Me tė vėrtetė falja e namazit tė
sabahut me xhemat ka shpėrblim tė madh. Ne do tė
pėrmendim disa prej dobive tė namazit tė sabahut.
1. Falja e namazit tė sabahut ka
shpėrblimin e namazit tė natės
Dihet se namazi i natės ėshtė prej adhurimeve mė
tė lavdėruara dhe prej veprave qė mė sė shumti e
afrojnė njeriun afėr Allahut tė Lartėsuar dhe ia
rrisin njeriut imanin. Gjithashtu ky namaz, duke u
vetmuar nė orėt e vona tė natės vetėm me Allahun e
Lartėsuar, ėshtė prej Sunetit tė Pejgamberit
salallahu alejhi ue selem.
Duke ditur tė gjitha kėto vlera dhe shpėrblime tė
namazit tė natės, ne nuk po kemi mundėsi tė
ngrihemi pėr tu falur, duke e lėnė anash kėtė
namaz dhe gjithmonė vijnė duke u dobėsuar qėllimet
tona, saqė gjymtyrėt tona janė rėnduar e nuk po
kanė mundėsi tė ngrihen pėr namaz nate. Si shkak i
mosfaljes sė namazit tė natės janė edhe fėmijėt
dhe familja, me tė cilėt po merremi mė shumė seē
duhet.
O ti qė po kėrkon shpėrblimin e Allahut tė
Lartėsuar, dije se falja e namazit tė sabahut me
xhemat nė xhami e ka shpėrblimin si tė kesh falur
tėrė natėn namaz. Pejgamberi salallahu alejhi ue
selem ka thėnė: Ai qė e fal jacinė me xhemat e
ka shpėrblimin si tė ketė falur gjysmėn e natės
namaz, kurse ai qė e fal namazin e sabahut me
xhemat e ka shpėrblimin si tė ketė falur tėrė
natėn namaz. Transmeton Muslimi, 656.
Sa shans i mirė ėshtė ky,
mirėpo
a je ti prej atyre qė nuk e humbin kėtė shpėrblim
tė madh?
Nuk mbaron kėtu, pasi prania jote nė namazin e
sabahut nė xhami ėshtė mė e mirė sesa tė falesh
tėrė natėn. Nėse dėshiron argument pėr kėtė,
atėherė lexo kėtė ngjarje.
Transmeton Ebi Bekr ibn Sulejman ibn Ebi Hathmete,
se Omer ibn Hatabi, Allahu qoftė i kėnaqur me tė,
njė mėngjes nuk e kishte parė Sulejman ibn Ebi
Hathmeten nė namazin e sabahut nė xhami. Omeri
shkoi nė treg, kurse shtėpia e Sulejman ibn Ebi
Hathmetes ishte rrugės, nė mes xhamisė dhe tregut.
Ai shkoi afėr shtėpisė sė tij dhe i tha Umu
Sulejmanit (nėnės sė Sulejmanit): Nuk e pashė
Sulejmanin nė xhami nė namazin e sabahut.
Ajo i tha: E ka zėnė gjumi sepse ka falur shumė
namaz nate.
Omeri i tha: Tė fal namazin e sabahut nė xhami
ėshtė mė e dashur pėr mua sesa tė fal tėrė natėn
namaz nate. Transmeton Maliku me sened tė
vėrtetė, 291.
Shiko pra, o vėlla musliman, se si nuk e ka
pranuar Omeri arsyetimin e njė njeriu pėr
mospraninė e tij nė namazin e sabahut nė xhami,
edhe pse arsyetimi i tij ishte se ai e kishte
kaluar tėrė natėn duke falur namaz nate duke
qėndruar para Allahut tė Lartėsuar. E si do tė
pranohet arsyetimi i disa personave tė cilėt e
kalojnė natėn duke shikuar filma, seriale apo duke
ndjekur epshet e tyre?!
2. Prania nė namazin e sabahut ėshtė shkak qė
Allahu i Lartėsuar ti ndriēojė ata me njė ndriēim
tė plotė nė Ditėn e Gjykimit
Transmetohet se Pejgamberi salallahu alejhi ue
selem ka thėnė: Ata tė cilėt shkojnė
(shpeshtojnė shkuarjen) nė xhami nėpėr errėsirė
i pėrgėzoj me njė ndriēim tė plotė nė Ditėn e
Gjykimit. Transmeton Ebu Davudi (561) dhe
shejh Albani ka thėnė se ky hadith ėshtė sahih.
Shih Sahih Ebi Davud, 525.
Fjalėt Shkojnė (shpeshtojnė shkuarjen)
nė xhami kanė pėr qėllim ata tė cilėt shkojnė
shpesh nė xhami dhe e bėjnė shprehi tė vazhdueshme
tė qenėt nė namazet me xhemat e jo ata tė cilėt
shkojnė ndonjėherė nė xhami.
Dije se e mira shpėrblehet me tė mirė. Allahu i
Lartėsuar thotė nė librin e Tij: A mund tė
jetė shpėrblimi i veprės sė mirė diē tjetėr pos sė
mirės!
(Er-Rahman, 60)
Kur ti ke dalė nė errėsirė pėr ta falur namazin e
sabahut ndėrkohė qė tė gjithė njerėzit janė duke
fjetur nė shtretėrit e tyre, shpėrblimi yt nė
Ditėn e Gjykimit do tė jetė njė ndriēim i plotė,
sepse ti i je nėnshtruar Allahut tė Lartėsuar dhe
i je drejtuar Atij. Nuk ka mirėsi mė tė madhe dhe
pėrgėzim mė tė madh sesa ky pėrgėzim; kur njerėzit
do tė jenė nė Ditėn e Gjykimit nė errėsirė, ti je
qė do tė kesh ndriēim tė plotė. Pra, vėlla shpejto
dhe arrije kėtė mirėsi dhe mos u vono!