Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Faqja juaj

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.audionur.com
 
www.pertymoter.net
 
www.islamgjakova.net
 

 
 
 
 
 
 
 
 

Ndyrėsirat (papastėrtitė) -II-

b) Ndyrėsirat pėr tė cilat ka mospajtim te dijetarėt, se a konsiderohen tė tilla

1. Jargėt e qenit

Shumica e dijetarėve, medh`hebi hanefi, shafi dhe hanbeli, mbajnė qėndrimin se jargėt e qenit janė tė papastra, duke argumentuar me hadithin e Ebu Hurejrės (radijall-llahu anhu), i cili transmeton: “Resulull-llahu salallahu alejhi ue selem thotė: “Nėse qeni pi ujė nė njė enė prej enėve tuaja, (ena) pastrohet duke e larė 7 herė, tė parėn herė me dhe.”[1]

Kurse medh`hebi i Malikut pėrmban qėndrimin se qeni nė pėrgjithėsi ėshtė i pastėr dhe argumenton me ajetin qė e lejon ngrėnien e gjahut tė cilin e zė qeni i gjahut (i mėsuar):

“U janė lejuar tė gjitha ushqimet e mira dhe ai (gjahu) i gjahtarėve (shtazėve) tė dresuara qė i mėsoni ashtu si ju ka mėsuar juve All-llahu. Hani, pra, atė qė gjahtuan pėr juve dhe mė parė pėrmendie emrin e All-llahut. Kini dro nga All-llahu pse All-llahu shpejt merr masa.” (Maide, 4)

Ata thonė se kur qeni e kap gjahun me gojė ėshtė mė se e mundur qė gjahu tė pėrlyhet me jargė dhe po tė ishte ndyrėsirė kjo, nuk do tė ishte e lejuar. Por e sakta ėshtė qėndrimi i shumicės, pasi pėr kėtė ka citat tė qartė (pra, hadithi i lartpėrmendur), kurse sa i pėrket ajetit ajo bėn pėrjashtim gjahun qė e kap qeni i gjuetisė, nė formė lehtėsimi dhe faljeje. Pastaj edhe gjahu i cili kapet nga qeni pastrohet dhe zihet, kėshtu qė nėse ėshtė ndotur nga jargėt e qenit, atėherė ajo largohet.

2. Gjaku qė rrjedh

Me gjaku qė ka rrjedhur ėshtė pėr qėllim gjaku i cili nuk gjendet brenda damarėve, por ai qė ka rrjedhur. Ibėn Xhurejxhi ka thėnė nė lidhje me ajetin kuranor "...apo gjakut tė derdhur (nė therjen e tyre)...", se ai ėshtė gjaku qė derdhet jashtė. Gjaku qė nuk derdhet jashtė, por mbetet nė vena, ėshtė i lejuar.
Mendimi mė i qėndrueshėm ėshtė se ky gjak ėshtė i papastėr dhe pothuajse tė gjithė dijetarėt kanė kėtė qėndrim, por njė numėr i vogėl dijetarėsh janė pėrmbajtur tė thonė se ai ėshtė i papastėr.
Sido qė tė jetė, megjithatė, tė gjithė ata pajtohen se muslimani ėshtė i liruar nga gjaku i cili del lart nė enė gjatė gatimit tė mishit. Aishja thotė: "Ne e hanim mishin derisa gjaku nė tenxhere ngrihej vija."
Gjithashtu ėshtė e falur edhe gjaku i cili pikon nga varra. Hasani ka thėnė: "Muslimanėt ende vazhdojnė tė falen kur janė tė plagosur (gjakosur)."
Tregohet se Omeri falej, ndėrkohė qė nga plaga e tij pikonte dhe rridhte gjak. Duke sqaruar kėtė ēėshtje, Ibėn Haxheri nė “Fet`hu bari” tregon se Ebu Hurejra nuk shihte ndonjė tė keqe nė rrjedhėn e njė ose dy pikave tė gjakut gjatė namazit.

3. Sperma

Rreth asaj se a ėshtė e pastėr apo e papastėr sperma, te dijetarėt kryesisht ekzistojnė tre mendime:

Mendimi i parė: Ajo ėshtė ndyrėsirė, sikurse urina, prandaj ėshtė i detyrueshėm pastrimi i saj, pavarėsisht a ėshtė e thatė apo e lagėt. Ky ėshtė mendimi i Imam Malikut, i Evzaiut, i Thevriut dhe i disa tė tjerėve.

Mendimi i dytė: Sperma konsiderohet e papastėr, por nėse ėshtė e thatė (terur), mjafton tė fėrkohet (pra, nuk ėshtė e detyrueshme larja nė kėtė rast). Por nėse ėshtė e lagur, atėherė duhet tė pastrohet. Ky ėshtė qėndrimi i medh`hebit hanefi dhe i Ahmedit nė njėrin transmetim dhe Shevkaniu e zgjedh kėtė pėr mė tė saktė nė librin "Nejlu Evtar", vėll. 1, f. 55. Ata e mbėshtesin argumentin e tyre nė thėnien e Aishes: "E fėrkoja spermėn nga rroba e tė Dėrguarit, pastaj ai dilte pėr tė falur namazin.”
[2] Gjithashtu, Darekutniu transmeton se ajo ka thėnė: "E fėrkoja spermėn e tė Dėrguarit kur ishte e tharė dhe e pastroja kur ishte e lagur." Ky citat ėshtė argument se nuk ėshtė e ndyrė sikurse urina.

Mendimi i tretė: E konsiderojnė tė pastėr spermėn dhe ky mendim vėrtetohet nė medh`hebin shafi dhe zgjidhet si mė i saktė te njė numėr dijetarėsh, tė cilėt kanė ardhur mė vonė, si Ibėn Tejmija dhe tė tjerė.

Qėndrimi se sperma e njeriut ėshtė e pastėr ėshtė mendimi mė i qėndrueshėm, pasi ėshtė uji nga i cili krijohet njeriu. Allahu i Lartėsuar nė Kuran thotė: "A nuk u kemi krijuar juve nga njė lėng i trashė?" (Murselat, 20)
Prandaj kėtė qėndrim mund ta pėrforcojmė me kėto pikėpamje:
1. Gjėrat nė esencė janė tė pastra dhe kush pretendon pėr njė gjė se ėshtė e papastėr, i nevojitet argumenti;
2. Aishja e fėrkonte pa e pastruar me ujė, kur ishte e tharė. Po tė ishte e papastėr, nuk do tė mjaftohej me kėtė. I Dėrguari salallahu alejhi ue selem urdhėroi qė gjaku i menstruacioneve dhe tė gjitha papastėrtitė e tjera tė pastrohen me ujė;
3. Ky lloj uji ėshtė esenca e robėrve tė Allahut, duke filluar nga tė Dėrguarit, tė devotshmit, dėshmorėt dhe njerėzit e mirė. Urtėsia e Allahut do tė ishte qė esenca e tyre tė jetė nga e pastra.

Kurse kush argumenton se kjo ėshtė sikur mbeturinat e njerėzve si urina, jashtėqitjet, etj., pėrgjigja ėshtė se jo tė gjitha mbeturinat konsiderohen mbeturina, sikurse djersa, pėshtyma, mukoza, etj..
Transmetohet nga njė numėr sahabėsh, se kur janė pyetur pėr kėtė, janė pėrgjigjur se ajo ėshtė e pastėr. Transmetohet nga Ibėn Abasi, se i Dėrguari salallahu alejhi ue selem ėshtė pyetur pėr spermėn nėse bie nė rroba dhe ėshtė pėrgjigjur: "Ajo ėshtė e njėjtė me mukozėn dhe pėshtymėn. Ėshtė e mjaftueshme tė fshihet vendi me njė leckė, ose me barishte (idh`hire)."
[3]

4. Urina dhe bajga e kafshėve qė u hahet mishi

Mendimi mė i saktė nė kėtė ėshtė se ato nuk llogariten tė papastra, duke argumentuar me hadithin e Enes Ibėn Malikut, ku ai thotė: "Njė grup njerėzish nga njė fis erdhėn nė Medinė, ku sėmurėn nga barku. I Dėrguari u tha atyre tė gjenin njė deve femėr dhe tė pinin nga qumėshti dhe urina e saj pėr shėrim."
[4]
Ashtu si kemi theksuar, se parimi i pėrgjithshėm nė tė gjitha gjėrat ėshtė se ato janė tė pastra derisa tė sillet argumenti pėr papastėrtinė e saj, qė tė thuhet se janė tė papastra duhet tė sillet argument.

5. Eshtrat, qimet, brirėt dhe pendėt e ngordhėsirave

Mendimi mė i saktė nė kėtė ėshtė se tė gjitha kėto janė tė pastra. Sa i pėrket eshtrave tė ngordhėsirave si tė elefantėve, Zuhriu ka thėnė: "Kam takuar disa dijetarė nga tė parėt tanė tė cilėt pėrdornin gjėra tė tilla (eshtra) pėr krehėr dhe si enė pėr vaj dhe nuk e shihnin kėtė si diēka tė keqe."
[5]

6. Alkooli

Shumica e dijetarėve pėrmbajnė qėndrimin se alkooli ėshtė i papastėr. Allahu i Lartėsuar thotė: "O ju qė besuat, s'ka dyshim se vera, bixhozi, idhujt dhe hedhja e shigjetės (pėr fall) janė vepra tė ndyta nga shejtani." (Maide, 90)

Disa dijetarė thonė se alkooli ėshtė i pastėr, pasi ata thonė se domethėnia e fjalės "rixhs", "ndyrė", ėshtė nga aspekti kuptimor, ashtu si janė mushrikėt. Allahu i Lartėsuar thotė: "Vėrtet idhujtarėt (mushrikėt) janė tė ndyrė..." (Tevbe, 28)
Papastėrtia qė pėrmendet si nė ajetin e parė, ashtu edhe nė tė dytin ėshtė nga aspekti kuptimor i tyre e jo se ato janė tė ndyra sikurse urina dhe ndyrėsirat e tjera. Askush nga dijetarėt nuk ka thėnė se nėse e prekim mushrikun, duhet ta pastrojmė dorėn, pasi nuk ėshtė e njėjtė me prekjen e ndyrėsirės. Prandaj qėndrimi i dijetarėve tė cilėt thonė se alkooli ėshtė i ndyrė vetėm nga aspekti kuptimor ėshtė mė i saktė.
Sanani nė librin "Subulu selam" thotė: "Esenca e gjėrave nė parim ėshtė se ato janė tė pastra dhe se nėse njė gjė ndalohet (tė pėrdoret), nuk nėnkupton se ajo gjė ėshtė e papastėr... Allahu i Lartėsuar ka ndaluar veshjen e mėndafshit dhe tė arit, kurse ato janė tė pastra unanimisht. Nėse kuptojmė kėtė, atėherė gjithashtu kuptojmė se ndalimi i alkoolit nuk nėnkupton edhe atė se ai ėshtė i ndyrė, por patjetėr pėr tė vėrtetuar kemi nevojė pėr argument tjetėr. Derisa kjo nuk gjendet, atėherė gjėrat mbesin nė esencėn e tyre, kurse kush pretendon tė kundėrtėn duhet tė sjellė argument pėr kėtė."
 

Alaudin Abazi
4.5.2007

[1] Muslimi.
[2] Shėnon Muslimi.
[3] Shėnon Darekutni, Bejhikiu dhe Tahaviu, zinxhiri i transmetuesve, i cili ngrihet deri te Muhamedi salallahu alejhi ue selem, nuk ėshtė i saktė, por e sakta ėshtė se kjo ėshtė thėnie e Ibėn Abasit, ashtu si thekson Darekutniu dhe Bejhikiu.
[4] Shėnon Buhariu, Muslimi dhe Ahmedi.
[5] Shėnon Buhariu nė librin e tij si Mualek.

                                         www.klubikulturor.com