Dhurimi (transplantimi
i organeve), njė vepėr bamirėse ndaj vėllait
Feja islame nuk ėshtė vetėm fe apo religjion,
diēka mė e vogėl se feja, por nė tė vėrtetė ėshtė
sistem jete, udhėzim dhe dritė pėr ēdo punė dhe
aktivitet qė ushtrojmė nė kėtė jetė. Shėndeti
ėshtė njė pjesė shumė e rėndėsishme dhe e
pandashme e jetės sonė. Kushdo qė vuan nga ēfarėdo
sėmundjeje, nuk ka mundėsi qė ta gėzojė jetėn
ashtu si duhet, prandaj edhe feja islame shėndetin
e ka vėnė nė grupin e objektivave tė sheriatit
islam (mekasidusheriah), gjė qė tregon pėr
rėndėsinė e madhe qė Islami i ka kushtuar
shėndetit dhe ēėshtė mė me rėndėsi, se ai duhet
ruajtur ashtu siē ruhet feja, nderi, pasuria, etj.
Si rrjedhojė, nuk lejohet qė njeriu tė veprojė
gjėra tė dėmshme, tė cilat do tė ndikonin
negativisht nė prishjen e shėndetit tė tij. Allahu
i Madhėrishėm kėtė ēėshtje e sqaron bukur mirė nė
suren El-Bekare: Dhe jepni pėr nė rrugė tė
Allahut e mos e hidhni veten nė rrezik dhe bėni
mirė, se me tė vėrtetė Allahu i do bamirėsit.1
Ėshtė pėrgjegjėsi e jona qė tė kujdesemi pėr
shėndetin dhe tė mos veprojmė asgjė qė do ta
lėndonte atė. Duhet punuar sistematikisht qė tė
jetojmė njė jetė tė mirė; tė mbajmė nėn kontroll
peshėn, tė mbajmė dietė, tė ushqehemi vetėm me
ushqime hallall dhe artikuj tė dobishėm pėr
organizmin, duke mos harruar ushtrimet e
gjimnastikės, tė cilat janė shumė tė dobishme pėr
shėndetin dhe tė largohemi nga pirja e duhanit, po
qe se dėshirojmė tė jetojmė njė jetė tė
shėndetshme.
I nderuar lexues, sprovat dhe fatkeqėsitė vijnė
papritmas; sėmundjet dhe fatkeqėsitė e tjera na
godasin nė cilėndo kohė dhe vend, d.m.th, ajo nuk
e zgjedh vendin e as nuk e pyet individin.
Kur ndokush vuan nga sėmundja, ai kurrsesi nuk
duhet tė heqė dorė dhe ti dorėzohet fatit. Nga ai
kėrkohet qė tė bėjė shumė pėrpjekje, nė mėnyrė qė
tė gjejė ilaēin shėrues e mos tė lejojė qė
sėmundja tė zgjerohet dhe ti marrė jetėn.
Muhamedi alejhi selam na inkurajon qė tė bėjmė sa
mė shumė pėrpjekje pėr tė gjetur barin shėrues,
pėr shkak se Allahu i Madhėrishėm pėr ēdo sėmundje
ka krijuar edhe ilaēin pėr shėrim: Allahu i
Plotfuqishėm nuk ka krijuar asnjė sėmundje pa
krijuar edhe ilaēin shėrues pėr tė, prandaj
hulumtojeni atė nė mėnyrė qė tė shėroheni!2
Islami i nxit muslimanėt qė tė punojnė pėr gjetjen
e ilaēit dhe tė terapive pėr shėrimin e ēfarėdo
sėmundjeje. Gjetja apo thėnė mė mirė hulumtimi i
barit shėrues pėr sėmundjet e ashtuquajtura jo
shėruese nuk ėshtė pėrgjegjėsi vetėm pėr familjet
apo tė afėrmit tanė. Kjo nė tė vėrtetė ėshtė
pėrgjegjėsi pėr mbarė umetin, qė ai tė punojė pėr
gjetjen e ilaēeve krahas punės pėr shėrimin e
shumė sėmundjeve, duke i siguruar pacientėt me
barna shėruese.
Pavarėsisht nga kjo, muslimanėt tanė kanė ende
nevojė pėr shėrimin e njė sėmundjeje shumė serioze,
e cila kėrkon mjekim tė menjėhershėm. Tė marrim si
shembull vendin tonė, Singaporin. Nė kėtė shtet tė
vogėl 600 shtetas kanė nevojė pėr transplantim
organesh (21 % e kėtyre pacientėve u pėrkasin
besimit islam) pėr arsye se atyre u mungojnė disa
organe si rezultat i sėmundjeve tė ndryshme.
Shumica e tyre ende presin qė dikush tu dhurojė
veshkėn. Kjo ėshtė njė gjendje shumė e rėndė pėr
komunitetin tonė. Ēdo vit pothuajse 24 pacientė
vdesin duke pritur se dikush do tu dhurojė njė
organ.
Sa prej nesh kemi vizituar pacientė tė prekur nga
vuajtjet e veshkės? A i kemi kushtuar ndonjėherė
vėmendjen harxhimeve qė nevojiten pėr dializė?
Shuma tė mėdha parash nuk mbulojnė aspak as barnat
e tyre. Tė imagjinojmė sikur pacienti ėshtė
shtylla e familjes, i cili ėshtė ai qė siguron tė
ardhurat familjare. Ēfarė mendojmė pėr tė ardhurat
e tij? Tė mendojmė pėr ata qė janė tė varur nga ai.
Sigurisht qė fėmijėt e kėtyre pacientėve vijojnė
mėsimet dhe prindėrit e tyre vuajnė nga sėmundja e
veshkave...
Tė nderuar lexues, dializa nuk shėron sėmundjen e
veshkave, ajo ėshtė vetėm njė zėvendėsues i
shtrenjtė dhe njė shkelm i dhimbshėm dhe mjaft i
vėshtirė pėr pacientin. Siē e pėrmendėm edhe mė
lart, shumica e pacientėve janė shtylla mbajtėse e
familjes, ndaj me shtrimin e tyre nė spital
familjet e tyre fillojnė tė ballafaqohen me njė
numėr tė madh problemesh. Ballafaqimi me dėmtimin
e veshkave nuk ėshtė gjėja e fundit, pasi ata kanė
nevojė edhe pėr gjėra tė tjera, ngase vdekja vjen
me hapa tė ngadaltė pėr ti lehtėsuar ata nga
dhimbjet. Dua tė theksoj se ky ėshtė fati i gjithė
atyre pacientėve tė cilėt presin pėr transplantim
tė veshkės. Tė kujtojmė fjalėn e Allahut tė
Madhėrishėm, i Cili thotė: Kurrė nuk do ta
arrini sinqeritetin e plotė me besim (as
kėnaqėsinė e lumtur nė xhenet) derisa tė mos e
jepni mė tė dhembshmen (mė tė dashurėn) e pasurisė
suaj. Ēkado qė jepni (pėr Zotin), Allahu atė e di.3
Tė rikujtojmė gjithashtu se dhurimi i veshkės bėn
pjesė nė grupin e veprave tė mira, gjegjėsisht nė
grupin e shpėrblimeve tė vazhdueshme, tė cilat
mbushin bagazhin tonė me vepra tė mira pėr botėn e
ardhshme. Nė kėtė rast, po qe se vėllait besimtar
i kemi dhuruar njė veshkė, nuk ėshtė i vetmi ai qė
pėrfiton, familja e tij gjithashtu ka dobi, me
fjalė tė tjera ne kemi shpėtuar njė jetė. Allahu
xh.sh. thotė: ....Kush mbyt njė njeri (pa tė
drejtė), pa pasė mbytur ai ndonjė tjetėr dhe pa
pasė bėrė ai ndonjė shkatėrrim nė tokė, atėherė (krimi
i tij) ėshtė si ti kishte mbytur gjithė njerėzit.
E kush e ngjall (bėhet shkak qė tė jetė ai gjallė)
ėshtė si ti kishte ngjallur (shpėtuar) tė gjithė
njerėzit...4
Lexues i dashur, mos dysho se dhurimi i organeve
tė trupit nuk ėshtė nga veprat e vazhdueshme.
Dijetarėt e kanė legjitimuar dhurimin e organeve
tė trupit nė mėnyrė qė tė shpėtohet jeta e njė
individi. Ja se ēfarė kanė thėnė dhe nė cilat
raste ėshtė i lejuar:
- Lejohet transplantimi i njė organi nga i vdekuri
tek i gjalli, jeta e tė cilit varet nga ky organ
apo njė funksion elementar, mirėpo kjo realizohet
vetėm me kusht qė tė ketė dhėnė leje i vdekuri ose
trashėgimtarėt e tij pas vdekjes sė tij, ose me
lejen e udhėheqėsit tė muslimanėve, nėse i vdekuri
ėshtė i panjohur apo nuk ka trashėgimtarė.
- Lejohet transportimi apo mbartja e organit nga
njė njeri i gjallė te njė tjetėr, kur ai organ
ripėrtėrihet vetvetiu, siē ėshtė gjaku dhe lėkura,
por me kusht qė personi qė e dhuron atė tė jetė i
rritur dhe gjithnjė duke iu pėrmbajtur kushteve tė
sheriatit.
- Lejohet qė nga organi, i cili hiqet nga trupi
pėr shkak tė sėmundjes, tė pėrfitojė dikush tjetėr,
siē ėshtė korneja e syrit.
- Mirėpo nė raste nė tė cilat varet jeta e njeriut,
siē ėshtė zemra pėr shembull, nuk lejohet
transplantimi apo dhurimi i kėtij organi nga njė
njeri i gjallė te njė tjetėr.
Rastet nė tė cilat lejohet transportimi i organeve
kushtėzohen qė tė mos bėhen me shitjen e organit,
sepse organet e trupit tė njeriut nuk lejohet tė
shiten nė asnjė mėnyrė. Ndėrsa shpenzimi dhe
pagesa e bėrė nga ai qė pėrfiton prej organit tė
dikujt tjetėr, qė ky organ tė shkojė deri te
pėrfituesi, lejohet, nė rast nevoje tė domosdoshme,
ashtu si edhe dhurimi i tij me dėshirė. Nga tėrė
ajo qė pėrmendėm, nga ne kėrkohet qė tė bėhemi sa
mė tė mėshirshėm ndaj njėri-tjetrit, Pejgamberi
alejhi selam thoshte: Tregohu i mėshirshėm
ndaj krijesave qė janė nė tokė, do mėshirohesh nga
krijesat qė janė nė qiell.5
Feja islame na ka mėsuar qė ta ndihmojmė
njėri-tjetrin pa dallim race apo feje.
Allahu i Madhėrishėm thotė: Se askush nuk e
bart barrėn e (mėkatit) tjetrit.6
Kjo do tė thotė se askush nuk do tė mbartė mėkatin
e dikujt tjetėr apo tė japė llogari pėr veprat e
dikujt tjetėr, pėrveēse pėr atė qė ka vepruar me
vetėdijen e vet.
Nga gjuha angleze: Mr. Feim Dragusha
26.10.2008
1 Kuran, Bekare: 195.
2 Hadithin e transmeton Imam Ahmedi.
3 Kuran, Ali Imran; 92.
4 Kuran, El-Maide: 32.
5 Haditihin e transmeton Tirmidhiu.
6 Kurani, En-Nexhm: 38.