Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Faqja juaj

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.audionur.com
 
www.pertymoter.net
 
www.islamgjakova.net
 
www.ilahi-ks.com
 

 
 
 
 
 
 
 
 
Kushtet e mbulesės nė Islam (Pjesa 7)

Kushti i shtatė

Mos t’u ngjajė rrobave tė jobesimtarėve

Islami ka ndaluar qė ēdo musliman, qoftė mashkull ose femėr, t’i pėrngjajė jobesimtarėve nė adhurime, festa ose nė veshje qė janė tė veēanta pėr ta.
Ky ėshtė njė rregull i madh nė Islam, por shumica e muslimanėve fatkeqėsisht janė duke i pasuar jobesimtarėt pėr shkak tė injorancės sė tyre ndaj fesė islame, kurse disa e veprojnė kėtė gjė pėr shkak tė pasimit tė epsheve tė tyre ose sepse ndjekin modėn e evropianėve jobesimtarė. Kjo ėshtė njėra prej shkaqeve pėr dobėsimin e muslimanėve, pėr nėnēmimin e tyre dhe pėr pushtimin e vendeve tė tyre. Allahu i Madhėruar ka thėnė: “Allahu nuk e ndryshon gjendjen e njė populli, pėrderisa ata ta ndryshojnė veten e tyre.” (Er-Rad, 11)

Ēdo person duhet ta dijė se argumentet pėr kėtė kusht tė rėndėsishėm janė tė shumtė, si nga Kurani edhe nga Suneti i tė Dėrguarit salallahu alejhi ue selem. Argumentet nga Kurani janė tė pėrgjithshme, por Suneti (hadithet) i sqaron ato.

Ajete:
1. Allahu i Lartėsuar thotė: “Ne u patėm dhėnė beni israilėve librin dhe pejgamberllėkun dhe aftėsi pėr tė gjykuar midis njerėzve, i patėm furnizuar ata me tė mira dhe i patėm dalluar nga njerėzit e tjerė. U patėm dhėnė edhe fakte tė qarta pėr ēėshtjen e fesė. Mirėpo, pėr shkak tė zilisė qė kishin ndėrmjet vete, ata u pėrēanė vetėm atėherė kur u erdhi dija qė ta kuptojnė, e s’ka dyshim se Zoti yt nė Ditėn e Kiametit do tė gjykojė nė mes tyre pėr shkaqet e pėrēarjes sė tyre. Pastaj Ne tė vendosėm ty (o Muhamed) nė udhė tė qartė tė Urdhėrimit Tonė tė rrugės sė Fesė (nė atė rrugė tė cilėn Ne ua urdhėruam tė gjithė tė Dėrguarve para teje duke u pėrcaktuar ligjet dhe rrugėn e vėnies nė jetė tė Besimit tė Pastėr Islam nė Njė Zot tė Vetėm). Ndiq pra edhe ti atė dhe mos u shko pas dėshirave tė atyre qė nuk dinė.” (El Xhathije, 16-18)
Ibn Tejmija thotė: “Allahu i Lartėsuar tregon se e ka vendosur tė Dėrguarin salallahu alejhi ue selem nė rrugė tė qartė, tė cilėn Allahu i Lartėsuar ia ka obliguar; e ka urdhėruar qė ta pasojė kėtė rrugė dhe e ka ndaluar qė t’i pasojė epshet e atyre qė nuk dinė. Dhe fjala e Allahut thotė: “...dhe mos u shko pas dėshirave tė atyre qė nuk dinė.” Kjo fjalė ka pėrfshirė ēdo person i cili kundėrshton ligjin e Allahut dhe rrugėn e tė Dėrguarit salallahu alejhi ue selem.” [Iktidau Siratal Mustekim f. 8]
(Shėnim i pėrkthyesi: Ky ajet tregon se ėshtė e ndaluar t’i pasojmė ata tė cilėt nuk besojnė.)

2. Allahu i Lartėsuar thotė: “A nuk ka ardhur koha pėr zemrat e atyre qė besojnė (Allahun dhe tė Dėrguarin a.s.) tė ndikohen nga Mesazhi Pėrkujtues i Allahut (Kurani) dhe nga ajo qė u ėshtė shpallur nga e Vėrteta (dhe tė pėrkujtojnė Allahun), dhe mos u bėni sikur ata tė cilėve u janė dhėnė Librat e Parė (si ēifutėt e tė krishterėt) mė pėrpara, pėr tė cilėt kaloi shumė kohė dhe zemrat e tyre u forcuan (u bėnė gur)? Dhe shumica e tyre ishin fasikunė (tė pabindur, tė panėnshtruar ndaj Allahut duke kaluar ēdo kufi).” (El Hadid, 16)

Shejhul Islam Ibn Tejmija ka thėnė: “Fjala e Allahu: “...dhe mos u bėni sikur ata tė cilėve u janė dhėnė Librat e Parė (si ēifutėt e tė krishterėt) mė pėrpara” ėshtė ndalesė qė na ndalon t’u pėrngjajmė atyre nė pėrgjithėsi dhe nė veēanti tė mos u pėrngjajmė atyre qė zemrat tona tė mos forcohen (e tė bėhen si gurėt), pasi ky ėshtė edhe shkaku i mėkateve.” [Iktidau Siratal mustekim f. 43]

Kurse Ibn Kethiri nė komentimin e kėtij ajeti ka thėnė: “Dhe pėr kėtė shkak Allahu i Lartėsuar ua ka ndaluar besimtarėve qė t’u pėrngjajnė atyre (jobesimtarėve), qoftė ajo ēėshtje primare apo sekundare.” [Tefsir Ibn kethir 4/310]
Dhe pėr kėtė ka ajete tė shumta tė tjera. Kėto qė cituam janė tė mjaftueshme, por ai qė dėshiron mė shumė shembuj, le tė lexojė librin e Ibn Tejmijes, “Iktidaus-Siratal Mustekim f. 8-14, 22,42.

Argumentet nga Suneti i tė Dėrguarit salallahu alejhi ue selem

Prej udhėzimit tė tė Dėrguarit salallahu alejhi ue selem ka qenė kundėrshtimi i jobesimtarėve nė ēdo ēėshtje. Kėtė e kanė kuptuar edhe ēifutėt, tė cilėt jetonin nė Medinė, siē transmeton Enes Ibn Maliku, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, se kur gratė e ēifutėve ishin me menstruacione, ata nuk hanin atė qė kishin gatuar ato dhe nuk bėnin marrėdhėnie seksuale me to. Shokėt e tė Dėrguarit salallahu alejhi ue selem e pyetėn tė Dėrguarin salallahu alejhi ue selem pėr kėtė dhe Allahu i Lartėsuar zbriti ajetin qė thotė: “Tė pyesin pėr tė pėrmuajshmet (zakonet e grave). Thuaj: “Kjo gjendje ėshtė adha (gjė e dėmshme pėr burrin tė bėjė marrėdhėnie me to nė kėtė gjendje), kėshtu qė u qėndroni larg bashkėshorteve (pėr marrėdhėnie, por mund tė shijoni trupin e saj) gjatė periudhave tė tyre dhe mos u afroni (tė bėni marrėdhėnie) me to derisa tė pastrohen (tė pastrohen prej tė pėrmuajshmeve dhe tė bėjnė gusėl - larje tė tė gjithė trupit).” (El Bekare, 222) I Dėrguari salallahu alejhi ue selem tha: “Bėni ēdo gjė pėrveē marrėdhėnieve.” Ky lajm u shkoi edhe ēifutėve, tė cilėt thanė: “Ky njeri nuk lė asnjė send pa u dalluar prej nesh.” (Muslimi 1/169)

I Dėrguari salallahu alejhi ue selem na ka ndaluar t’u pėrngjajmė jobesimtarėve nė veshmbathje dhe pėr kėtė ka hadithe tė shumta, si pėr shembull:

1. Transmeton Abdullah ibn Omeri, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, se i Dėrguari salallahu alejhi ue selem ka thėnė: “Jam dėrguar para kataklizmės (kiametit) me shpatė derisa tė adhurohet vetėm Allahu, i Cili nuk ka shok dhe ma ka caktuar furnizimin (riskun) tim nėn hijen e shigjetės time dhe ka caktuar nėnēmim dhe poshtėrim pėr ata tė cilėt mė kundėrshtojnė mua. Ai qė i pėrngjan njė populli, ai ėshtė prej tyre.” Ahmedi, nr. 5114, 5115, 5667. Shejhul Islam Ibn Tejmije ka thėnė: “Zinxhiri i kėtij hadithi ėshtė i mirė.” Shih El Iktidaus-siratal mustekim f. 39.

2. Abdullah ibn Amr ibn Asi, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, ka thėnė: “Mė ka parė i Dėrguari salallahu alejhi ue selem veshur me dy tesha tė verdha dhe mė tha: “Kėto tesha janė tė jobesimtarėve, prandaj mos i vish ato!” Muslimi 6/144, Nesaiu 2/298, Hakimi 4/190, Ahmedi 2/162, 164, 193, 207, 211.

3. Aliu, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, thotė se i Dėrguari salallahu alejhi ue selem ka thėnė: “Kini kujdes, mos i vishni rrobat e murgjve, sepse ai i cili zbukurohet me to ose u pėrngjan atyre, ai nuk ėshtė prej meje.” Hafidhi nė El Fet’h ka thėnė: “Kėtė hadith e transmeton Taberaniu nė Evsat me zinxhir tė mirė, 10/284.

4. Ebu Umame transmeton e thotė: “Ka dalė Dėrguari salallahu alejhi ue selem para nesh dhe nė praninė tonė ishin disa burra tė vjetėr prej ensarėve me mjekra tė bardha. Ai tha: “O ju ensarė, ngjyrosini (mjekrat tuaja) me tė kuqe ose tė verdhė dhe kundėrshtoni ehlul kitabėt (pasuesit e librave, tė krishterėt dhe ēifutėt).” Ahmedi me zinxhir tė mirė 5/264.

Kėto ishin disa argumente qė i ndalojnė muslimanėt qė t’u pėrngjajnė jobesimtarėve nė veshjet e tyre.
 


Shejh Albani
Pėrktheu dhe pėrshtati: Eroll Nesimi

30.11.2008

                                         www.klubikulturor.com