Nuk lejohet qė mbulesa (petku) tė jetė e zbukuruar.
Allahu i Lartėsuar nė suren En-Nur ka thėnė:
Dhe mos tė shfaqin bukuritė e tyre. (En-Nur,
31) Ky ajet pėrfshin edhe pamjen e dukshme tė
rrobave, nėse janė tė zbukuruara dhe qė e tėrheqin
shikimin e meshkujve.
Gjithashtu pėr kėtė kusht ėshtė argument tjetėr,
siē thotė Allahu i Lartėsuar: Dhe rrini nė shtėpitė tuaja e mos shfaqni
bukurinė tuaj si shfaqej nė injorancėn e hershme.
(El Ahzab, 33)
Po ashtu edhe hadithi qė transmeton Fedale ibn
Abidi, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, se Pejgamberi
salallahu alejhi ue selem ka thėnė: Pėr
gjendjen e tre personave (nė Ditėn e Gjykimit,
sepse ata janė prej tė shkatėrruarve) mos pyet:
Personi i cili largohet nga xhemati (grupi i
muslimanėve) duke mos e dėgjuar prijėsin e
muslimanėve dhe vdes nė kėtė gjendje mėkatar. Njė
robėreshė apo rob i cili ikėn nga zotėria i tij
dhe vdes. Dhe njė grua sė cilės i ėshtė larguar
burri i saj dhe i ka lėnė asaj pasuri pėr tu
furnizuar pėr nevojat e dynjasė dhe ajo zhvishet (largon
mbulesėn) pasi ai largohet nga ajo. Mos pyet pėr
kėta tre persona. Buhariu nė Edebil Mufred
590, Ibn Hiban 50, Hakimi 1/119, Ahmedi 6/19.
Hakimi ka thėnė se ky hadith ėshtė sahih sipas
kushteve tė Buhariut dhe Muslimit.
Fjalėt ajo zhvishet (largon mbulesėn) ka pėr
qėllim shfaqjen e bukurisė, tė stolisė dhe tė
vendeve tė cilat ėshtė e obliguar ti mbulojė, me
tė cilat tėrheq vėmendjen dhe nxit epshin e njė
mashkulli (Shih Feth el Bejan 7/274).
Qėllimi i urdhėrimit tė mbulesės ėshtė mbulimi i
bukurisė dhe i zbukurimeve tė gruas dhe nuk ėshtė
e logjikshme nė kėtė rast qė vetė petku tė jetė i
zbukuruar. Kjo ėshtė e qartė dhe nuk mund tė
fshihet, prandaj edhe Imam Dhehebiu ka thėnė: Dhe
prej veprave pėr tė cilat mallkohet gruaja ėshtė
edhe shfaqja e zbukurimeve, e arit apo e
margaritarit nėn nikab (ferexhe), dhe gjithashtu
parfumimi me misk (parfum) kur del. Tė gjitha kėto
janė prej zhveshjes qė urren Allahu i Lartėsuar, i
Cili e urren atė person i cili i bėn kėto gjėra, e
urren nė kėtė botė dhe nė botėn tjetėr.
Dhe pėr kėto vepra, tė cilat shumica e femrave
janė duke i bėrė, Pejgamberi salallahu alejhi ue
selem ka thėnė: Kam shikuar zjarrin e
xhehenemit dhe kam parė se shumica e banorėve tė
tij ishin femra. (Shih. Kitab El Kebair f.
131)
Shejh Albani thotė: Ky hadith ėshtė sahih, e
transmeton Buhariu dhe Muslimi nga Imran ibn
Husajni.
Them (vazhdon shejh Albani): Islami ka ndaluar
zhveshjen dhe e ka pėrsėritur kėtė ndalesė disa
herė, saqė e ka krahasuar atė me shirkun, zinanė (imoralitetin),
vjedhjen dhe haramet e tjera nė hadithin ku Umejme
bintu Rukije ka ardhur te Pejgamberi salallahu
alejhi ue selem pėr tia dhėnė besėn pėr Islam.
Pejgamberi salallahu alejhi ue selem tha: Ma
jep besėn qė nuk do ti bėsh shirk (shok) Allahut,
nuk do tė vjedhėsh, nuk do tė bėsh zina (imoralitet),
nuk do ta mbytėsh fėmijėn, nuk do tė lėkundesh (nė
fe) dhe nuk do tė zhvishesh ashtu si nė kohėn e
injorancės. Imam Ahmedi nė Musnedin e tij
2/196, dhe Ahmed Shakir ka thėnė se hadithi ėshtė
sahih.
Shejh Albani
Pėrktheu dhe pėrshtati: Eroll Nesimi 2.11.2008