Leximi i Kuranit nga gruaja
lehonė dhe me menstruacione
Nė kėtė ēėshtje ka mospajtim mes fukahave islamė,
prandaj pėr tė qenė mė i lehtė kuptimi i ēėshtjes, mė
poshtė do tė flasim rreth saj nė disa pika, duke filluar
nga gjėrat me tė cilat fukahatė janė pajtuar e pastaj do
tė kalojmė nė shtjellimin e vendit tė mospajtimit.
Sė pari: Thėnia e duave (lutjeve) tė Profetit Muhamed,
paqja dhe bekimi qofshin mbi tė, sikurse lutjet e
mėngjesit e tė mbrėmjes, duaja e hyrjes nė shtėpi, duaja
e daljes nga ajo dhe lutjet e tjera tė rėndomta, tė
cilat bėhen gjatė kohėve dhe situatave tė ndryshme, tė
gjitha kėto janė tė lejuara tė thuhen dhe nė tė nuk ka
ndalesė. Madje, preferohet nga gruaja me menstruacione
tė vazhdojė thėnien e lutjeve tė kėtilla.
Sė dyti: Lutjet si:
1. BISMILAHI RRAHMANI RAHIM (nė shqip: Nė
emėr tė Allahut Mėshiruesit Mėshirėplotit);
2. Ina lil-lahi ve ina ilejhi raxhiun (nė shqip:
"Ne jemi tė Allahut dhe ne vetėm tek Ai kthehemi!",
Bekare, 156);
3. Rabena atina fi dunja haseneten ve fil ahireti
hasenete ve kina adhabenar (nė shqip: "Zoti ynė
na jep tė mira nė kėtė jetė, tė mira edhe nė botėn
tjetėr, dhe na ruaj prej dėnimit me zjarr!", Bekare,
201), dhe lutjet e ngjashme, tė cilat gjenden nė Kuran
dhe janė ajete tė plota ose pjesė tė ajeteve, por
pėrdorėn si lutje, janė tė lejuara qė t`i thotė femra
lehonė dhe me menstruacione.
Sė treti: Leximi i Kuranit pėr femrėn me menstruacione
me qėllim tė adhurimit, d.m.th qė ajo gjatė kėtyre
ditėve tė ulet dhe tė lexojė Kuran si adhurim, ose tė
pėrsėrisė pjesėt tė cilat mė herėt i ka mėsuar
pėrmendėsh ėshtė i diskutueshėm nga dijetarėt islamė.
Mendimi i parė: Pjesa dėrmuese e ulemave (hanefitė,
shafitė dhe hanbelitė) janė tė mendimit se kjo ėshtė e
ndaluar dhe se gruaja gjatė kėtyre ditėve duhet tė
largohet nga leximi i Kuranit, derisa tė pastrohet.
Pėr kėtė qėndrim kanė argumentuar me kėto argumente:
1. Gruaja e cila ėshtė me menstruacione ėshtė e papastėr
dhe ėshtė sikurse muslimani i cili bėhet xhunub (pas
marrėdhėnieve intime), pasi nė tė dy rastet ėshtė i
detyrueshėm gusuli (larja e trupit).
Ali b. Ebi Talibi tregon se i Dėrguari salallahu alejhi
ue selem ua mėsonte Kuranin atyre (gjithmonė) dhe nuk e
ndante atė asgjė nga Kurani pėrveē xhunubllėkut.1
2. Transmetohet nga Abdullah b. Umeri, se i Dėrguari,
bekimi dhe paqja e Allahut qofshin mbi tė, ka thėnė:
Ajo qė ėshtė me menstruacione dhe xhunub mos tė lexojė
asnjė pjesė nga Kurani.2
Mendimi i dytė: Njė pjesė mė e vogėl dijetarėsh (medh`hebi
i Imam Malikut) lejojnė qė femra me menstruacione tė
kėndojė Kuran. Ky mendim thuhet se ėshtė edhe thėnie e
Imam Ahmedit, por ajo qė ėshtė mė e vėrtetuar nga ai
ėshtė qėndrimi i parė, i moslejimit.
Sido qė tė jetė, qėndrimi i dytė ėshtė zgjedhur nga njė
numėr fukahash, qofshin mė tė hershėm, ose qė kanė
ardhur mė pas, si Ibėn Tejmija, Sheukani dhe me kėtė
mendim japin fetva shumė nga dijetarėt bashkėkohorė.
Kurse argumentet e tyre janė:
1. Argumentimi pėr tia ndaluar gruas me menstruacione
leximin e Kuranit duke bėrė analogji (kijas) me xhunubin
ėshtė krahasim ndėrmjet dy ēėshtjeve qė nuk janė tė
njėjta, pasi njeriu xhunub ka mundėsi nė ēdo moment tė
pastrohet, kurse gruaja me menstruacione nuk ka mundėsi
ta bėjė kėtė, madje ajo ėshtė e mundur tė qėndrojė njė
kohė tė gjatė (prej tri deri nė dhjetė ditėsh) nė atė
gjendje. Pastaj njeriu xhunub, qoftė burrė ose grua,
ėshtė i\e obliguar tė pastrohet (merr gusul) nė momentin
kur hyn koha e namazit, pėr ta falur atė, kurse femra me
menstruacione ėshtė e obliguar tė pastrohet kur tė
mbaroj koha e menstruacioneve. Prandaj ky kijas nuk
ėshtė i saktė.
2. Argumentimi me hadithin e lartpėrmendur (Ibėn Umerit)
nuk ėshtė i qėndrueshėm, pasi ėshtė i dobėt dhe nuk mund
tė argumentohet me tė pėr tė ndaluar kėtė ēėshtje.
3. Esenca nga e cila duhet tė nisemi nė kėtė ēėshtje
ėshtė se pėr t`ia ndaluar gruas me menstruacione leximin
e Kuranit duhet tė posedojmė argument, me tė cilin e
ndėrtojmė dispozitėn e ndalimit (tahrim). Por, kjo nuk
ėshtė bėrė dhe argumentet tė cilat janė sjellė nuk janė
tė qėndrueshme, prandaj mbetet dispozita e pėrgjithshme,
se ajo ėshtė e lejuar.
Ibėn Tejmija thotė: Nuk posedojmė argumente tė qarta
dhe tė sakta pėr t`ia ndaluar leximin e Kuranit gruas me
menstruacione. Ai gjithashtu thotė: Ėshtė e njohur se
grave nė kohėn e Profetit, paqja dhe bekimi i Allahut
qofshin mbi tė, u vinin menstruacionet dhe nuk tregohet
se ai ua ndalonte atyre leximin e Kuranit, ashtu siē nuk
ua ndalonte dhikrin dhe lutjet.
4. Gjatė kohės sė menstruacioneve femra mund tė ndeshet
nė disa situata ku duhet ta mėsojė Kuranin, ta pėrsėrisė
atė (posaēėrisht nėse mėson nė medrese ose nė fakultet
islam) pėr shkak tė provimeve, ose edhe nė disa raste
specifike si rasti i sėmundjes, i frikės, i rukjes sė
vetes (fryrjes sė vetes me Kuran), etj.. Prandaj, nėse
asaj ia ndalojmė kėtė, atėherė e kemi ndaluar nga njė
gjė mjaft e rėndėsishme pėr tė dhe e kemi privuar nga
shumė dobi pėr tė cilat ajo ka nevojė.
Nga ajo qė u tha mė lart vėrejtėm fuqinė e argumenteve
tė atyre qė thonė se gruas me menstruacione i lejohet tė
lexojė Kuran, por nėse ajo dėshiron tė jetė mė e
kujdesshme dhe mė e matur nė kėtė, atėherė do tė ishte
mė mirė pėr tė, qė ta lexojė Kuranin nė kėtė kohė (gjatė
menstruacioneve) vetėm atėherė kur ėshtė e domosdoshme
pėr tė dhe kur ajo ka nevojė pėr tė lexuar ashtu siē
cekėm nė disa raste tė lartpėrmendura.
Vėrejtje: Ajo qė do tė ishte e nevojshme tė pėrmendet nė
kėtė vend ėshtė ēėshtja e prekjes sė Kuranit me dorė nga
femra me menstruacione. Pėr shkak se nėse thuhet se asaj
i lejohet tė lexojė Kuran, nuk do tė thotė se asaj i
lejohet edhe prekja e Kuranit me dorė gjatė
menstruacioneve. Prandaj kėto dy gjėra janė tė ndara.
Prekja me dorė e mus`hafit (Kuranit) pėr gruan me
menstruacione ėshtė e ndaluar. Dhe pėr kėtė argumentojmė
me ajetin e pėrgjithshėm, ku Allahu i Lartėsuar thotė:
Atė (Kuranin) nuk e prekin, vetėm se tė
pastrit. (Vakia, 79)
Pėr kėtė, kur themi se lejohet leximi, ėshtė pėr qėllim
leximi pėrmendėsh, pėrsėritja ose dėgjimi nga dikush qė
lexon. Kurse nėse ajo duhet ta pėrdorė Kuranin gjatė
pėrsėritjes, atėherė duhet tė ketė kujdes mos ta prekė
drejtpėrdrejt me dorė, por tė vėrė doreza dhe ta
shfletojė me dorėza, ose ta shfletojė atė me diēka
tjetėr.
Por nėse ajo lexon ndonjė libėr qė pėrmban ajete tė
Kuranit, Kuranin me pėrkthim, ose Kuranin me komentim,
atėherė lejohet ta prekė atė, pasi Kurani i ndaluar qė
tė preket nga gruaja me menstruacione ėshtė mus`hafi, ku
gjendet e pėrmbledhur vetėm fjala e Allahut dhe jo
librat e tjerė, ku kemi edhe shkrime tė tjera. Allahu e
di mė sė miri!
Alaudin Abazi
8.6.2007
[1] Shėnon
Ebu Davudi, Tirmidhiu, Nesaiu, Ahmedi, Tirmidhiu e
cilėson hadithin si hasen sahih, ndėrsa Ibėn
Haxheri thotė se hadithi ėshtė hasen dhe mund tė
argumentohet me tė. [2]Shėnon Tirmidhiu, Ibėn Maxhe,
Darekutniu dhe Bejhakiu. Hadithi ėshtė i cilėsuar
i dobėt, ashtu si shtjellohet nga Zejleiu nė
Nasbu Rraje dhe Ibėn Haxheri nė Telhisu Habir.
Kurse Ibėn Tejmija thotė se hadithi ėshtė i dobėt
me pajtimin e dijetarėve tė hadithit.