Zhveshja ėshtė prej traditės sė
ēifutėve dhe tė tė tė krishterėve
Prej traditės sė ēifutėve ėshtė se ata dėshirojnė
shkatėrrim nė tokė. Kėshtu i ka cilėsuar edhe
Allahu i Lartėsuar nė Kuran: ...e ata (jehudėt)
pėrpiqen pėr shkatėrrime nė tokė. Allahu nuk i do
ngatėrrestarėt. (El Maide, 64)
Kjo ėshtė ajo qė po shohim edhe ne nė kohėn tonė,
pasi shumica e atyre qė investojnė pėr filmat e
fėlliqur janė ēifutėt, qoftė nė Hollivud apo nė
studio tė tjera filmike. Edhe revistat me
pėrmbajtje pornografike vijnė nga ēifutėt dhe tė
krishterėt, tė cilėt dėshirojnė shfrenim tė plotė
nė tokė.
Ata kanė shkuar aq larg, saqė rinia ka filluar tė
mėsojė pėr marrėdhėniet seksuale edhe nėpėr
shkolla. Usame ibn Zejni, Allahu qoftė i kėnaqur
me tė, na ka transmetuar nga i Dėrguari i Allahut
se ka thėnė: Nuk kam lėnė pas meje sprovė mė
tė madhe pėr meshkujt sesa sprova e femrave.
Buhariu 9/41, 5096 dhe Muslimi 2740.
I Dėrguari alejhi selam na tregon me kėtė hadith
se sprova mė e madhe nė kėtė dynja ėshtė sprova e
femrave, kurse nė njė hadith tjetėr, qė e
transmeton Ebu Seid el Hudri, Allahu qoftė i
kėnaqur me tė, i Dėrguari alejhi selam ka thėnė:
Me tė vėrtetė dynjaja ėshtė e bukur dhe me
gjelbėrim dhe Allahu i Lartėsuar ju ka lėnė
mėkėmbės nė tė dhe ju shikon se si po veproni,
prandaj kini kujdes nga dynjaja dhe kini kujdes
nga femrat, sepse sprova e parė e benu israilėve
(ēifutėve) kanė qenė femrat. Muslimi 2742.
Allahu i Madhėruar i obligoi ato tė mbulohen,
mirėpo ato thanė: Dėgjuam (fjalėn tėnde) dhe
kundėrshtuam (thirrjen tėnde), ashtu sikurse ka
qenė tradita e popujve me tė cilėt Allahu ka qenė
i hidhėruar. I Dėrguari alejhi selam e sqaroi se
si u sprovuan benu israilėt nė hadithin qė e
transmeton Ebu Seid El Hudrij, Allahu qoftė i
kėnaqur me tė, duke thėnė: Ka qenė te benu
israilėt njė grua e shkurtėr dhe ka ecur me dy gra
tė gjata dhe (pasi shoqet e saj kanė qenė tė
gjata dhe kjo e shkurtėr) ka mbathur kėpucė
prej druri (pėr tu dukur mė e gjatė, kėto
kėpucė u pėrngjanin takave nė kohėn tonė). Ka
vendosur njė unazė prej ari tė mbėshtjellė me
baltė, pastaj ėshtė mbushur me misk (ka hedhur
parfum shumė) dhe kjo ka qenė era mė e mirė dhe
ka kaluar pranė dy grave (tė gjata) dhe ato
nuk e kanė njohur kėtė. Dhe ua ka bėrė me dorė.
Ahmedi nė Musnedin e tij 3/40,46,78, Nesaiu nė
Muhtasar 8/151,190 dhe shejh Albani ka thėnė se ky
hadith ėshtė shih. Shih Sahih El Xhami Es-Sagir
4/150 nr. 4340.
Kurse nė njė transmetim tjetėr, i Dėrguari alejhi
selam ka thėnė: Dhe kur kalonte nė prani tė
ndonjė tubimi (meshkujsh), lėvizte me njė lėvizje
pėr ta ndier (ata) erėn e saj.
Transmeton Urveja nga Aishja, Allahu qoftė i
kėnaqur me tė, se i Dėrguari alejhi selam ka
thėnė: Gratė e benu israilėve kanė mbathur kėpucė
prej druri, qė tė jenė mė tė respektuara pėr
meshkujt, dhe Allahu i Lartėsuar ua u ndaloi atyre
(grave) shkuarjen nė xhami me vazhdimin e
menstruacioneve tė tyre. Hafidhi ka thėnė: Kėtė
hadith e transmeton Abdurrezaku me sened tė
vėrtetė, gjithashtu shih El Feth er-rabanij
5/202.
Shikoni se si kanė shkuar nė xhami pėr ti
sprovuar meshkujt. Kanė shkuar me kėpucė prej
druri, tė cilat nė atė kohė kanė qenė tė larta si
kėpucėt me taka sot. Ato e kanė ditur se kjo e
tėrheq syrin e njė mashkulli dhe Allahu i
Lartėsuar i dėnoi ato duke ua vazhduar
menstruacionet e tyre dhe kėshtu ato nuk kishin
mundėsi tė shkonin nė xhami.
Abdullah ibn Mesudi, Allahu qoftė i kėnaqur me tė,
transmeton se i Dėrguari alejhi selam ka thėnė:
Meshkujt dhe femrat te benu israilėt janė falur
sė bashku dhe nėse ndonjė grua ka pasur dashnor,
ka mbathur kėpucė prej druri (si nallanet e sotme)
pėr tu dukur mė e gjatė pranė dashnorit tė saj
dhe Allahu i Lartėsuar i ka dėnuar me
menstruacione (tė cilat u vazhdonin mė shumė se
koha e zakonshme). Abdullah ibn Mesudi gjithmonė
thoshte: Nxirrini ato (gratė) prej nga i ka
nxjerrė edhe Allahu i Lartėsuar (prej xhamive).
Taberaniju nė El Kebir dhe transmetuesit e
hadithit janė tė saktė. Shih Mexhmu Ez-Zevaid
2/35.
Kjo pra ishte gjendja e benu israilėve, tė cilėt
kishin dėshirė qė gratė e tyre tė zbulohen, kurse
nė ditėt e sotme fatkeqėsisht muslimanėt
janė duke pasuar rrugėn e ēifutėve dhe tė tė
krishterėve.
Transmeton Amretu bintu Abdurrahmani, se Aishja,
Allahu qoftė i kėnaqur me tė, ka thėnė: Sikur ti
kishte parė Pejgamberi salallahu alejhi ue selem
se ēka janė duke shpikur gratė tani (nė veshjet e
tyre), kishte pėr ti ndaluar tė shkojnė nė xhami
ashtu sikurse janė ndaluar grat e benu israilėve.
Ėshtė pyetur Umre: A janė ndaluar gratė e benu
israilėve (pėr tė shkuar nė xhami)? Ka thėnė:
Po. Buhariu 2/406 dhe Muslimi 445.
Kėtė e ka thėnė Aishja, Allahu qoftė i kėnaqur me
tė, pėr kohėn kur ka jetuar ajo, koha e sahabėve
dhe e tabiinėve. Ēfarė do tė thoshte pėr gratė e
kohės, kur muslimanet, gratė e atyre qė
pretendojnė se janė duke pasur rrugėn e
Pejgamberit salallahu alejhi ue selem, kur vijnė
nė xhami, tėrė rrugėn janė tė zbuluara dhe
mbulesėn e tyre e vendosin nė ēantat e tyre dhe
pak para se tė hyjnė nė xhami, nė oborr tė xhamisė
apo brenda nė xhami, i vendosin shamitė e tyre?
Pra, prej traditės sė ēifutėve dhe tė tė
krishterėve ėshtė zhveshja dhe kur ata jetonin nė
mesin e muslimanėve, pasi gratė e tyre dilnin tė
zhveshura, Seid ibn Ebi El Haseni i ka thėnė Hasen
el Basriut (vėllait tė tij): Gratė e tė huajve
(tė krishterėve dhe ēifutėve) po i zbulojnė
gjokset e tyre dhe kokat e tyre. Hasan el Basriu
i tha: Largoje shikimin tėnd nga ato. Allahu i
Lartėsuar thotė: Thuaju besimtarėve tė ndalin
shikimet (prej haramit), ti ruajnė pjesėt e
turpshme tė trupit tė tyre. (En-Nur, 30) (Fethul
Bari 11/9)
Oj motėr myslimane, a dėshiron qė tė jesh si gratė
e ēifutėve dhe tė tė krishterėve, tė cilat zbuluan
bukuritė e tyre? Allahu i Madhėruar i dėnoi ato nė
kėtė botė, kurse dėnimi i muslimaneve qė zbulojnė
bukuritė e tyre do tė jetė nė Ditėn e Gjykimit. E,
dėnim i tyre do tė jetė zjarri i xhehenemit,
Allahu na ruajttė prej tij!