Istihada gjuhėsisht do tė
thotė rrjedhje, kurse nė gjuhėn e sheriatit
istihada quhet gjendja kur gruaja ka hemorragji (gjakderdhje
nga organi seksual) jashtė kohės sė
menstruacioneve dhe tė lehonisė.
Istihada ka tre raste:
Rasti i parė: Nėse femra ka pasur hajz tė ditur
para istihadės, atėherė ajo kthehet nė orarin e
rregullt tė hajzit tė saj, kėshtu qė kohėn e
hajzit e konsideron hajz, kurse kohėn tjetėr
istihada.
Rasti i dytė: Nėse femra nuk ka pasur hajz tė
njohur para istihadės, i vazhdon rrjedhja e gjakut
pa ndėrprerė qė kur e ka parė gjakun pėr herė tė
parė, atėherė ajo punon sipas cilėsive tė dalluara
tė gjakut, siē janė ngjyra e zezė, vrazhdėsia,
era, kurse ēdo gjė qė ėshtė jashtė saj
konsiderohet istihada.
Rasti i tretė: Nėse femra nuk ka hajz tė njohur
dhe nuk mund tė bėjė kurrfarė dallimi tė saktė
midis gjakrave, duke qenė istihada e vazhdueshme
qė kur e ka parė gjakun e parė dhe gjaku nuk ka
kurrfarė cilėsish dalluese qė mund t'i themi hajz,
atėherė kjo femėr vepron sipas natyrės sė shumicės
sė grave dhe hajzi i saj mbetet gjashtė apo shtatė
ditė pėr ēdo muaj (hėnor), duke filluar nga dita e
parė qė e ka parė gjakun, kurse ditėt e tjera
llogariten istihada. Nė qoftė se e ka harruar
ditėn e fillimit tė gjakut, atėherė fillon nė
ditėn e parė tė ēdo muaji hėnor.
Rregullat e posaēme pėr istihadėn:
1. Kur merr gusul pas menstruacioneve dhe i
vazhdon gjakderdhja e istihadės, nuk obligohet tė
marrė gusul pėr tė falur namaz, por mjafton tė
marrė abdest pėr ēdo hyrje tė kohės sė namazit.
2. Ēdo femėr me istihada obligohet tė marrė abdest
pėr namaz kur tė hyjė koha e atij namazi. Para se
tė marrė abdest, ajo i pastron rrobat nga gjaku
dhe vendos diēka qė e pengon daljen e gjakut,
mundėsisht derisa tė falet. Vėrtetohet nga Buhariu
se ka thėnė: " Pastaj merr abdest pėr ēdo namaz."
3. I lejohet tė ketė marrėdhėnie seksuale nėse
ėshtė me istihada, ashtu si vėrtetohet se Ibėn
Abasi ka thėnė: "Femra me istihade bėn tė ketė
marrėdhėnie nėse ėshtė duke u falur, pasi namazi
ėshtė mė i rėndėsishėm."
4. Femra me istihada ėshtė e pastėr, prandaj i
lejohet namazi, leximi i Kuranit, hyrja nė xhami,
itikafi, agjėrimi, prekja e Kuranit etj..