Nėse vėshtron
ajetet e Kuranit, haditheth e Pejgamberit
salallahu alejhi ue selem dhe veprat e sahabėve nė
kėtė ēėshtje, do tė arish tė kuptosh se gruaja
nėse del prej shtėpisė sė saj, duhet tė mos shfaqė
asgjė nga bukuritė e saj dhe tė mbulojė tėrė
trupin e saj.
Qė tė jetė njė petk sipas Islamit, dijetarėt i
kanė pėrmendur kushtet e mbulesės nė Islam, tė
cilat do ti sqarojmė mė poshtė me lejėn e Allahut
tė Lartėsuar.
1.Mbulimi i tėrė trupit
Nė lidhje me kėtė kusht kanė folur shumė dijetarėt
dhe janė ndarė nė dy grupe, disa e obligojnė
mbulimin e tėrė trupit, kurse disa tė tjerė e
obligojnė mbulimin e tėrė trupit pėrveē fytyrės
dhe shuplakave tė duarve.
Kėtu do tė flasim vetėm pak sa i pėrket kėtij
kushti e inshallah nė tė ardhmen do tė flasim mė
gjėrėsisht pėr kėtė ēėshtje.
Transmetohet nga Ibn Huzejme, Ibn Hibani,
Tirmidhiu dhe Taberaniu se Muhamedi salallahu
alejhi ue selem ka thėnė:Gruaja ėshtė avret. (Kėtė hadith e
kanė bėrė sahih Ibn Huzejme, Ibn Hibani, Tirmidhiu
dhe Albani)
I Dėrguari i Alllahut salallahu alejhi ue selem na
lajmėron se e tėrė gruaja ėshtė avret, dhe avret
nė kuptimin e sheriatit (ligjit islam) nėnkupton
pjesėt e trupit tė cilat duhet tė mbulohen.
Kurse Ebu Davudi transmeton prej Ummu Selemes dhe
Mejmunes se Abdullah ibn Ummi Mektumi (muezini i
verbėr i Muhamedit salallahu alejhi ue selem) ka
ardhur tek Pejgamberi salallahu alejhi ue selem
dhe ato kanė qenė prezente. Pejgamberi salallahu
alejhi ue selem u ka thėnė qė tė dalin prej aty,
tė largohen, kurse ato i kanė thėnė: O i Dėrguar
i Allahut a nuk ėshtė ai njeri i verbėr? Pėr ēfarė
tė largohemi kur ai ėshtė i verbėr?Ai u pėrgjigj: A jeni ju tė dyja tė
verbra?
Nėse Muhamedi salallahu alejhi ue selem kėshtu i
mėson muslimanet qė tė sillen para tė verbėrve, si
do tė jetė ēėshtja me njerėzit tė cilėt shohin dhe
tė cilėve shejtani ua zbukuron gratė?
Kur do tė dilte njeriu nė rrugė e gratė tė jenė tė
veshura sipas veshjes islame, kėshtu qė mos tė
shohin asgjė prej tyre, a nuk do tė mendonte
secili se gruaja e tij ėshtė mė e bukura?
Sigurisht se do tė thoshte se gruaja e tij ėshtė
mė e mira.
Mirėpo kur njeriu sheh nė rrugė, nė televizor apo
nė gazetė njė grua tė zukuruar dhe tėrheqse, ai e
krahason me gruan e vet dhe gruaja e tij i duket
shumė mė e shėmtuar sesa ajo nė televizion, gazetė,
rrugė etj., e ai nuk e llogarit se ajo para se tė
dalė nė televizion, gazetė apo nė rrugė ka bėrė
makijazh gjysmė ore dhe gjithashtu edhe shejtani
ua zbukuron edhe mė shumė atė njerėzve dhe sado qė
tė jetė e bukur gruaja e tij, gjithnjė ekziston
edhe mė e bukura, tė cilėn shejtani, pėrveē kėsaj,
e bėn ti pėlqejė njeriut.
Pėrsosmėri nė dynja nuk ka, pėrsosmėria ėshtė nė
xhennet. Qėndrimi islam ėshtė qė gruaja duhet ta
mbulojė tėrė trupin. Mirėpo, disa prej dijetarėve
mendojnė se ėshtė e lejuar qė gruaja ta zbulojė
fytyrėn dhe duart (shuplakat), mirėpo edhe ata
theksojnė se rregulla ndryshon nė kohėn e sprovave
(fitneve), kur jetohet nė mjedisin e imoralshėm (si
nė kohėn e sotme).
Mirėpo tė gjithė dijetarėt janė tė pajtimit se
argumentet qė flasin pėr suazat
e obligueshmėrisė pėr mbulimin e fytyrės janė mė
tė shumta dhe mė tė forta, kėshtu qė mė mirė dhe
mė parėsore ėshtė tė mbulohet edhe fytyra, qė ka
qenė edhe praktika e gjeneratave tė para.
Kėtu nevojitet tė theksohet se shumė muslimane, tė
cilat nuk e mbulojnė fytyrėn, gabimisht e kuptojnė
termin mbulim i fytyrės dhe e zbulojnė mė shumė
sesa lejohet, e kjo nuk ėshtė e drejtė.
Fytyra ėshtė prej fillimit tė ballit deri te maja
e mjekrės dhe prej fillimit tė veshit deri tek
fillimi tjetėr. Gruaja e cila zbulon mė tepėr se
kaq ėshtė gabimtare. Mbulesa duhet tė bjerė nė
mjekėr, sepse mjekra ėshtė fytyrė nė gjuhė dhe nė
sheriat (ligjin islam). Sa i pėrket shputave (tė
kėmbės), ato nė asnjė rast nuk lejohet tė zbulohen.
Transmeton Tirmidhiu se Ummu Seleme ka shkuar tek
Muhamedi salallahu alejhi ue selem dhe i ka thėnė:
O i Dėrguar i Allahut, neve shpeshherė na
zbulohen shputat gjatė ecjes. Muhamedi salallahu
alejhi ue selem i tha: Lėshojeni petkun pėr
njė pėllėmbė. Ajo tha: Mirėpo kur hyjmė nė
shtėpitė tona dhe kapėrcejmė mbi pragje, mundet
diēka tė na zbulohet. Muhamedi salallahu alejhi
ue selem ka thėnė: Lėshojini edhe pėr njė
pėllėmbė dhe mos shtoni asgjė nė tė.
Kėtu shohim se ajo nuk ka thėnė njė pėllėmbė,
elhamdu lilah, por ka kėrkuar diēka mė tė mirė,
mė tė kujdesshme dhe mė tė sigurt e jo si shumica
e muslimaneve, tė cilat vetėm kėrkojnė lehtėsime,
sa mė shumė lehtėsime, nuk ėshtė me rėndėsi a ka
bazė a jo.
Gratė sot kėtė e praktikojnė me motiv tė gabueshėm
dhe i ngrenė rrobat e tyre. Rrobat duhet tė bien
pėr tokė dhe duhet ti mbulojnė shputat e gruas.
Dikush mund tė pyesė: Nė qoftė se ėshtė farz (obligim)
pėr gratė qė ti lėshojnė rrobat (fustanin) e
tyre, si do ti ruajnė prej ndytėsirave? Njė grua
tė njėjtėn pyetje i ka bėrė Umu Selemes, kur i tha:
Unė jam grua e cila e kam fustanin e lėshuar dhe
eci nėpėr vendet e ndyta (ēduhet tė bėj unė)? U
pėrgjigj Ummu Seleme: Muhammedi salallahu alejhi
ue selem thotė: Ajo ēka e prek (petkun) pas
ndytėsirės (pas ecjes nėpėr vendet e tilla) ėshtė
pastrim." Maliku,
Ahmedi, Tirmidhiu, Ebu Daėud dhe Ed Darimi.
Sa i pėrket daljes sė gruas kur ėshtė e lyer dhe e
zbukuruar, tė gjithė dijetarėt islamė pa
pėrjashtime thojnė se ai veprim ėshtė haram dhe
paraqet mosndėgjim ndaj Allahut tė Lartėsuar dhe
mosrespektim i rregullave dhe urdhrave tė Tij dhe
nė kundėrshtim me pėlqimet me tė cilat Ai ka
dashur qė tė sillen robėrit e Tij.
Prej urdhrave tė tillė janė edhe fjalėt e Alllahut
tė Madhėruar: Dhe rrini nė shtėpitė tuaja e
mos shfaqni bukurinė tuaj si shfaqej nė injorancėn
e hershme, faleni namazin,jepeni zeqatin dhe
respektojeni Allahun dhe tė Dėrguarin e Tij."
(Ahzab 33)
Gruaja nė asnjė rrethanė nuk guxon tė dalė ashtu
dhe nė asnjė mėnyrė nuk guxon tė zbukurohet ashtu
siē zbukurohet pėr burrin e saj.
Nuk guxon tė vendosė asgjė nė fytyrėn e saj, madje
as zbutėsin e buzėve, sepse edhe ajo shkėlqen dhe
e tėrheq vėmendjen.