Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Faqja juaj

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.audionur.com
 
www.pertymoter.net
 
www.islamgjakova.net
 

 
 
 
 
 
 
 
 

Leximi i Kuranit nga gruaja lehonė dhe me menstruacione

Nė kėtė ēėshtje ka mospajtim mes fukahave islamė, prandaj pėr tė qenė mė i lehtė kuptimi i ēėshtjes, mė poshtė do tė flasim rreth saj nė disa pika, duke filluar nga gjėrat me tė cilat fukahatė janė pajtuar e pastaj do tė kalojmė nė shtjellimin e vendit tė mospajtimit.

Sė pari: Thėnia e duave (lutjeve) tė Profetit Muhamed, paqja dhe bekimi qofshin mbi tė, sikurse lutjet e mėngjesit e tė mbrėmjes, duaja e hyrjes nė shtėpi, duaja e daljes nga ajo dhe lutjet e tjera tė rėndomta, tė cilat bėhen gjatė kohėve dhe situatave tė ndryshme, tė gjitha kėto janė tė lejuara tė thuhen dhe nė tė nuk ka ndalesė. Madje, preferohet nga gruaja me menstruacione tė vazhdojė thėnien e lutjeve tė kėtilla.

Sė dyti: Lutjet si:
1. “BISMILAHI RRAHMANI RAHIM” (nė shqip: “Nė emėr tė Allahut Mėshiruesit Mėshirėplotit”);
2. “Ina lil-lahi ve ina ilejhi raxhiun” (nė shqip: "Ne jemi tė Allahut dhe ne vetėm tek Ai kthehemi!", Bekare, 156);
3. “Rabena atina fi dunja haseneten ve fil ahireti hasenete ve kina adhabenar” (nė shqip: "Zoti ynė na jep tė mira nė kėtė jetė, tė mira edhe nė botėn tjetėr, dhe na ruaj prej dėnimit me zjarr!", Bekare, 201), dhe lutjet e ngjashme, tė cilat gjenden nė Kuran dhe janė ajete tė plota ose pjesė tė ajeteve, por pėrdorėn si lutje, janė tė lejuara qė t`i thotė femra lehonė dhe me menstruacione.

Sė treti: Leximi i Kuranit pėr femrėn me menstruacione me qėllim tė adhurimit, d.m.th qė ajo gjatė kėtyre ditėve tė ulet dhe tė lexojė Kuran si adhurim, ose tė pėrsėrisė pjesėt tė cilat mė herėt i ka mėsuar pėrmendėsh ėshtė i diskutueshėm nga dijetarėt islamė.

Mendimi i parė: Pjesa dėrmuese e ulemave (hanefitė, shafitė dhe hanbelitė) janė tė mendimit se kjo ėshtė e ndaluar dhe se gruaja gjatė kėtyre ditėve duhet tė largohet nga leximi i Kuranit, derisa tė pastrohet.
Pėr kėtė qėndrim kanė argumentuar me kėto argumente:
1. Gruaja e cila ėshtė me menstruacione ėshtė e papastėr dhe ėshtė sikurse muslimani i cili bėhet xhunub (pas marrėdhėnieve intime), pasi nė tė dy rastet ėshtė i detyrueshėm gusuli (larja e trupit).
Ali b. Ebi Talibi tregon se i Dėrguari salallahu alejhi ue selem ua mėsonte Kuranin atyre (gjithmonė) dhe nuk e ndante atė asgjė nga Kurani pėrveē xhunubllėkut.1

2. Transmetohet nga Abdullah b. Umeri, se i Dėrguari, bekimi dhe paqja e Allahut qofshin mbi tė, ka thėnė:
“Ajo qė ėshtė me menstruacione dhe xhunub mos tė lexojė asnjė pjesė nga Kurani.”2

Mendimi i dytė: Njė pjesė mė e vogėl dijetarėsh (medh`hebi i Imam Malikut) lejojnė qė femra me menstruacione tė kėndojė Kuran. Ky mendim thuhet se ėshtė edhe thėnie e Imam Ahmedit, por ajo qė ėshtė mė e vėrtetuar nga ai ėshtė qėndrimi i parė, i moslejimit.
Sido qė tė jetė, qėndrimi i dytė ėshtė zgjedhur nga njė numėr fukahash, qofshin mė tė hershėm, ose qė kanė ardhur mė pas, si Ibėn Tejmija, Sheukani dhe me kėtė mendim japin fetva shumė nga dijetarėt bashkėkohorė. Kurse argumentet e tyre janė:
1. Argumentimi pėr t’ia ndaluar gruas me menstruacione leximin e Kuranit duke bėrė analogji (kijas) me xhunubin ėshtė krahasim ndėrmjet dy ēėshtjeve qė nuk janė tė njėjta, pasi njeriu xhunub ka mundėsi nė ēdo moment tė pastrohet, kurse gruaja me menstruacione nuk ka mundėsi ta bėjė kėtė, madje ajo ėshtė e mundur tė qėndrojė njė kohė tė gjatė (prej tri deri nė dhjetė ditėsh) nė atė gjendje. Pastaj njeriu xhunub, qoftė burrė ose grua, ėshtė i\e obliguar tė pastrohet (merr gusul) nė momentin kur hyn koha e namazit, pėr ta falur atė, kurse femra me menstruacione ėshtė e obliguar tė pastrohet kur tė mbaroj koha e menstruacioneve. Prandaj ky kijas nuk ėshtė i saktė.
2. Argumentimi me hadithin e lartpėrmendur (Ibėn Umerit) nuk ėshtė i qėndrueshėm, pasi ėshtė i dobėt dhe nuk mund tė argumentohet me tė pėr tė ndaluar kėtė ēėshtje.
3. Esenca nga e cila duhet tė nisemi nė kėtė ēėshtje ėshtė se pėr t`ia ndaluar gruas me menstruacione leximin e Kuranit duhet tė posedojmė argument, me tė cilin e ndėrtojmė dispozitėn e ndalimit (tahrim). Por, kjo nuk ėshtė bėrė dhe argumentet tė cilat janė sjellė nuk janė tė qėndrueshme, prandaj mbetet dispozita e pėrgjithshme, se ajo ėshtė e lejuar.
Ibėn Tejmija thotė: “Nuk posedojmė argumente tė qarta dhe tė sakta pėr t`ia ndaluar leximin e Kuranit gruas me menstruacione.” Ai gjithashtu thotė: “Ėshtė e njohur se grave nė kohėn e Profetit, paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė, u vinin menstruacionet dhe nuk tregohet se ai ua ndalonte atyre leximin e Kuranit, ashtu siē nuk ua ndalonte dhikrin dhe lutjet.”
4. Gjatė kohės sė menstruacioneve femra mund tė ndeshet nė disa situata ku duhet ta mėsojė Kuranin, ta pėrsėrisė atė (posaēėrisht nėse mėson nė medrese ose nė fakultet islam) pėr shkak tė provimeve, ose edhe nė disa raste specifike si rasti i sėmundjes, i frikės, i rukjes sė vetes (fryrjes sė vetes me Kuran), etj.. Prandaj, nėse asaj ia ndalojmė kėtė, atėherė e kemi ndaluar nga njė gjė mjaft e rėndėsishme pėr tė dhe e kemi privuar nga shumė dobi pėr tė cilat ajo ka nevojė.

Nga ajo qė u tha mė lart vėrejtėm fuqinė e argumenteve tė atyre qė thonė se gruas me menstruacione i lejohet tė lexojė Kuran, por nėse ajo dėshiron tė jetė mė e kujdesshme dhe mė e matur nė kėtė, atėherė do tė ishte mė mirė pėr tė, qė ta lexojė Kuranin nė kėtė kohė (gjatė menstruacioneve) vetėm atėherė kur ėshtė e domosdoshme pėr tė dhe kur ajo ka nevojė pėr tė lexuar ashtu siē cekėm nė disa raste tė lartpėrmendura.

Vėrejtje: Ajo qė do tė ishte e nevojshme tė pėrmendet nė kėtė vend ėshtė ēėshtja e prekjes sė Kuranit me dorė nga femra me menstruacione. Pėr shkak se nėse thuhet se asaj i lejohet tė lexojė Kuran, nuk do tė thotė se asaj i lejohet edhe prekja e Kuranit me dorė gjatė menstruacioneve. Prandaj kėto dy gjėra janė tė ndara. Prekja me dorė e mus`hafit (Kuranit) pėr gruan me menstruacione ėshtė e ndaluar. Dhe pėr kėtė argumentojmė me ajetin e pėrgjithshėm, ku Allahu i Lartėsuar thotė: “Atė (Kuranin) nuk e prekin, vetėm se tė pastrit.” (Vakia, 79)
Pėr kėtė, kur themi se lejohet leximi, ėshtė pėr qėllim leximi pėrmendėsh, pėrsėritja ose dėgjimi nga dikush qė lexon. Kurse nėse ajo duhet ta pėrdorė Kuranin gjatė pėrsėritjes, atėherė duhet tė ketė kujdes mos ta prekė drejtpėrdrejt me dorė, por tė vėrė doreza dhe ta shfletojė me dorėza, ose ta shfletojė atė me diēka tjetėr.
Por nėse ajo lexon ndonjė libėr qė pėrmban ajete tė Kuranit, Kuranin me pėrkthim, ose Kuranin me komentim, atėherė lejohet ta prekė atė, pasi Kurani i ndaluar qė tė preket nga gruaja me menstruacione ėshtė mus`hafi, ku gjendet e pėrmbledhur vetėm fjala e Allahut dhe jo librat e tjerė, ku kemi edhe shkrime tė tjera. Allahu e di mė sė miri!

Alaudin Abazi
8.6.2007

[1] Shėnon Ebu Davudi, Tirmidhiu, Nesaiu, Ahmedi, Tirmidhiu e cilėson hadithin si hasen sahih, ndėrsa Ibėn Haxheri thotė se hadithi ėshtė hasen dhe mund tė argumentohet me tė.
[2] Shėnon Tirmidhiu, Ibėn Maxhe, Darekutniu dhe Bejhakiu. Hadithi ėshtė i cilėsuar i dobėt, ashtu si shtjellohet nga Zejleiu nė “Nasbu Rraje” dhe Ibėn Haxheri nė “Telhisu Habir”. Kurse Ibėn Tejmija thotė se hadithi ėshtė i dobėt me pajtimin e dijetarėve tė hadithit.

                                         www.klubikulturor.com