue selem: "Vizitoni
tė sėmurėt dhe pėrcillni tė vdekurit, do tė ua
kujtojnė ahiretin."
6
Pėrveē kėsaj, pėrcjellja e xhenazes e ka
shpėrblimin e madh, siē thotė Pejgamberi salallahu
alejhi ue selem: "Kush e pėrcjell xhenazen prej
shtėpisė sė saj (nė njė transmetim tjetėr:
Kush e pėrcjell xhenazen e njė muslimani, me besim
tė plotė dhe duke shpresuar shpėrblimin nga
Allahu) e derisa t'i falet namazi i xhenazes, do
tė ketė shpėrblimin e Kiratit, e ai i cili merr
pjesė edhe derisa tė varroset, do tė ketė
shpėrblimin e dy Kirateve." Ashabėt pyetėn:
O i Dėrguar i Allahut, ē ėshtė Kirati?"
Ėshtė pėrgjigjur Pejgamberi salallahu alejhi ue
selem: "Sikur dy kodra tė mėdha." E nė
versionin tjetėr qėndron: "Si kodra e Uhudit."7
Paraardhėsit tanė
tė mirė, kur e shihnin dikė duke gabuar, do ti
kujtonin atij vdekjen. Kėshtu, njėri prej tyre, nė
praninė e tė cilit dikush kishte pėrgojuar dikė, i
dha vėrejtje tjetrit dhe e kėrcėnoi me fjalėt: "
Kujtoje pambukun, kur do tė ta vendosin nė sy."
d.m.th, kur do tė tė veshin qefinin.
Muhamed Salih El Munexhid
Pėrktheu dhe pėrshtati: Eroll Nesimi 16.11.2008
1
Et-Tirmidhiu,2307, Sahih el- xhami, 1210.
2
El-Hakim, 1/376, Sahih el-xhami, 4584.
3
Muslimi, 3/65.
4
Muslimi, 974.
5
Tedhkiretu el-huffadh, 17.
6
Ahmedi, 3/48.
7
Buhariu dhe Muslimi.