Urdhrat e tė Dėrguarit salallahu alejhi ue selem
tregojnė qartė se mjekra duhet tė kursehet
tėrėsisht. Veē kėsaj, i Dėrguari salallahu alejhi
ue selem dhe shokėt e tij kishin mjekra tė plota
dhe tė mėdha.
Nuk ka transmetime autentike tė cilat tregojnė se
i Dėrguari i Allahut salallahu alejhi ue selem ka
shkurtuar mjekrėn e tij. Megjithatė, ka raportime
autentike prej njė numri sahanėsh, veēanėrisht Ibn
Omeri, Ebu Hurejra dhe Ibn Abbasi, Allahu qoftė i
kėnaqur me ata tė gjithė, tė cilat tregojnė se ata
kishin shprehi tė prisnin atė qė kalonte gjatėsinė
e njė grushti.
Gazaliu nė librin e tij El-ihja' ka thėnė:
"Dijetarėt kanė dhėnė mendime tė ndryshme rreth
madhėsisė sė mjekrės; disa prej tyre kanė thėnė se
nuk ka tė keqe nėse njeriu e shkurton atė qė kalon
gjatėsinė e njė grushti, kėshtu vepronte edhe Ibn
Omeri dhe disa nga tabiinėt dhe e ka pėlqyer njė
gjė tė tille Sha'biu dhe Ibn Sirini, kurse Haseni
dhe Katadeja e kanė urryer duke thėnė: "Lėshimi i
saj (duke mos e prekur) ėshtė mė i dashur, sepse i
Dėrguari salallahu alejhi ue selem ka thėnė:
"Lėshoni mjekrat." (El-ihja 2/254)
Neveviu nė lidhje me thėnien e Gazaliut thotė: "Ky
ėshtė mendimi i Gazaliut, kurse e vėrteta ėshtė se
urrehet qė tė merret nga ajo, mirėpo duhet lėnė
ashtu siē ėshtė, duke u argumentuar me hadithin
sahih, ku i Dėrguari salallahu alejhi ue selem
thotė: "Lėshoni mjekrat." (El-mexhmu' 1/321)
Buhariu transmeton nga Ibn Omeri, Allahu qoftė i
kėnaqur me tė, se i Dėrguari salallahu alejhi ue
selem ka thėnė: "Kundėrshtoni mushrikėt
(idhujtarėt), pra lėshoni mjekrat dhe shkurtoni
mustaqet." Buhariu 10/291, Muslimi 6/155 dhe
tė tjerėt.
Pastaj shton Buhariu dhe thotė: "Kur Abdullah bin
Omeri, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, shkonte nė
haxh apo umre, ai kishte shprehi ta mbante mjekrėn
e tij me grusht dhe tė shkurtonte ēkado qė
tejkalonte grushtin e tij." (Buhariu 10/334)
Mubarekfuri ka thėnė: "Ata tė cilėt e lejojnė
shkurtimin e asaj qė kalon nga mjekra gjatėsinė e
njė grushti dhe argumentojnė me argumentin e Ibn
Omerit kanė argumentim tė dobėt sepse hadithet e
sakta tė cilat urdhėrojnė lėshimin e mjekrės (duke
mos e prekur atė) e kundėrshtojnė thėnien e Ibn
Omerit. Pėr kėtė shkak nuk bėn tė argumentohet me
to, duke i pasur argumentet e vėrteta dhe tė cilat
i ka thėnė i Dėrguari salallahu alejhi ue selem
dhe ėshtė e urryer qė tė merret diēka prej saj.
Allahu e di mė sė miri."
Pastaj thotė: "Ka thėnė El-Kermani: Ndoshta Ibn
Omeri me shkurtimin e mjekrės sė tij nė haxh apo
umre ka dashur qė ti bashkojė mes rruajtjes dhe
shkurtimit qė ėshtė pėrmendur nė ajet, ku Allahu i
Lartėsuar thotė kur flet pėr haxhilerėt:
"...ti rruani flokėt e kokave tuaja dhe ti
shkurtoni", prandaj ai rruante flokėt dhe
shkurtonte mjekrėn (atė qė tejkalonte grushtin e
tij)." (Tuhfetul Ahfedhi 8/47)
Pra, nga kėtu e shohim se po bie ndesh transmetimi
i Ibn Omerit me veprėn e tij dhe dihet nė lėmin e
Usuli Fikhut se nėse bie ndesh transmetimi i njė
sahabi me veprėn e tij, atėherė merret transmetimi
dhe lihet anash vepra e tij.
Po qė se marrim transmetimin e Ibn Omerit, Allahu
qoftė i kėnaqur me tė, do tė kuptojmė se shkurtimi
i mjekrės lejohet vetėm nė haxh apo umre dhe jo
gjithmonė, sepse Ibn Omeri e ka shkurtuar mjekrėn
kur ka shkuar nė haxh apo umre, sipas transmetimit
qė cekėm mė lart.
Pra, nė veprėn e Ibn Omerit nuk ekziston se
shkurtimi i mjekrės lejohet nė ēfarėdo kohe e
sidomos nuk ekziston asnjė argument qė e lejon qė
mjekra tė shkurtohet mė shume sesa ajo qė tepron
nga grushti i dorės. Kurse disa dijetarė qė thonė:
"Ai qė nuk e rruan mjekrėn ėshtė larguar nga
mėkati, sado pak qė e mban atė (mjekėr)." Ky
mendim ėshtė i gabuar, sepse, siē e cekėm, nuk ka
asnjė argument qė tregon se lejohet shkurtimi i
mjekrės, pėrveē hadithit tė Ibn Omerit, dhe ai e
lejon qė tė shkurtohet ajo qė tepron nga grushti i
dorės (nė haxh dhe umre) dhe nuk e lejon tė
shkurtohet mė tepėr.
Pra ėshtė e vėrtetė se rruajtja e mjekrės ėshtė
mėkat mė i madh sesa shkurtimi i saj, pra mė mirė
ėshtė qė tė lėshohet mjekra sesa tė rruhet e tėra.
Kjo i ngjan asaj sikur tė pyetet njė dijetar se
cili ėshtė mėkat mė i madh, pirja e njė gote verė
apo e njė shisheje. Sigurisht qė do tė pėrgjigjet
se pirja e njė shisheje ėshtė mėkat mė i madh,
mirėpo nuk do tė thotė se edhe pirja e njė gote
nuk ėshtė mėkat.
Shejh Uthejmini, Allahu e mėshiroftė, thotė:
Shkurtimi i mjekrės ėshtė nė kundėrshtim me
urdhrin e tė Dėrguarit salallahu alejhi ue selem,
i cili thotė: "Lėshoni mjekrat". Pra, ai qė
dėshiron ta pasojė urdhrin e tė Dėrguarit
salallahu alejhi ue selem dhe ta pasojė udhėzimin
e tij, mos tė marrė nga mjekra asgjė, sepse prej
udhėzimit tė tė Dėrguarit salallahu alejhi ue
selem ėshtė qė tė mos merret asgjė nga mjekra. Ky
ėshtė udhėzimi edhe i tė Dėrguarve tė mėparshėm. (Fetava
ibn uthejmin 11/126).
Shejh bin Bazi, Allahu e mėshiroftė, ka thėnė: Ai
qė argumentohet me veprėn e Ibn Omerit, Allahu
qoftė i kėnaqur me tė, se ai gjatė haxhit
shkurtonte nga mjekra atė qė tepronte nga grushti
i tij, kjo nuk ėshtė argument sepse ky ėshtė vetėm
mendim i Ibn Omerit, kurse argumenti qėndron nė
transmetimin e tij (d.m.th hadithin qė e
transmeton Ibn Omeri, se i Dėrguari salallahu
alejhi ue selem ka thėnė: "Kundėrshtoni
mushrikėt (idhujtarėt), pra lėshoni mjekrat
dhe shkurtoni mustaqet." (Buhariu 10/291,Muslimi
6/155 dhe tė tjerėt), dhe jo nė mendimin e tij. (Fetava
ue mekalat esh-shejh ibn baz 8/370).