3. Falja e namazit tė sabahut tė largon nga
nifaku (hipokrizia)
Dije se mosprania nė namazin e sabahut nė xhami
ėshtė cilėsi prej cilėsive tė munafikėve dhe
shenjė e njerėzve tė pakujdesshėm. Dhe kjo ėshtė
njė gjė e vėrtetė qė nuk mund ta kundėrshtojė
askush dhe
qė e vėrteton edhe Suneti i Pejgamberit salallahu
alejhi ue selem.
Dėgjoje thėnien e Pejgamberit salallahu alejhi ue
selem kur thotė: Nuk ka namaz mė tė rėndė pėr
munafikėt sesa namazi i sabahut dhe i jacisė.
Buhariu 657.
Kėto
dy namaze
janė tė rėndė
pėr munafikėt pėr shkak se koha e faljes sė
namazit tė jacisė ėshtė nė momentin kur njeriu
dėshiron tė pushojė dhe qetėsohet, kurse koha e
namazit tė sabahut ėshtė nė momentin e dėshirės sė
vazhdimit tė gjumit. Dhe nė kėto dy raste nuk e
len njeriu kėnaqėsinė e tij pėrveē besimtarit i
cili i frikėsohet Allahut subhanehu ue teala.
Ubej ibn Kabi ka thėnė: Njė ditė na e fali
Pejgamberi salallahu alejhi ue selem sabahun dhe
na tha: A e patė filanin (nė xhami)?
i thanė tė pranishmit: Jo. Tha: Kurse
filanin a e patė? i thanė: Jo. Pejgamberi
salallahu alejhi ue selem) tha: Me tė vėrtetė
kėto dy namaze janė namazet mė tė vėshtira pėr
munafikėt dhe sikur ta kishit ditur ēfarė
shpėrblimi kanė, do tė vinit edhe duke u zvarritur
nė gjunjė. Ebu Davudi 554, dhe shejh Albani
ka thėnė se hadithi ėshtė hasen, shih: Sahih Sunen
ibn Davud 518.
Kurse ibn Omeri ka thėnė: Nėse njė person nuk e
kemi parė nė namazin e jacisė dhe tė sabahut, kemi
menduar keq pėr tė. Transmeton Bezari , shih,Keshful
Estar 462-463, dhe shejh Albani ka thėnė se kjo
fjalė ėshtė sahih, shih, sahih et-tergib uet-terhib
417.
Shiko pra, o vėlla musliman, a dėshiron tė
cilėsohesh me njė cilėsi tė munafikėve?!
Sa shumė janė sot qė e kanė lėnė pas dore
shkuarjen nė namazin e sabahut, saqė ėshtė bėrė e
zakonshme qė ai tė flejė deri sa tė lindė dielli.
Llogarite veten tėnde o ti i cili fle nga shpėtimi
dhe analizo fjalėt e Pejgamberit salallahu alejhi
ue selem, i cili tė ka treguar se kjo vepėr ėshtė
prej cilėsive tė munafikėve. E nė qoftė se edhe
kjo fjalė nuk tė qorton, atėherė nuk ka qortues
pėr ty!
4. Melaiket do tė dėshmojnė pėr ty
Pejgamberi salallahu alejhi ue selem ka thėnė:
Ju pėrcjellin ju melaiket natėn dhe melaiket
ditėn dhe mblidhen nė namazin e ikindisė dhe
namazin e sabahut, pastaj ngrihen ata tė cilėt
kanė qėndruar natėn tek ju dhe i pyet (edhe
pse Allahu subhanehu ue teala e di mė mirė se ata)
dhe u thotė: Si i latė robėrit e Mi? Melaiket do
tė thonė: I lamė ata duke falur namaz dhe kur
shkuam tek ata i gjetėm duke falur namaz.
Buhariu 555 dhe Muslimi 632.
Ai qė do ti pyesė melaiket ėshtė Allahu subhanehu
ue teala, kurse melaiket qė janė afėr Allahut
subhanehu ue teala do tė dėshmojnė pėr ty para
Allahut subhanehu ue teala dhe do tė tregojnė qė
ti ke qenė i pranishėm nė faljen e namazit dhe do
tė tė lavdėrojnė ty pėr shkuarjen nė namazin me
xhemat. Melaiket, tė cilėt janė pa mėkate dhe tė
pastėr, janė ata tė cilėt do tė dėshmojnė pėr ty,
se je prej njerėzve qė e falin namazin me xhemat.
A je ti prej atyre qė do tė dėshmojnė melaiket pėr
ty?
Kurse pėrgjigjja e tyre: I lamė ata duke falur
namaz dhe kur shkuam tek ata i gjetėm duke falur
namaz, dhe nuk i kanė treguar veprat e tjera
qė kanė bėrė nė mes tė kėtyre namazeve tregon pėr
vlerėn e atyre qė falin namazin dhe se namazi
ėshtė vepra mė e mirė, sepse pėr tė janė pyetur
melaiket dhe pėr namaz janė pėrgjigjur dhe nuk
janė pėrgjigjur pėr veprat e tjera.
5. Ai qė e fal namazin e sabahut ėshtė nėn
mbrojtjen e Allahut subhanehu ue teala
Pejgamberi salallahu alejhi ue selem ka thėnė:
Ai qė e fal namazin e sabahut ėshtė nėn mbrojtjen
e Allahut subhanehu ue teala. Muslimi 657.
Pra, ėshtė nėn mbrojtjen, sigurinė, mbikėqyrjen e
Allahut subhanehu ue teala nė dynja dhe ahiret. Me
tė vėrtetė kjo ėshtė njė mbrojtje e madhe. Dhe
gjithashtu ėshtė njė nder tė jesh nėn mbrojtjen e
Allahut subhanehu ue teala.
O ti qė e ke falur namazin e sabahut me xhemat, ti
ke mundėsi ta arrish kėtė gradė dhe kėtė mirėsi,
pra mos e lėsho kėtė rast.
6. Shpėtim nga zjarri i xhehenemit
Pejgamberi salallahu alejhi ue selem ka thėnė:
Ai qė i fal dy kohėt (e namazeve) e
ftohta, ka pėr tė hyrė nė xhenet. Buhariu 574
dhe Muslimi 635.
Dy kohėt e ftohta janė namazi i sabahut dhe
namazi i ikindinė. Namazi i sabahut pėr shkak se
ėshtė nė kohėn mė tė ftohtė tė natės, kurse namazi
i ikindisė pėr shkak se ėshtė nė kohėn mė tė
ftohtė tė ditės.
Kush i fal kėto dy kohė, do tė hyjė nė xhenet,
pra ai i cili kujdeset qė kėto namaze ti falė me
xhemat, do tė hyjė nė xhenet dhe do tė shpėtojė
nga xhehenemi. Kurse atij tė cilit i ikin kėto dy
kohė pėr shkak tė gjumit apo punės, ai nuk do ta
arrijė kėtė shpėrblim dhe do tė humbė njė
shpėrblim tė madh.
Pejgamberi salallahu alejhi ue selem ka thėnė:
Nuk do ta prekė zjarri asnjė njeri i cili ėshtė
falur para se tė lindė dielli dhe para se tė
perėndojė (d.m.th sabahun dhe ikindinė)
Muslimi 634.
Ky ėshtė njė pėrgėzim i madh pėr ata tė cilėt e
falin namazin e sabahut dhe ėshtė gjėja mė e lartė
qė mund tė arrijė njeriu, e qė ėshtė tė shpėtojė
nga zjarri i xhehenemit. Me tė vėrtetė namazi i
sabahut ėshtė siguri dhe shpėtim nga zjarri i
xhehenemit.
Kurse kuptimi i hadithit ėshtė se nuk do ta prekė
zjarri i xhehenemit atė person qė ka kujdes dhe
nuk e lė namazin e sabahut dhe tė ikindisė dhe
vazhdimisht e fal. Dhe kjo ėshtė njė shpėrblim i
madh qė nuk ka mundėsi tė paguhet me asnjė ēmim,
nuk ka mundėsi tė paguhet njė send qė tė shpėton
ty prej zjarrit tė xhehenemit.