Ky kusht argumentohet nga shumė hadithe, tė cilat
e mallkojnė femrėn e cila u ngjan meshkujve nė
veshje apo ēėshtje tė tjera. Kėtu do tė sjellim
disa hadithe qė flasin pėr kėtė:
1. Ebu Hurejra, Allahu qoftė i kėnaqur me tė,
thotė: E ka mallkuar Pejgamberi salallahu alejhi
ue selem mashkullin i cili vesh rroba tė femrave
dhe femrėn e cila vesh rroba tė meshkujve. Ebu
Davudi 2/182, Ibn Maxhe 1/588, Hakimi 4/184,
Ahmedi 2/325, Hakimi ka thėnė: Ky hadith ėshtė
sahih sipas kushtit tė Muslimit, kėtė e ka
vėrtetuar edhe Dhehebiu.
2. Abdullah ibn Omeri, Allahu qoftė i kėnaqur me
tė, thotė: E kam dėgjuar Pejgamberin salallahu
alejhi ue selem duke thėnė: Nuk ėshtė prej
nesh ai mashkull qė u pėrngjan femrave dhe as ajo
femėr e cila u pėrngjan meshkujve. Ahmedi
2/199-200, Ebu Neim nė El Hulije 3/321 dhe shejh
Albani ka thėnė se hadithi ėshtė shih. Shih El
Hixhab f. 66-67.
3. Ibn Abasi, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, ka
thėnė: I Dėrguari salallahu alejhi ue selem i ka
mallkuar meshkujt tė cilėt u pėrngjajnė femrave
dhe femrat qė u pėrngjajnė meshkujve. Dhe ka
thėnė: "Nxirrini ata nga shtėpitė tuaja."
Ibn Abasi ka shtuar: E ka nxjerrė i Dėrguari
salallahu alejhi ue selem njė person dhe Omeri ka
nxjerrė njė tjetėr. Buhariu 10/346, Ebu Davudi
4930, Tirmidhiu 2785, Ahmedi 1982, 2006, 2123, ibn
Maxhe 1/589.
4. Abdullah ibn Omeri, Allahu qoftė i kėnaqur me
tė, transmeton se Pejgamberi salallahu alejhi ue
selem ka thėnė: Tre persona nuk do tė hyjnė nė
xhenet dhe Allahu as qė do ti shikojė ata nė
Ditėn e Gjykimit: personin qė nuk i respekton
prindėrit, gruan e cila u pėrngjan meshkujve dhe
dejuthin (dejuth ėshtė ai person familja e tė
cilit, gruaja apo vajza, bėjnė imoralitet dhe ai
nuk ndėrmerr asgjė). Nesaiu 1/357, Hakimi
1/72, 4/146-147, Bejhakiu 10/226, Ahmedi nr.6180,
Shejh Albani ka thėnė se hadithi ėshtė shih. Es-Sahiha
1387
5. Ibn Ebi Melike (emri i tė cilit ėshtė Abdullah
ibn Abidullah) ka thėnė: I ėshtė treguar Aishes,
Allahu qoftė i kėnaqur me tė, pėr njė grua e cila
mbathte nallane dhe ajo ka thėnė: I ka mallkuar
Pejgamberi salallahu alejhi ue selem burrneshat (gratė
tė cilat mundohen tu ngjajnė meshkujve). Ebu
Davudi nr. 4099. Neveviu ka thėnė se hadithi ėshtė
shih. Shih El Mexhmu 4/307.
Them (vazhdon shejh Albani), se kėto hadithe janė
mė se tė qarta nė ndalimin e pėrngjasimit tė
femrave me meshkujt dhe tė pėrngjasimit tė
meshkujve me femrat Kėto hadithe janė tė
pėrgjithshme, qė pėrfshijnė rrobat dhe gjėrat e
tjera, pėrveē hadithit tė parė, i cili ėshtė i
veēantė pėr rrobat.
Kurse Dhehebiu pėrngjasimin e femrave me meshkujt
dhe pėrngjasimin e meshkujve me femrat e ka
renditur nė mėkatet e mėdha nė librin e tij, El
Kebair (Mėkatet e mėdha), faqe 129. Ai sjell disa
hadithe, tė cilat i pėrmendėm mė sipėr, dhe pastaj
thotė:
Nėse gruaja vesh rroba meshkujsh ose mbath diēka,
ajo u ka pėrngjarė atyre dhe mallkimi i Allahut
dhe i Pejgamberit salallahu alejhi ue selem ėshtė
mbi tė. Por edhe mbi burrin e saj, nėse ai ėshtė i
pajtimit me tė dhe nuk e ndalon atė prej kėtyre
gjėrave, sepse ai ėshtė i urdhėruar ta urdhėrojė
gruan qė ta adhurojė Allahun dhe ta ndalojė atė
nga mėkatet. Allahu i Madhėruar thotė: O ju qė
besuat, ruajeni veten dhe familjen tuaj prej njė
zjarri, lėndė djegėse e tė cilit janė njerėzit dhe
gurėt. (Et-Tahrim 6) Gjithashtu, Pejgamberi
salallahu alejhi ue selem ka thėnė: Secili
prej jush ėshtė bari dhe pėrgjegjės pėr tufėn e
tij; burri ėshtė bari pėr familjen e tij dhe
pėrgjegjės pėr ta nė Ditėn e Gjykimit. (Mutefekun
alejhi)
Hafidh ibn Haxheri ka thėnė: Ka thėnė Et-Taberiu:
Nuk u lejohet meshkujve tu pėrngjajnė femrave nė
veshje dhe stoli, tė cilat janė enkas vetėm pėr
femra dhe gjithashtu femrave nuk u lejohet tu
pėrngjajnė meshkujve. (El Feth 10/345)
Nga kėto qė thamė mė lart, vijmė nė pėrfundimin se
nuk i lejohet gruas tė veshė rroba meshkujsh dhe
nuk i lejohet asaj tė veshė xhaketa ose pantallona
meshkujsh, siē veprojnė shumė femra muslimane nė
kohėn tonė, tė cilat veshin pantallona.
Shejh Albani
Pėrktheu dhe pėrshtati: Eroll Nesimi
23.11.2008