1. Mbulesa ėshtė respektim ndaj
urdhrave tė Allahut dhe tė Pejgamberit salallahu
alejhi ue selem
Allahu i Lartėsuar na ka obliguar ti dėgjojmė dhe
ti respektojmė urdhrat e Tij dhe tė tė Dėrguarit
tė Tij dhe ka thėnė: Kur Allahu ka vendosur
pėr njė ēėshtje, ose i Dėrguari i Tij, nuk i takon
(nuk i lejohet) asnjė besimtari dhe asnjė
besimtareje qė nė atė ēėshtje tė tyre personale tė
bėjnė ndonjė zgjidhje tjetėrfare. E kush e
kundėrshton Allahun dhe tė Dėrguarin e Tij, ai
ėshtė larguar shumė larg sė vėrtetės. (El
Ahzab, 36)
Pėr Zotin tėnd jo, ata nuk janė besimtarė (tė
asaj qė tė zbriti ty as tė asaj para teje) derisa
tė mos zgjedhin ty pėr tė gjykuar nė atė konflikt
mes tyre, e pastaj (pas gjykimit tėnd) tė mos
ndiejnė pakėnaqėsi nga gjykimi yt dhe (derisa) tė
mos binden sinqerisht. (En-Nisa, 65)
Dhe Allahu i Lartėsuar i ka urdhėruar besimtaret
qė tė mbulohen: Thuaju edhe besimtareve tė
ndalin shikimet e tyre, ti ruajnė pjesėt e
turpshme tė trupit tė tyre, tė mos zbulojnė
stolitė e tyre pėrveē atyre qė janė tė dukshme, le
tė venė vellot e tyre mbi kraharorin e tyre.
(En-Nur, 31)
Dhe ka thėnė: Dhe rrini nė shtėpitė tuaja e
mos shfaqni bukurinė tuaj si shfaqej nė injorancėn
e hershme, (El Ahzab, 33)
E kur kėrkoni prej tyre (grave tė Pejgamberit)
ndonjė send, atė kėrkojeni pas perdes, kjo ėshtė
mė pastėr pėr zemrat tuaja dhe tė tyre. (El
Ahzab, 53)
"O Pejgamber! Thuaju bashkėshorteve tė tua dhe
bijave tė tua edhe bashkėshorteve tė besimtarėve
tė lėshojnė vellon (mbulesėn) e tyre mbi gjithė
trupin e tyre."
(El Ahzab, 59)
Kurse Pejgamberi salallahu alejhi ue selem ka
thėnė: Gruaja ėshtė avret., qė do tė
thotė se duhet mbuluar.
2. Mbulesa ėshtė prej imanit
Allahu i Lartėsuar u ka bėrė thirrje femrave qė tė
mbulohen me thirrjen o ju besimtare, Allahu i
Lartėsuar ka thėnė: Thuaju besimtareve dhe nė
ajetin tjetėr ka thėnė: Thuaju grave tė
besimtareve.
Kanė shkuar gratė e fisit Benu Temim tek Aishja,
Allahu qoftė i kėnaqur me tė, me rroba tė holla
(tejdukshme), Aishja tha: Nėse jeni besimtare,
kjo nuk ėshtė veshje e besimtareve, e nė qoftė se
nuk jeni besimtare, atėherė kėnaquni me atė
veshje. (Mealim Es-sunen 4.376)
3. Mbulesa ėshtė pastėrti
Allahu i Lartėsuar e ka sqaruar urtėsinė e
mbulesės. Kėtė mė sė miri e pėrshkruan ajeti ku
Allahu i Lartėsuar thotė: E kur kėrkoni prej
tyre (grave tė Pejgamberit) ndonjė send, atė
kėrkojeni pas perdes, kjo ėshtė mė pastėr pėr
zemrat tuaja dhe tė tyre. (El Ahzab, 53)
Allahu i Lartėsuar e ka cekur se mbulesa ėshtė
pastėrti pėr zemrat e besimtarėve dhe tė
besimtareve pėr shkak se nėse syri nuk shikon,
zemra nuk ka mundėsi ta dėshirojė atė, por nėse
syri e shikon njė send, atėherė zemra e kėrkon atė
send ose e refuzon atė, mirėpo zemra ėshtė mė e
pastėr nėse syri nuk shikon dhe nė kėtė rast nuk
ka mundėsi zemra tė sprovohet.
Pra, nėse syri nuk i shikon femrat apo i
pamundėsohet shikimi i femrave pėr shkak tė
mbulesės sė tyre, nė kėtė rast mbulesa ėshtė
shkaku kryesor pėr pastėrtinė e zemrės.
4. Mbulesa ėshtė ndershmėri
Islami ka nxitur pėr ndershmėri dhe e ka lartėsuar
atė. Pejgamberi salallahu alejhi ue selem na ka
urdhėruar tė jemi tė ndershėm. Transmetohet se
Herakliu e ka pyetur Ebu Sufjanin: Ēfarė po ju
urdhėron i Dėrguari juaj? Ebu Sufjani tha: Na
urdhėron qė ta adhurojmė vetėm Allahun dhe mos ti
bėjmė shok Atij asgjė dhe ti lėmė ato qė thonė
baballarėt tanė (pėr tu larguar nga feja islame).
Dhe na urdhėron pėr namaz, sadaka (lėmoshė),
ndershmėri dhe marrėdhėnie tė mira me farefisin.
(Buhariu 1/43 dhe Muslimi 1/262-263)
Prej lutjeve tė Pejgamberit salallahu alejhi ue
selem ka qenė: O Allah, kėrkoj nga Ti udhėzim,
devotshmėri dhe ndershmėri! (Muslimi Fi Kitabi
Dhikr, dhe Ahmedi 1/411,416,437)
Ndershmėria ėshtė prej cilėsive tė hyrive (grave
nė xhenet), Allahu i Lartėsuar thotė: Hyri
(bukuroshe tė brishta, tė dėlira) tė ruajtura nė
hije tė tendės. (Er-Rahman 72); Dhe me
ta do tė jenė gra tė dėlira me sy tė mėdhenj me
bukuri e mrekulli qė i ndalojnė shikimet e tyre
(duke mos dėshiruar askėnd veē bashkėshortėve tė
tyre). (Es-Safat, 48)
Domethėnia e ajetit ku Allahu i Lartėsuar thotė:
qė i ndalojnė shikimet e tyre ėshtė se ato janė
tė ndershme, nuk shikojnė tjetėrkėnd pėrveē
burrave tė tyre. Me sy tė mėdhenj d.m.th. me sy
tė bukur, pra janė tė ndershme dhe tė bukura.
Allahu i Lartėsuar i ka cilėsuar hyritė me
ndershmėri pėr shkak se ato rrinė tė mbyllura nė
tendat e tyre dhe nė ajetin tjetėr i ka lavdėruar
ato pėr ndershmėrinė dhe bukurinė. Dhe ndershmėria
mė madhėshtore ėshtė kur shoqėrohet me bukuri, dhe
qė tė dy kėto cilėsi i ka pasur Jusufi a.s, Allahu
i Madhėruar thotė: Ajo tha: Ky ėshtė ai
(djaloshi) pėr tė cilin ju mė fajėsuat (pėr
dashurinė ndaj tij) dhe unė vėrtet qė u mundova ta
josh atė, por ai nuk pranoi. (Jusuf, 32)
Allahu i Lartėsuar e ka bėrė mbulesėn simbol tė
ndershmėrisė sė femrės nga fyerjet. I Lartėsuari
thotė: O Pejgamber! Thuaju bashkėshorteve tė
tua dhe bijave tė tua edhe bashkėshorteve tė
besimtarėve tė lėshojnė vellon (mbulesėn) e tyre
mbi gjithė trupin e tyre. Kjo do tė ishte mė e
mirė qė ato tė mund tė dallohen (si gra tė
ndershme) qė tė mos i shqetėsojė (e ngacmojė)
askush. (El Ahzab, 59)
tė mos i shqetėsojė (e ngacmojė) askush, qė mos
tė ngacmohet me fjalė apo me vepėr nga njerėzit e
pamoralshėm.
Ajeti tregon se ajo femėr qė ėshtė e zbuluar mund
tė ngacmohet sepse pėr ato qė janė tė zbuluara
ndokush mund tė mendojė se nuk janė tė ndershme.
Fjala e Allahut: tė mos i shqetėsojė (e ngacmojė)
askush e qartėson se shfaqja e bukurisė sė femrės
do tė ndeshet me ngacmim, sprovė dhe fatkeqėsi.