b)
Ndyrėsirat pėr tė cilat ka mospajtim te dijetarėt, se a
konsiderohen tė tilla
1.
Jargėt e qenit
Shumica e dijetarėve, medh`hebi hanefi, shafi dhe
hanbeli, mbajnė qėndrimin se jargėt e qenit janė tė
papastra, duke argumentuar me hadithin e Ebu Hurejrės (radijall-llahu
anhu), i cili transmeton: Resulull-llahu salallahu
alejhi ue selem thotė: Nėse qeni pi ujė nė njė enė
prej enėve tuaja, (ena) pastrohet duke e larė 7 herė, tė
parėn herė me dhe.[1]
Kurse medh`hebi i Malikut pėrmban qėndrimin se qeni nė
pėrgjithėsi ėshtė i pastėr dhe argumenton me ajetin qė e
lejon ngrėnien e gjahut tė cilin e zė qeni i gjahut (i
mėsuar):
U janė lejuar tė gjitha ushqimet e mira dhe ai (gjahu)
i gjahtarėve (shtazėve) tė dresuara qė i mėsoni
ashtu si ju ka mėsuar juve All-llahu. Hani, pra, atė qė
gjahtuan pėr juve dhe mė parė pėrmendie emrin e All-llahut.
Kini dro nga All-llahu pse All-llahu shpejt merr masa.
(Maide, 4)
Ata thonė se kur qeni e kap gjahun me gojė ėshtė mė se e
mundur qė gjahu tė pėrlyhet me jargė dhe po tė ishte
ndyrėsirė kjo, nuk do tė ishte e lejuar. Por e sakta
ėshtė qėndrimi i shumicės, pasi pėr kėtė ka citat tė
qartė (pra, hadithi i lartpėrmendur), kurse sa i pėrket
ajetit ajo bėn pėrjashtim gjahun qė e kap qeni i
gjuetisė, nė formė lehtėsimi dhe faljeje. Pastaj edhe
gjahu i cili kapet nga qeni pastrohet dhe zihet, kėshtu
qė nėse ėshtė ndotur nga jargėt e qenit, atėherė ajo
largohet.
2. Gjaku qė rrjedh
Me gjaku qė ka rrjedhur ėshtė pėr qėllim gjaku i cili
nuk gjendet brenda damarėve, por ai qė ka rrjedhur. Ibėn
Xhurejxhi ka thėnė nė lidhje me ajetin kuranor "...apo
gjakut tė derdhur (nė therjen e tyre)...", se
ai ėshtė gjaku qė derdhet jashtė. Gjaku qė nuk derdhet
jashtė, por mbetet nė vena, ėshtė i lejuar.
Mendimi mė i qėndrueshėm ėshtė se ky gjak ėshtė i
papastėr dhe pothuajse tė gjithė dijetarėt kanė kėtė
qėndrim, por njė numėr i vogėl dijetarėsh janė
pėrmbajtur tė thonė se ai ėshtė i papastėr.
Sido qė tė jetė, megjithatė, tė gjithė ata pajtohen se
muslimani ėshtė i liruar nga gjaku i cili del lart nė
enė gjatė gatimit tė mishit. Aishja thotė: "Ne e hanim
mishin derisa gjaku nė tenxhere ngrihej vija."
Gjithashtu ėshtė e falur edhe gjaku i cili pikon nga
varra. Hasani ka thėnė: "Muslimanėt ende vazhdojnė tė
falen kur janė tė plagosur (gjakosur)."
Tregohet se Omeri falej, ndėrkohė qė nga plaga e tij
pikonte dhe rridhte gjak. Duke sqaruar kėtė ēėshtje,
Ibėn Haxheri nė Fet`hu bari tregon se Ebu Hurejra nuk
shihte ndonjė tė keqe nė rrjedhėn e njė ose dy pikave tė
gjakut gjatė namazit.
3. Sperma
Rreth asaj se a ėshtė e pastėr apo e papastėr sperma, te
dijetarėt kryesisht ekzistojnė tre mendime:
Mendimi i parė: Ajo ėshtė ndyrėsirė, sikurse
urina, prandaj ėshtė i detyrueshėm pastrimi i saj,
pavarėsisht a ėshtė e thatė apo e lagėt. Ky ėshtė
mendimi i Imam Malikut, i Evzaiut, i Thevriut dhe i disa
tė tjerėve.
Mendimi i dytė: Sperma konsiderohet e papastėr,
por nėse ėshtė e thatė (terur), mjafton tė fėrkohet (pra,
nuk ėshtė e detyrueshme larja nė kėtė rast). Por nėse
ėshtė e lagur, atėherė duhet tė pastrohet. Ky ėshtė
qėndrimi i medh`hebit hanefi dhe i Ahmedit nė njėrin
transmetim dhe Shevkaniu e zgjedh kėtė pėr mė tė saktė
nė librin "Nejlu Evtar", vėll. 1, f. 55. Ata e
mbėshtesin argumentin e tyre nė thėnien e Aishes: "E
fėrkoja spermėn nga rroba e tė Dėrguarit, pastaj ai
dilte pėr tė falur namazin.[2]
Gjithashtu, Darekutniu transmeton se ajo ka thėnė: "E
fėrkoja spermėn e tė Dėrguarit kur ishte e tharė dhe e
pastroja kur ishte e lagur." Ky citat ėshtė argument se
nuk ėshtė e ndyrė sikurse urina.
Mendimi i tretė: E konsiderojnė tė pastėr spermėn
dhe ky mendim vėrtetohet nė medh`hebin shafi dhe
zgjidhet si mė i saktė te njė numėr dijetarėsh, tė cilėt
kanė ardhur mė vonė, si Ibėn Tejmija dhe tė tjerė.
Qėndrimi se sperma e njeriut ėshtė e pastėr ėshtė
mendimi mė i qėndrueshėm, pasi ėshtė uji nga i cili
krijohet njeriu. Allahu i Lartėsuar nė Kuran thotė:
"A nuk u kemi krijuar juve nga njė lėng i trashė?" (Murselat,
20)
Prandaj kėtė qėndrim mund ta pėrforcojmė me kėto
pikėpamje:
1. Gjėrat nė esencė janė tė pastra dhe kush pretendon
pėr njė gjė se ėshtė e papastėr, i nevojitet argumenti;
2. Aishja e fėrkonte pa e pastruar me ujė, kur ishte e
tharė. Po tė ishte e papastėr, nuk do tė mjaftohej me
kėtė. I Dėrguari salallahu alejhi ue selem urdhėroi qė
gjaku i menstruacioneve dhe tė gjitha papastėrtitė e
tjera tė pastrohen me ujė;
3. Ky lloj uji ėshtė esenca e robėrve tė Allahut, duke
filluar nga tė Dėrguarit, tė devotshmit, dėshmorėt dhe
njerėzit e mirė. Urtėsia e Allahut do tė ishte qė esenca
e tyre tė jetė nga e pastra.
Kurse kush argumenton se kjo ėshtė sikur mbeturinat e
njerėzve si urina, jashtėqitjet, etj., pėrgjigja ėshtė
se jo tė gjitha mbeturinat konsiderohen mbeturina,
sikurse djersa, pėshtyma, mukoza, etj..
Transmetohet nga njė numėr sahabėsh, se kur janė pyetur
pėr kėtė, janė pėrgjigjur se ajo ėshtė e pastėr.
Transmetohet nga Ibėn Abasi, se i Dėrguari salallahu
alejhi ue selem ėshtė pyetur pėr spermėn nėse bie nė
rroba dhe ėshtė pėrgjigjur: "Ajo ėshtė e njėjtė me
mukozėn dhe pėshtymėn. Ėshtė e mjaftueshme tė fshihet
vendi me njė leckė, ose me barishte (idh`hire)."[3]
4. Urina dhe bajga e kafshėve qė u hahet mishi
Mendimi mė i saktė nė kėtė ėshtė se ato nuk llogariten
tė papastra, duke argumentuar me hadithin e Enes Ibėn
Malikut, ku ai thotė: "Njė grup njerėzish nga njė fis
erdhėn nė Medinė, ku sėmurėn nga barku. I Dėrguari u tha
atyre tė gjenin njė deve femėr dhe tė pinin nga qumėshti
dhe urina e saj pėr shėrim."[4]
Ashtu si kemi theksuar, se parimi i pėrgjithshėm nė tė
gjitha gjėrat ėshtė se ato janė tė pastra derisa tė
sillet argumenti pėr papastėrtinė e saj, qė tė thuhet se
janė tė papastra duhet tė sillet argument.
5. Eshtrat, qimet, brirėt dhe pendėt e ngordhėsirave
Mendimi mė i saktė nė kėtė ėshtė se tė gjitha kėto janė
tė pastra. Sa i pėrket eshtrave tė ngordhėsirave si tė
elefantėve, Zuhriu ka thėnė: "Kam takuar disa dijetarė
nga tė parėt tanė tė cilėt pėrdornin gjėra tė tilla (eshtra)
pėr krehėr dhe si enė pėr vaj dhe nuk e shihnin kėtė si
diēka tė keqe."[5]
6. Alkooli
Shumica e dijetarėve pėrmbajnė qėndrimin se alkooli
ėshtė i papastėr. Allahu i Lartėsuar thotė: "O ju qė
besuat, s'ka dyshim se vera, bixhozi, idhujt dhe hedhja
e shigjetės (pėr fall) janė vepra tė ndyta nga
shejtani." (Maide, 90)
Disa dijetarė thonė se alkooli ėshtė i pastėr, pasi ata
thonė se domethėnia e fjalės "rixhs", "ndyrė", ėshtė nga
aspekti kuptimor, ashtu si janė mushrikėt. Allahu i
Lartėsuar thotė: "Vėrtet idhujtarėt (mushrikėt)
janė tė ndyrė..." (Tevbe, 28)
Papastėrtia qė pėrmendet si nė ajetin e parė, ashtu edhe
nė tė dytin ėshtė nga aspekti kuptimor i tyre e jo se
ato janė tė ndyra sikurse urina dhe ndyrėsirat e tjera.
Askush nga dijetarėt nuk ka thėnė se nėse e prekim
mushrikun, duhet ta pastrojmė dorėn, pasi nuk ėshtė e
njėjtė me prekjen e ndyrėsirės. Prandaj qėndrimi i
dijetarėve tė cilėt thonė se alkooli ėshtė i ndyrė vetėm
nga aspekti kuptimor ėshtė mė i saktė.
Sanani nė librin "Subulu selam" thotė: "Esenca e gjėrave
nė parim ėshtė se ato janė tė pastra dhe se nėse njė gjė
ndalohet (tė pėrdoret), nuk nėnkupton se ajo gjė ėshtė e
papastėr... Allahu i Lartėsuar ka ndaluar veshjen e
mėndafshit dhe tė arit, kurse ato janė tė pastra
unanimisht. Nėse kuptojmė kėtė, atėherė gjithashtu
kuptojmė se ndalimi i alkoolit nuk nėnkupton edhe atė se
ai ėshtė i ndyrė, por patjetėr pėr tė vėrtetuar kemi
nevojė pėr argument tjetėr. Derisa kjo nuk gjendet,
atėherė gjėrat mbesin nė esencėn e tyre, kurse kush
pretendon tė kundėrtėn duhet tė sjellė argument pėr kėtė."
Alaudin
Abazi
4.5.2007
[1]
Muslimi.
[2] Shėnon Muslimi.
[3] Shėnon Darekutni, Bejhikiu dhe Tahaviu, zinxhiri i
transmetuesve, i cili ngrihet deri te Muhamedi salallahu
alejhi ue selem, nuk ėshtė i saktė, por e sakta ėshtė se
kjo ėshtė thėnie e Ibėn Abasit, ashtu si thekson
Darekutniu dhe Bejhikiu.
[4] Shėnon Buhariu, Muslimi dhe Ahmedi.
[5] Shėnon Buhariu nė librin e tij si Mualek.