Falėnderimet dhe lavdėrimet i takojnė vetėm
Allahut xhele shanuhu, salavatet qofshin mbi tė
Dėrguarin e Tij, Muhamedin salallahu alejhi ue
selem, mbi familjen e tij, mbi shokėt e tij dhe
mbi tė gjithė muslimanėve qė ndjekin rrugėn e tij
deri nė Ditėn e Gjykimit.
Nuk ka dyshim se falja e namazit ka dobi dhe
mirėsi tė shumta dhe ne do tė cekim inshallah disa
prej tyre.
1. Namazi ėshtė vepra mė e mirė pas shehadetit
(fjalės La ilahe il-lAllah)
Allahu xh.sh thotė: "Po, nėse ata pendohen
(nga kufri dhe shirku), e falin namazin dhe e
japin zekatin, atėherė i keni vėllezėr nė fe."
(Et-Teube, 11)
Transmetohet se Abdullah ibn Mesudi, Allahu qoftė
i kėnaqur me tė, ka thėnė:"E kam pyetur Pejgamberin salallahu alejhi ue
selem pėr veprat mė tė mira. Mė tha: Namazi nė
kohėn e tij. Buhariu dhe Muslimi.
Gjithashtu, Pejgamberi alejhi selam, kur e dėrgoi
Muadh ibn Xhebelin qė tė ftonte nė Islam popullin
e Jemenit, i tha: "Ti po shkon tek njė popull
tė cilit i ka zbritur libri (Tevrati dhe Inxhili),
pra sė pari thirri ata qė tė mos adhurojnė askėnd
tjetėr pėrveē Allahut. Nėse e pranojnė kėtė (nėse
e bėjnė kėtė), atėherė tregoju atyre se Allahu
xh.sh i ka obliguar ti falin pesė kohėt e namazit
ditėn dhe natėn."
Buhariu dhe Muslimi.
2. Namazi ofron riskun
Shumica e njerėzve janė dhėnė pas kėnaqėsisė sė
kėsaj bote dhe e kanė harruar botėn tjetėr, botėn
nė tė cilėn kemi pėr tu kthyer qė tė gjithė. A
thua vallė a e meriton kjo botė qė tė vrapojmė pas
saj e ta humbin xhenetin e Allahut?
Allahu xh.sh. na ka obliguar qė kur tė vijė koha e
namazit, ta lėmė punėn dhe tė falim namazin.
Allahu xh.sh.
thotė: "O ju qė besuat, kur bėhet thirrja pėr
namaz, ditėn e xhumasė, ecni shpejt pėr aty ku
pėrmendet Allahu (dėgjojeni hytben, faleni
namazin), e lini shitblerjen, kjo ėshtė shumė
mė e dobishme pėr ju nėse jeni qė e dini." (El
Xhuma, 9) Pastaj ka urdhėruar qė pas namazit tė
shpėrndahen njerėzit pėr kėrkimin e tė mirave tė
Allahut xh.sh.: "E kur tė kryhet namazi,
atėherė shpėrndahuni nė tokė dhe kėrkoni begatitė
e Allahut, por edhe pėrmendeni shpeshherė Allahun,
ashtu qė tė gjeni shpėtim." (El Xhuma, 10)
Pastaj Allahu xh.sh. i poshtėron ata tė cilėt i
mashtron pasuria nga namazi. Allahu xh.sh. thotė:
"Po kur ata shohin ndonjė tregti ose ndonjė
aheng mėsyhen atje, kurse ty tė lėnė nė kėmbė.
Thuaju: Ajo qė ėshtė tek Allahu ėshtė shumė mė e
mirė se dėfrimi dhe tregtia, e Allahu ėshtė
furnizuesi mė i mirė! (El Xhuma, 11)
Gjithashtu, Allahu xh.sh. thotė: "O ju qė
besuat, as pasuria juaj e as fėmijėt tuaj tė mos u
shmangin prej adhurimit tė Allahut, e kush bėn
ashtu tė tillėt janė mu ata tė humburit." (El
Munafikun, 9)
Komentuesit e Kuranit thonė se fjala e Allahut
"mos u shmangin prej adhurimit tė Allahut" ka
pėr qėllim pesė kohėt e namazit. Pra, nėse pasuria
jote apo tregtia tė largojnė nga namazi, atėherė
ti do tė jesh prej tė humburve.
Allahu xh.sh. i ka lavdėruar ata tė cilėt pasuria
apo tregtia e tyre nuk i largon nga namazi. Allahu
xh.sh. thotė: "Ata janė njerėz qė nuk i pengon
as tregtia e largėt e as shitblerja nė vend pėr ta
pėrmendur Allahun, pėr ta falur namazin dhe pėr ta
dhėnė zekatin, ata i frikėsohen njė dite kur do tė
tronditen zemrat dhe shikimet." (En-Nur, 37)
Nuk duhet ta preokupojė asnjėrin ēėshtja e riskut
(furnizimit tė pasurisė) sepse Allahu xh.sh. ėshtė
Ai i Cili i furnizon njerėzit. Allahu xh.sh.
thotė: "Urdhėro familjen tėnde tė falė namaz, e
edhe ti vetė zbatoje atė, ngase Ne nuk kėrkojmė
prej teje ndonjė furnizim (pėr ty as pėr
familjen tėnde), Ne tė furnizojmė ty (dhe
ata), ardhmėria e mirė ėshtė e atij qė i
frikėsohet Allahut." (Ta Ha, 132)
O njerėz, mos mendoni se namazi ju largon apo ju
ndalon furnizimin. Allahu xh.sh. ju garanton
furnizim. Ashtu siē ju ka furnizuar sa keni qenė
nė barkun e nėnės suaj, ashtu do t'ju furnizojė
edhe tani. A thua vallė kush ju ka furnizuar sa
keni qenė nė barkun e nėnės suaj, a mos nėna juaj
ju ka ushqyer apo babai juaj? Vallahi jo! Allahu
ėshtė Ai qė ju ka ushqyer, Ai i Cili e ka marrė
pėrgjegjėsinė e furnizimit tė robėrve tė Tij.
"Ne nuk kėrkojmė prej teje ndonjė furnizim
(pėr ty as pėr familjen tėnde), Ne tė
furnizojmė ty (dhe ata)."
Gjithashtu Allahu xh.sh. thotė: "Unė nuk i
krijova xhinėt dhe njerėzit pėr tjetėr pos qė tė
mė adhurojnė. Unė nuk kėrkoj prej tyre ndonjė
furnizim e as sdėshiroj tė mė ushqejnė ata.
Allahu ėshtė furnizues i madh. Ai, Fuqiforti."
(Edh-Dharijat, 56-58)
Dije, o rob i Allahut, se Allahu xh.sh. na e ka
dėrguar pasurinė si mjet shėrbyes e jo si mjet qė
meriton ti shėrbehet, kurse feja ėshtė mjet sė
cilės duhet ti shėrbejmė. Pejgamberi alejhi selam
ka thėnė: "Allahu xh.sh ka thėnė: Me tė
vėrtetė Ne e kemi zbritur pasurinė pėr tė falur
namazin dhe pėr tė dhėnė zekatin, sikur biri i
Ademit (njeriu) tė ketė njė luginė, do tė
shpresonte ta kishte edhe njė, dhe sikur tė kishte
dy lugina, do tė shpresonte tė kishte edhe tė
tretėn dhe nuk e ngop njeriun vetėm se dheu. Dhe
Allahu ia fal atij qė pendohet."
Hadithi ėshtė i qartė se Allahu xh.sh. na ka
dėrguar pasurinė qė ta falim namazin dhe t'i
kryejmė obligimet e tjera dhe nuk na e ka dėrguar
pasurinė qė tė kėnaqemi me tė e ta harrojmė
namazin dhe obligimet e tjera. Ajo pasuri e cila
na largon nga pėrkujtimi i Allahut ėshtė pasuri e
cila nuk do tė na sjellė dobi as nė kėtė botė as
nė botėn tjetėr. "O ju qė besuat, as pasuria
juaj e as fėmijėt tuaj tė mos u shmangin prej
adhurimit tė Allahut. E, kush bėn ashtu, tė tillėt
janė mu ata tė humburit." (El Munafikun, 9)
Mos u frikėso vėlla pėr riskun, sepse Allahu xh.sh.
e ka caktuar pėr ēdonjėrin prej nesh riskun e tij,
ashtu siē ia ka caktuar edhe kafshėve. Allahu
xh.sh thotė: "Nuk ka asnjė gjallesė nė tokė qė
Allahu tė mos ia ketė garantuar furnizimin e saj."
(Hud, 6)
Gjithashtu Pejgamberi alejhi selam ka thėnė:
"Sikurse biri i Ademit (njeriu) do tė ikte nga
risku i tij ashtu sikurse ikėn nga vdekja, do ta
godiste risku i tij ashtu sikurse do ta godiste
vdekja."
Nė njė hadith tjetėr Pejgamberi alejhi selam
thotė: "Risku e ndjek njeriun mė shumė sesa
vdekja."
Pejgamberi alejhi selam ka thėnė: "Allahu xh.sh
mė ka inspiruar se nuk do tė vdes askush pa i
ardhur momenti i vdekjes dhe pa e marrė riskun qė
i ėshtė caktuar.
Pra, o rob i Allahut, pse nuk falesh? Apo
frikėsohesh se nėse falesh nuk do tė kesh ētė
hash, apo se familja jote nuk do tė ketė ēka tė
hajė? Vallahi, Ai i Cili tė ka krijuar dhe tė ka
ushqyer atėherė kur askush nuk ka mundur tė tė
ushqejė (kur ke qenė nė barkun e nėnės), Ai ta ka
caktuar riskun dhe ta ka garantuar atė.
Transmeton Ebu Hurejra, Allahu qoftė i kėnaqur me
tė, se Pejgamberi alejhi selam ka thėnė:
"Allahu xh.sh ka thėnė: O biri i Ademit, mė
adhuro Mua, do tė ta mbush gjoksin me pasuri dhe
do ta largoj nga ti varfėrinė. E nė qoftė se nuk e
bėn kėtė, atėherė do ti mbush duart e tua me punė
(do tė kesh telashe) dhe nuk do tė ta largoj
varfėrinė."
Allahu xh.sh. e ka pėrmendur fjalėn "do tė ta
mbush gjoksin me pasuri" me qėllim se ka shumė
tė pasur tė cilėt kanė pasuri, mirėpo nė gjoksin e
tyre janė tė varfėr, nuk ndiejnė kėnaqėsi pėr
pasurinė qė kanė. Gjithashtu kanė shumė e shumė
telashe e gjithė kjo pėr shkak se nuk e adhurojnė
Allahun xh.sh..
Kurse ata tė cilėt e falin namazin dhe e adhurojnė
Allahun xh.sh., edhe nėse nuk kanė pasuri, ata
gjokset e tyre i kanė tė pasur dhe nuk kanė
telashe ashtu siē kanė ata tė cilėt nuk e
adhurojnė Allahun xh.sh.. Edhe nėse i godet ndonjė
fatkeqėsi, dinė ta frenojnė veten.
Allahu xh.sh. thotė: "E kush i frikėsohet
(u pėrmbahet dispozitave tė) Allahut, atij Ai i
hap rrugė dhe e furnizon atė prej nga nuk e kujton
fare. Kush i mbėshtetet Allahut, Ai i mjafton
atij, Allahu realizon dėshirėn e Vet dhe Allahu
ēdo gjėje ia ka caktuar kohėn (afatin)."
(Hud, 2-3)
"E sikur banorėt e kėtyre vendbanimeve tė
kishin besuar dhe tė ishin ruajtur, Ne do tju
hapnim begati nga qielli e toka." (El A'raf,
96)
Dijeni o muslimanė se nuk ka arsye askush pėr
mosfaljen e namazit. Sikur tė kishte dikush arsye
pėr mosfaljen e namazit do tė ishin muxhahidėt
(luftėtarėt). Kur as atyre nuk u lejohet qė tė mos
e falin namazin, nuk i lejohet askujt tjetėr.