Islami ka ndaluar qė ēdo musliman, qoftė mashkull
ose femėr, ti pėrngjajė jobesimtarėve nė adhurime,
festa ose nė veshje qė janė tė veēanta pėr ta.
Ky ėshtė njė rregull i madh nė Islam, por shumica
e muslimanėve fatkeqėsisht janė duke i pasuar
jobesimtarėt pėr shkak tė injorancės sė tyre ndaj
fesė islame, kurse disa e veprojnė kėtė gjė pėr
shkak tė pasimit tė epsheve tė tyre ose sepse
ndjekin modėn e evropianėve jobesimtarė. Kjo ėshtė
njėra prej shkaqeve pėr dobėsimin e muslimanėve,
pėr nėnēmimin e tyre dhe pėr pushtimin e vendeve
tė tyre. Allahu i Madhėruar ka thėnė: Allahu
nuk e ndryshon gjendjen e njė populli, pėrderisa
ata ta ndryshojnė veten e tyre. (Er-Rad, 11)
Ēdo person duhet ta dijė se argumentet pėr kėtė
kusht tė rėndėsishėm janė tė shumtė, si nga Kurani
edhe nga Suneti i tė Dėrguarit salallahu alejhi ue
selem. Argumentet nga Kurani janė tė pėrgjithshme,
por Suneti (hadithet) i sqaron ato.
Ajete:
1. Allahu i Lartėsuar thotė: Ne u patėm dhėnė
beni israilėve librin dhe pejgamberllėkun dhe
aftėsi pėr tė gjykuar midis njerėzve, i patėm
furnizuar ata me tė mira dhe i patėm dalluar nga
njerėzit e tjerė. U patėm dhėnė edhe fakte tė
qarta pėr ēėshtjen e fesė. Mirėpo, pėr shkak tė
zilisė qė kishin ndėrmjet vete, ata u pėrēanė
vetėm atėherė kur u erdhi dija qė ta kuptojnė, e
ska dyshim se Zoti yt nė Ditėn e Kiametit do tė
gjykojė nė mes tyre pėr shkaqet e pėrēarjes sė
tyre. Pastaj Ne tė vendosėm ty (o Muhamed) nė udhė
tė qartė tė Urdhėrimit Tonė tė rrugės sė Fesė (nė
atė rrugė tė cilėn Ne ua urdhėruam tė gjithė tė
Dėrguarve para teje duke u pėrcaktuar ligjet dhe
rrugėn e vėnies nė jetė tė Besimit tė Pastėr Islam
nė Njė Zot tė Vetėm). Ndiq pra edhe ti atė dhe mos
u shko pas dėshirave tė atyre qė nuk dinė.
(El Xhathije, 16-18)
Ibn Tejmija thotė: Allahu i Lartėsuar tregon se e
ka vendosur tė Dėrguarin salallahu alejhi ue selem
nė rrugė tė qartė, tė cilėn Allahu i Lartėsuar ia
ka obliguar; e ka urdhėruar qė ta pasojė kėtė
rrugė dhe e ka ndaluar qė ti pasojė epshet e
atyre qė nuk dinė. Dhe fjala e Allahut thotė: ...dhe
mos u shko pas dėshirave tė atyre qė nuk dinė.
Kjo fjalė ka pėrfshirė ēdo person i cili
kundėrshton ligjin e Allahut dhe rrugėn e tė
Dėrguarit salallahu alejhi ue selem. [Iktidau
Siratal Mustekim f. 8]
(Shėnim i pėrkthyesi: Ky ajet tregon se ėshtė e
ndaluar ti pasojmė ata tė cilėt nuk besojnė.)
2. Allahu i Lartėsuar thotė: A nuk ka ardhur
koha pėr zemrat e atyre qė besojnė (Allahun dhe tė
Dėrguarin a.s.) tė ndikohen nga Mesazhi Pėrkujtues
i Allahut (Kurani) dhe nga ajo qė u ėshtė shpallur
nga e Vėrteta (dhe tė pėrkujtojnė Allahun), dhe
mos u bėni sikur ata tė cilėve u janė dhėnė Librat
e Parė (si ēifutėt e tė krishterėt) mė pėrpara,
pėr tė cilėt kaloi shumė kohė dhe zemrat e tyre u
forcuan (u bėnė gur)? Dhe shumica e tyre ishin
fasikunė (tė pabindur, tė panėnshtruar ndaj
Allahut duke kaluar ēdo kufi). (El Hadid, 16)
Shejhul Islam Ibn Tejmija ka thėnė: Fjala e
Allahu: ...dhe mos u bėni sikur ata tė cilėve u
janė dhėnė Librat e Parė (si ēifutėt e tė
krishterėt) mė pėrpara ėshtė ndalesė qė na ndalon
tu pėrngjajmė atyre nė pėrgjithėsi dhe nė veēanti
tė mos u pėrngjajmė atyre qė zemrat tona tė mos
forcohen (e tė bėhen si gurėt), pasi ky ėshtė edhe
shkaku i mėkateve. [Iktidau Siratal mustekim f.
43]
Kurse Ibn Kethiri nė komentimin e kėtij ajeti ka
thėnė: Dhe pėr kėtė shkak Allahu i Lartėsuar ua
ka ndaluar besimtarėve qė tu pėrngjajnė atyre (jobesimtarėve),
qoftė ajo ēėshtje primare apo sekundare. [Tefsir
Ibn kethir 4/310]
Dhe pėr kėtė ka ajete tė shumta tė tjera. Kėto qė
cituam janė tė mjaftueshme, por ai qė dėshiron mė
shumė shembuj, le tė lexojė librin e Ibn Tejmijes,
Iktidaus-Siratal Mustekim f. 8-14, 22,42.
Argumentet nga Suneti i tė Dėrguarit salallahu
alejhi ue selem
Prej udhėzimit tė tė Dėrguarit salallahu alejhi ue
selem ka qenė kundėrshtimi i jobesimtarėve nė ēdo
ēėshtje. Kėtė e kanė kuptuar edhe ēifutėt, tė
cilėt jetonin nė Medinė, siē transmeton Enes Ibn
Maliku, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, se kur gratė
e ēifutėve ishin me menstruacione, ata nuk hanin
atė qė kishin gatuar ato dhe nuk bėnin marrėdhėnie
seksuale me to. Shokėt e tė Dėrguarit salallahu
alejhi ue selem e pyetėn tė Dėrguarin salallahu
alejhi ue selem pėr kėtė dhe Allahu i Lartėsuar
zbriti ajetin qė thotė: Tė pyesin pėr tė
pėrmuajshmet (zakonet e grave). Thuaj: Kjo
gjendje ėshtė adha (gjė e dėmshme pėr burrin tė
bėjė marrėdhėnie me to nė kėtė gjendje), kėshtu qė
u qėndroni larg bashkėshorteve (pėr marrėdhėnie,
por mund tė shijoni trupin e saj) gjatė periudhave
tė tyre dhe mos u afroni (tė bėni marrėdhėnie) me
to derisa tė pastrohen (tė pastrohen prej tė
pėrmuajshmeve dhe tė bėjnė gusėl - larje tė tė
gjithė trupit). (El Bekare, 222) I Dėrguari
salallahu alejhi ue selem tha: Bėni ēdo gjė
pėrveē marrėdhėnieve. Ky lajm u shkoi edhe
ēifutėve, tė cilėt thanė: Ky njeri nuk lė asnjė
send pa u dalluar prej nesh. (Muslimi 1/169)
I Dėrguari salallahu alejhi ue selem na ka ndaluar
tu pėrngjajmė jobesimtarėve nė veshmbathje dhe
pėr kėtė ka hadithe tė shumta, si pėr shembull:
1. Transmeton Abdullah ibn Omeri, Allahu qoftė i
kėnaqur me tė, se i Dėrguari salallahu alejhi ue
selem ka thėnė: Jam dėrguar para kataklizmės
(kiametit) me shpatė derisa tė adhurohet vetėm
Allahu, i Cili nuk ka shok dhe ma ka caktuar
furnizimin (riskun) tim nėn hijen e shigjetės time
dhe ka caktuar nėnēmim dhe poshtėrim pėr ata tė
cilėt mė kundėrshtojnė mua. Ai qė i pėrngjan njė
populli, ai ėshtė prej tyre. Ahmedi, nr.
5114, 5115, 5667. Shejhul Islam Ibn Tejmije ka
thėnė: Zinxhiri i kėtij hadithi ėshtė i mirė.
Shih El Iktidaus-siratal mustekim f. 39.
2. Abdullah ibn Amr ibn Asi, Allahu qoftė i
kėnaqur me tė, ka thėnė: Mė ka parė i Dėrguari
salallahu alejhi ue selem veshur me dy tesha tė
verdha dhe mė tha: Kėto tesha janė tė
jobesimtarėve, prandaj mos i vish ato!
Muslimi 6/144, Nesaiu 2/298, Hakimi 4/190, Ahmedi
2/162, 164, 193, 207, 211.
3. Aliu, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, thotė se i
Dėrguari salallahu alejhi ue selem ka thėnė:
Kini kujdes, mos i vishni rrobat e murgjve, sepse
ai i cili zbukurohet me to ose u pėrngjan atyre,
ai nuk ėshtė prej meje. Hafidhi nė El Feth
ka thėnė: Kėtė hadith e transmeton Taberaniu nė
Evsat me zinxhir tė mirė, 10/284.
4. Ebu Umame transmeton e thotė: Ka dalė Dėrguari
salallahu alejhi ue selem para nesh dhe nė praninė
tonė ishin disa burra tė vjetėr prej ensarėve me
mjekra tė bardha. Ai tha: O ju ensarė,
ngjyrosini (mjekrat tuaja) me tė kuqe ose tė
verdhė dhe kundėrshtoni ehlul kitabėt (pasuesit e
librave, tė krishterėt dhe ēifutėt). Ahmedi
me zinxhir tė mirė 5/264.
Kėto ishin disa argumente qė i ndalojnė muslimanėt
qė tu pėrngjajnė jobesimtarėve nė veshjet e tyre.
Shejh Albani
Pėrktheu dhe pėrshtati: Eroll Nesimi
30.11.2008