Zhveshja ėshtė shkak pėr mallkimin e Allahut
dhe largimin e mėshirės sė Allahut nga femra
muslimane
Transmeton Abdullah ibn Omeri, Allahu qoftė i
kėnaqur me tė, se Pejgamberi salallahu alejhi ue
selem ka thėnė: Nė fund tė umetit tim do tė
ketė femra tė veshura, mirėpo tė zhveshura; nė
kokat e tyre do tė kenė (model flokėsh) sikurse
gungat e deveve. Mallkojini ato sepse ato janė tė
mallkuara. Taberaniu nė Muxhem Es-Sagir f.232
dhe shejh Albani ka thėnė se hadithi ėshtė sahih,
shih El hixhab f.56.
Gratė e veshura mirėpo tė zhveshura tė pėrmendura
nė hadith ka pėr qėllim femrat tė cilat janė tė
veshura, mirėpo nė realitet ato janė sikurse tė
zhveshura, pėr shkak se ato ose veshin rroba tė
tejdukshme ose tė ngushta e qė ua pėrshkruajnė
trupin.
Po ashtu, Abdullah ibn Amr ibn Asi, Allahu qoftė i
kėnaqur me tė, ka thėnė: E kam dėgjuar
Pejgamberin salallahu alejhi ue selem duke thėnė:
Do tė ketė nė fund tė umetit tim disa burra tė
cilėt do tė hipin nė shala tė cilat i pėrngjajnė
mjeteve transportuese (komode), do tė zbresin para
dyerve tė xhamisė, (me) gratė e tyre janė tė
veshura, mirėpo tė zhveshura, nė kokat e tyre do
tė kenė (model flokėsh) sikurse gungat e deveve tė
thata (dobėta). Mallkojini ato sepse ato janė tė
mallkuara. Sikur tė kishte pas jush ndonjė popull
prej popujve do ti shėrbenin grat tuaja grave tė
tyre ashtu sikurse po ju shėrbejnė juve gratė e
popujve para jush. Imam Ahmedi nė Musnedin e
tij nr. 7083 dhe Ahmed Shakir ka thėnė se hadithi
ėshtė sahih 12/36.
Ky hadith flet sikurse tė ishte Pejgamberi
salallahu alejhi ue selem nė mesin tonė dhe kjo
vėrteton pejgamberllėkun e tij dhe e vėrteton
ajetin ku Allahu xh.sh thotė: Ai nuk flet nga
hamendja e tij, mirėpo ajo ēka flet ėshtė inspirim
nga Allahu.
Mjetet transportuese tė pėrmendura nė hadith janė
automjetet nė kėtė kohė, tė cilat janė komode dhe
shumė prej vėllezėrve shkojnė nė xhami me vetura
dhe kur tė zbresin do ti shohėsh gratė e tyre tė
veshura, mirėpo tė zhveshura; tė zhveshura ose pėr
shkak se gruaja e tij ėshtė e mbuluar, mirėpo
mbulesa e saj ėshtė e tejdukshme ose i kanė grat e
zbuluar tėrėsisht, Allahu na ruajttė! Pejgamberi
alejhi selam ka thėnė: Mallkojini ato sepse
ato janė tė mallkuara.
Oj motėr muslimane, a ke dėshirė tė jesh prej tė
mallkuarave?!
Sikur tė kishte popuj pas nesh, do ti kishin
marrė gratė e muslimanėve pėr shėrbėtore pėr shkak
tė veshjes sė tyre, kjo sepse nė kohėn e
Pejgamberit salallahu alejhi ue selem vetėm
robėreshat nuk kanė pasur tė drejtė tė vishen
sikurse gratė e lira pėr shkak qė tė dallohen tė
lirat prej robėreshave. Pėr kėtė shkak thotė
Pejgamberi salallahu alejhi ue selem: ...sikur
tė kishte pas jush ndonjė popull prej popujve, do
tu shėrbenin gratė tuaja grave tė tyre ashtu
sikurse po ju shėrbejnė juve gratė e popujve para
jush.
Kjo pėr shkak se tani nuk po dallohet lavirja nga
besimtarja nė veshjen e saj, nuk ka dallim mes
besimtares dhe ateistes, muslimanes dhe
jomuslimanes, qė tė gjitha janė njėsoj nė
veshmbathje.
Zhveshja ėshtė prej cilėsive tė banorėve tė
xhehenemit
Pejgamberi salallahu alejhi ue selem ka thėnė:
Janė dy lloje njerėzish nga banorėt e xhehenemit,
tė cilėt unė i kam parė: njė grup njerėzish me
kamxhik nė dorė si bisht lope, me tė cilėt rrahin
popullin, dhe gratė me rroba tė veshura, mirėpo tė
zhveshura (gjysmėlakuriq), ecin me mendjemadhėsi
dhe shtrembėrim, nė kokat e tyre do tė kenė (model
flokėsh) sikurse gungat e deveve tė thata
(dobėta). Kėta nuk do tė hyjnė nė xhenet dhe as qė
do ta nuhasin erėn e tij, edhe pse kjo erė mund tė
nuhatet nga njė largėsi e madhe. Muslimi
2128.
Zhveshja ėshtė hipokrizi
Transmeton Ebu Udhejne Es-Sadefij, Allahu qoftė i
kėnaqur me tė, se Pejgamberi salallahu alejhi ue
selem ka thėnė: Gratė mė tė mira janė ato qė i
doni, qė lindin, konsultohen dhe tė pėrshtatshme
dhe kėtė nėse ia kanė friken Allahut, ndėrsa gratė
mė tė kėqija janė gratė e zhveshura dhe
mendjemadhe, ato janė hipokrite dhe nuk do tė
hyjnė nė xhenet pėrveēse sa ka sorra me sqep dhe
kėmbė tė kuqe (tė cilat shumė rrallė gjenden)."
Bejhakiu nė Sunen 7/82 dhe gjithashtu kėtė hadith
e ka transmetuar edhe Ebu Nuajm nga Abdullah ibn
Mesudi nė El Hulije 8/376. Shih Silsile Es-Sahiha,
nr. 1849 dhe 632.
...dhe nuk do tė hyjnė nė xhenet pėrveēse sa
ka sorra me sqep dhe kėmbė tė kuqe. Sorra me
sqep dhe kėmbė tė kuqe ka shumė pak. Me kėtė
Pejgamberi salallahu alejhi ue selem do tė na
tregojė se sa pak gra tė kėtij lloji do tė hyjnė
nė xhenet pėr shkak tė zhveshjes sė tyre.
Zhveshja ėshtė pandershmėri
Transmeton Ebu Musa El-Eshari se Pejgamberi
salallahu alejhi ue selem ka thėnė: Ajo grua e
cila parfumohet, pastaj del pėr ta dėgjuar
meshkujt erėn e saj, ajo ėshtė lavire. Ahmedi
4/418, 4/400, 4/413, Nesaiu 8/153, Termidhiu
5/106, Ibn Huzejme ka thėnė se hadithi ėshtė sahih
3/91, gjithashtu edhe shejh Albani ka thėnė se
hadithi ėshtė hasen. Shih Sahih En-Nesai 5141.
Kurse Allahu subhanehu ue teala e ka ndaluar
fahishen duke thėnė: Shejtani ju frikėson ju
me varfėri dhe ju urdhėron ju pėr tė vepruar
Fahsha (vepra tė ulėta, marrėdhėnie tė
paligjshme e gjynahe tė tjera). (El Bekare,
268)
Dhe thotė: Dhe kur kryejnė Fahisha (vepra
tė ulėta e tė shėmtuara si sjellja rreth Kabės tė
zhveshur, lloje tė ndryshme marrėdhėniesh tė
paligjshme me gra etj.) thonė: Ne kėshtu i
gjetėm tė veprojnė edhe baballarėt tanė e (pėr
mė tepėr) Allahu na ka urdhėruar pėr tė.
Thuaju (O Muhamed): Jo, kurrė Allahu nuk
urdhėron turpin. A mos thoni pėr Allahun gjėra qė
aspak nuk i dini? (El Araf, 28)
Allahu subhanehu ue teala atyre tė cilėt
dėshirojnė tė pėrhapet imoraliteti dhe e pėrhapin
atė u ka premtuar njė dėnim tė dhimbshėm, ku
thotė: Ata tė cilėt dėshirojnė qė te
besimtarėt tė pėrhapet imoraliteti, ata i pret
dėnimi i dhimbshėm nė kėtė dhe nė botėn tjetėr.
Allahu di (tė fshehtat) e ju nuk i dini. (En-Nur,
19)