Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Faqja juaj

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.audionur.com
 
www.pertymoter.net
 
www.islamgjakova.net
 
www.ilahi-ks.com
 

 
 
 
 
 
 
 
 
Dėmet e zhveshjes (mosvendosjes sė mbulesės) (2)

Zhveshja ėshtė shkak pėr mallkimin e Allahut dhe largimin e mėshirės sė Allahut nga femra muslimane
 

Transmeton Abdullah ibn Omeri, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, se Pejgamberi salallahu alejhi ue selem ka thėnė: “Nė fund tė umetit tim do tė ketė femra tė veshura, mirėpo tė zhveshura; nė kokat e tyre do tė kenė (model flokėsh) sikurse gungat e deveve. Mallkojini ato sepse ato janė tė mallkuara.” Taberaniu nė Muxhem Es-Sagir f.232 dhe shejh Albani ka thėnė se hadithi ėshtė sahih, shih El hixhab f.56.

Gratė e veshura mirėpo tė zhveshura tė pėrmendura nė hadith ka pėr qėllim femrat tė cilat janė tė veshura, mirėpo nė realitet ato janė sikurse tė zhveshura, pėr shkak se ato ose veshin rroba tė tejdukshme ose tė ngushta e qė ua pėrshkruajnė trupin.
Po ashtu, Abdullah ibn Amr ibn Asi, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, ka thėnė: “E kam dėgjuar Pejgamberin salallahu alejhi ue selem duke thėnė: “Do tė ketė nė fund tė umetit tim disa burra tė cilėt do tė hipin nė shala tė cilat i pėrngjajnė mjeteve transportuese (komode), do tė zbresin para dyerve tė xhamisė, (me) gratė e tyre janė tė veshura, mirėpo tė zhveshura, nė kokat e tyre do tė kenė (model flokėsh) sikurse gungat e deveve tė thata (dobėta). Mallkojini ato sepse ato janė tė mallkuara. Sikur tė kishte pas jush ndonjė popull prej popujve do t’i shėrbenin grat tuaja grave tė tyre ashtu sikurse po ju shėrbejnė juve gratė e popujve para jush.” Imam Ahmedi nė Musnedin e tij nr. 7083 dhe Ahmed Shakir ka thėnė se hadithi ėshtė sahih 12/36.

Ky hadith flet sikurse tė ishte Pejgamberi salallahu alejhi ue selem nė mesin tonė dhe kjo vėrteton pejgamberllėkun e tij dhe e vėrteton ajetin ku Allahu xh.sh thotė: “Ai nuk flet nga hamendja e tij, mirėpo ajo ēka flet ėshtė inspirim nga Allahu.”
Mjetet transportuese tė pėrmendura nė hadith janė automjetet nė kėtė kohė, tė cilat janė komode dhe shumė prej vėllezėrve shkojnė nė xhami me vetura dhe kur tė zbresin do t’i shohėsh gratė e tyre tė veshura, mirėpo tė zhveshura; tė zhveshura ose pėr shkak se gruaja e tij ėshtė e mbuluar, mirėpo mbulesa e saj ėshtė e tejdukshme ose i kanė grat e zbuluar tėrėsisht, Allahu na ruajttė! Pejgamberi alejhi selam ka thėnė: “Mallkojini ato sepse ato janė tė mallkuara.”

Oj motėr muslimane, a ke dėshirė tė jesh prej tė mallkuarave?!
Sikur tė kishte popuj pas nesh, do t’i kishin marrė gratė e muslimanėve pėr shėrbėtore pėr shkak tė veshjes sė tyre, kjo sepse nė kohėn e Pejgamberit salallahu alejhi ue selem vetėm robėreshat nuk kanė pasur tė drejtė tė vishen sikurse gratė e lira pėr shkak qė tė dallohen tė lirat prej robėreshave. Pėr kėtė shkak thotė Pejgamberi salallahu alejhi ue selem: “...sikur tė kishte pas jush ndonjė popull prej popujve, do t’u shėrbenin gratė tuaja grave tė tyre ashtu sikurse po ju shėrbejnė juve gratė e popujve para jush.”
Kjo pėr shkak se tani nuk po dallohet lavirja nga besimtarja nė veshjen e saj, nuk ka dallim mes besimtares dhe ateistes, muslimanes dhe jomuslimanes, qė tė gjitha janė njėsoj nė veshmbathje.


Zhveshja ėshtė prej cilėsive tė banorėve tė xhehenemit


Pejgamberi salallahu alejhi ue selem ka thėnė: “Janė dy lloje njerėzish nga banorėt e xhehenemit, tė cilėt unė i kam parė: njė grup njerėzish me kamxhik nė dorė si bisht lope, me tė cilėt rrahin popullin, dhe gratė me rroba tė veshura, mirėpo tė zhveshura (gjysmėlakuriq), ecin me mendjemadhėsi dhe shtrembėrim, nė kokat e tyre do tė kenė (model flokėsh) sikurse gungat e deveve tė thata (dobėta). Kėta nuk do tė hyjnė nė xhenet dhe as qė do ta nuhasin erėn e tij, edhe pse kjo erė mund tė nuhatet nga njė largėsi e madhe.” Muslimi 2128.


Zhveshja ėshtė hipokrizi


Transmeton Ebu Udhejne Es-Sadefij, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, se Pejgamberi salallahu alejhi ue selem ka thėnė: “Gratė mė tė mira janė ato qė i doni, qė lindin, konsultohen dhe tė pėrshtatshme dhe kėtė nėse ia kanė friken Allahut, ndėrsa gratė mė tė kėqija janė gratė e zhveshura dhe mendjemadhe, ato janė hipokrite dhe nuk do tė hyjnė nė xhenet pėrveēse sa ka sorra me sqep dhe kėmbė tė kuqe (tė cilat shumė rrallė gjenden)." Bejhakiu nė Sunen 7/82 dhe gjithashtu kėtė hadith e ka transmetuar edhe Ebu Nuajm nga Abdullah ibn Mesudi nė El Hulije 8/376. Shih Silsile Es-Sahiha, nr. 1849 dhe 632.

“...dhe nuk do tė hyjnė nė xhenet pėrveēse sa ka sorra me sqep dhe kėmbė tė kuqe.” Sorra me sqep dhe kėmbė tė kuqe ka shumė pak. Me kėtė Pejgamberi salallahu alejhi ue selem do tė na tregojė se sa pak gra tė kėtij lloji do tė hyjnė nė xhenet pėr shkak tė zhveshjes sė tyre.


Zhveshja ėshtė pandershmėri


Transmeton Ebu Musa El-Eshari se Pejgamberi salallahu alejhi ue selem ka thėnė: “Ajo grua e cila parfumohet, pastaj del pėr ta dėgjuar meshkujt erėn e saj, ajo ėshtė lavire.” Ahmedi 4/418, 4/400, 4/413, Nesaiu 8/153, Termidhiu 5/106, Ibn Huzejme ka thėnė se hadithi ėshtė sahih 3/91, gjithashtu edhe shejh Albani ka thėnė se hadithi ėshtė hasen. Shih Sahih En-Nesai 5141.

Kurse Allahu subhanehu ue teala e ka ndaluar “fahishen” duke thėnė: “Shejtani ju frikėson ju me varfėri dhe ju urdhėron ju pėr tė vepruar Fahsha (vepra tė ulėta, marrėdhėnie tė paligjshme e gjynahe tė tjera) (El Bekare, 268)

Dhe thotė: “Dhe kur kryejnė Fahisha (vepra tė ulėta e tė shėmtuara si sjellja rreth Kabės tė zhveshur, lloje tė ndryshme marrėdhėniesh tė paligjshme me gra etj.) thonė: “Ne kėshtu i gjetėm tė veprojnė edhe baballarėt tanė e (pėr mė tepėr) Allahu na ka urdhėruar pėr tė.” Thuaju (O Muhamed): “Jo, kurrė Allahu nuk urdhėron turpin. A mos thoni pėr Allahun gjėra qė aspak nuk i dini?” (El A’raf, 28)

Allahu subhanehu ue teala atyre tė cilėt dėshirojnė tė pėrhapet imoraliteti dhe e pėrhapin atė u ka premtuar njė dėnim tė dhimbshėm, ku thotė: “Ata tė cilėt dėshirojnė qė te besimtarėt tė pėrhapet imoraliteti, ata i pret dėnimi i dhimbshėm nė kėtė dhe nė botėn tjetėr. Allahu di (tė fshehtat) e ju nuk i dini.” (En-Nur, 19)
 

Eroll Nesimi
19.9.2008

                                         www.klubikulturor.com