Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Faqja juaj

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.audionur.com
 
www.pertymoter.net
 
www.islamgjakova.net
 
www.ilahi-ks.com
 

 
 
 
 
 
 
 
 

Gjėrat qė e prishin abdestin

 

1- Ēdo gjė qė del prej dy vrimave, qoftė urinė, nevojė e madhe ose erė. Allahu subhanehu ue teala thotė: “Nėse jeni xhunubė, atėherė pastrohuni (lahuni)! Nė qoftė se jeni tė sėmurė, ose nė ndonjė udhėtim, ose ndonjėri prej jush vjen prej vendit tė nevojės, ose keni kontaktuar me gratė dhe nuk gjeni ujė, atėherė mėsyje (merrni tejemum) dheun e pastėr dhe me tė fėrkoni fytyrat dhe duart tuaja.”1
Resulullahu salallahu alejhi ue selem thotė: “Allahu nuk e pranon namazin tuaj nėse nuk merrni abdest, pasi ta prishni abdestin.” Njė njeri nga Hadrameuti i tha: “E ē’ėshtė prishja e abdestit?” Ebu Hurejra radijallahu anhu tha: “Dalja e gazrave me zė ose pa zė.”
2
E nė kėtė pikė hyn edhe lėngu el-medhijj dhe el-vedijj. Abdull-llah Ibn Abbasi radijallahu anhu thotė: “El-menijj, el-medhijj, el-vedijj. Sa i pėrket menisė, duhet tė lahemi krejt pas saj, kurse sa i pėrket el- medhisė dhe el-vedise, pas daljes sė tyre duhet larė organi dhe duhet marrė abdest si pėr namaz.”
3

2- Gjumi i thellė. Pa marrė para sysh a je ulur nė prapanicėn tėnde ose jo. Transmeton Saffvan Ibn Assali dhe thotė: “Resulullahu salallahu alejhi ue selem, kur ishim udhėtarė, na urdhėronte qė mos t’i nxjerrim mestet tona tri ditė dhe tri net, nėse kryenim nevojėn e madhe ose tė vogėl, ose flinim, pėrveē nėse bėheshim xhunubė.”
4 Nė kėtė hadith Pejgamberi salallahu alejhi ue selem barazoi gjumin me kryerjen e nevojės sė madhe dhe urinimin.
Aliu, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, thotė: “Resulullahu salallahu alejhi ue selem ka thėnė:
“Syri ėshtė lidhėsi i qeses, ai qė fle le tė marrė abdest.”5
Do tė thotė se pėrderisa njeriu ėshtė i zgjuar, kontrollon daljen e nevojės dhe tė gazrave, por kur e zė gjumi, nuk mund t’i kontrollojė.
6

3- Humbja e vetėdijes, qoftė me pije dehėse, ose nga sėmundja, ngase humbja e vetėdijes ėshtė mė e rėndė sesa gjumi. Nė kėtė pajtohen tė gjithė dijetarėt.

4- Tė prekurit e organit pa leckė (direkt) me epsh.
Nė lidhje me kėtė ēėshtje kemi mendime te dijetarėt islamė. Arsyeja e mospajtimit ėshtė se pėr kėtė kemi dy hadithe qė nė shikim tė parė mund tė mendohen se janė kontradiktore.

1. Hadithi i parė:
Resulullahu salallahu alejhi ue selem thotė: “Kush e prek organin e tij le tė marrė abdest.”
7

2. Hadithi i dytė:
Muhamedi salallahu alejhi ue selem me njė rast pyetet: “A duhet tė marr abdest pasi e preku organin tim?”, e Muhamedi salallahu alejhi ue selem iu pėrgjigj: “A nuk ėshtė ai njė pjesė e trupit tėnd?”
8

Si sqarim i kontradiktės qė duket nė shikim tė parė nė mes tė kėtyre dy haditheve, mund tė themi: Nėse prekja e organit bėhet me epsh, atėherė prishet abdesti, ngase kjo prekje nuk i ngjan prekjes sė ndonjė pjese tė trupit. Nėse ndodh qė kjo prekje tė jetė pa epsh, atėherė i ngjason prekjes sė gjymtyrėve tė trupit dhe hyn nė hadithin: “A nuk ėshtė ai njė pjesė e trupit tėnd?”
9
Allahu e di mė sė miri!

5- Ngrėnia e mishit tė devesė. Resulullahu salallahu alejhi ue selem thotė:
“Merrni abdest pasi tė keni ngrėnė mish deveje e mos merrni abdest pasi tė keni ngrėnė mish deleje.”
10
Transmeton Xhabir Ibn Semure, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, e thotė: “Njė njeri e pyeti Resulullahun salallahu alejhi ue selem: “A tė marrim abdest nga tė ngrėnit e mishit tė deles?” Resulullahu salallahu alejhi ue selem tha: “Kush do, le tė marrė abdest e kush do, le tė mos marrė.” E ai pyeti sėrish: “E a tė marrin abdest nga tė ngrėnit e mishit tė devesė?” Resulullahu salallahu alejhi ue selem tha:
“Po, merr abdest nga tė ngrėnit e mishit tė devesė.”11


Ēfarė nuk e prish abdestin


Ekzistojnė disa gjėra pėr tė cilat mund tė mendohet, ose disa nga ulematė e nderuar kanė thėnė se e prish abdestin, por nė fakt nuk ėshtė ashtu.

1. Prekja e femrės
Ulematė e medhhebit shafi kanė thėnė se prekja e femrės e prish abdestin nė pėrgjithėsi, qoftė me epsh apo pa epsh. Kurse medhhebi hanbeli e kanė kushtėzuar qė kjo tė jetė me epsh.
Ata kanė argumentuar me ajetin:
“...nėse ndonjėri prej jush vjen prej vendit tė nevojės, ose i keni prekur gratė dhe nuk gjeni ujė...”12 Ajeti ėshtė i qartė se nėse preket gruaja, abdesti prishet.
Ky mendim nuk ėshtė i qėndrueshėm, pasi argumentimi me ajetin nuk ėshtė me vend. Qėllimi i ajetit kėtu nuk ėshtė prekja e gruas, por ėshtė pėr qėllim kontakti seksual ashtu si sqarojnė komentuesit e Kuranit.
13
Pastaj kemi njė numėr hadithesh ku vėrtetohet se Muhamedi i prekte gratė e tij dhe shkonte nė xhami pėr t`u falur pa pėrsėritur abdestin. Madje transmetohet nga Aishja se Muhamedi e puthte atė, pastaj dilte pėr nė xhami pa marrė abdest.
14
Prandaj prekja e femrės nuk e prish abdestin, qoftė me epsh apo pa epsh, dhe ky ėshtė mendimi i dijetarėve hanefi dhe i shumė tė tjerėve qė kanė ardhur mė vonė. Por duhet tė kihet kujdes, posaēėrisht nga tė rinjtė, tė cilėt ngacmohen mė shpejt, qė tė kenė kujdes kėtu, pasi nėse rrjedh medhiu, atėherė abdesti prishet.

2. Gjaku dhe qelbi
Ėshtė vėrtetuar se ka ixhma nėse gjaku del nga dy vrimat (sebilejn), atėherė ai e prish abdestin, pa marrė parasysh a ėshtė shumė apo pak, kurse nėse gjaku rrjedh nga ndonjė vend tjetėr ka mendime te ulematė.
Mendimi i parė: Mendimi i hanefive, i hanbelive dhe i shumicės sė ulemave ėshtė se gjaku i cili rrjedh nga trupi e prish abdestin.
Ata kanė argumentuar me kėto argumente:
a) Ata kanė argumentuar me njė numėr hadithesh, sikurse hadithi: “Duhet marrė abdest nga ēdo gjak qė rrjedh.”
15
b) Thėnia e Aliut radijallahu anhu kur i numėroi gjėrat qė e prish abdestin: “Pėr shtatė gjėra pėrsėritet abdesi; (ndėr to) gjaku qė rrjedh.”
16
c) Gjithashtu ata kanė thėnė se gjaku ėshtė ndyrėsirė dhe pasi del nga trupi, atėherė ėshtė i njėjtė sikurse ndyrėsira qė del nga dy vrimat (sebilejn).

Vėrejtje: Medhhebi i hanbelive kushtėzon qė sasia e gjakut tė jetė e shumtė pėr tė prishur abdestin, kurse hanefitė janė mė rigoroz, megjithėse edhe ata thonė se njė pikė ose dy pika qė rrjedhin nuk e prishin abdestin.
17

Mendimi i dytė: Mendimi i shafive dhe i malikive ėshtė se gjaku dhe qelbi nuk e prishin abdestin. Ata argumentuan me kėto argumente:
a) Nė esencė nuk lejohet tė thuhet se gjaku dhe qelbi e prishin abdesin pa argument tė qėndrueshėm (Beraetu aslije), kurse hadithet qė pėrmenden pėr kėtė si argumente nga pala tjetėr tė gjitha janė tė dobėta, prandaj edhe nuk ėshtė e saktė thėnia se gjaku dhe qelbi e prishin abdestin.
b) Vėrtetohet nė hadithe tė shumta se sahabėt nuk e kanė konsideruar rrjedhjen e gjakut nga gjėrat qė e prishin abdesin, ndėr to;
- Vėrtetohet me njė rast se njė ensari ishte duke u falur dhe goditet me shigjetė nga larg dhe plagoset, por ai vazhdon namazin derisa goditet me tri shigjeta. Ėshtė shumė e qartė se njeriu kur plagoset, gjaku fillon t`i rrjedhė dhe po tė ishte e njohur te sahabėt se gjaku e prish abdestin, atėherė ai do ta ndėrpriste namazin.
18
- Nga Ibėn Abasi vėrtetohet se i dilte gjak nga hunda dhe ai e pastronte gjakun, pastaj vinte dhe vazhdonte namazin (pa pėrsėritur abdestin).
19
- Numri i transmetimeve arrin tevaturin se sahabėt dhe selefi nė pėrgjithėsi faleshin ashtu tė plagosur e duke u rrjedhur gjaku dhe nuk vėrtetohet se ndonjėri nga ata pėrsėriste abdestin pėr shkak tė gjakut. Vėrtetohet se Hasan el Basriu ka thėnė: “Muslimanėt vazhdojnė tė falen duke qenė tė plagosur.”
20
- Ibn Omeri vėrtetohet se shpėrtheu puērra nė fytyrė, pastaj fali namaz pa pėrsėritur abdestin. Gjithashtu edhe Omeri vazhdoi namazin duke i rrjedhur gjaku derisa e humbi vetėdijen.
21
c) Argumentimi duke bėrė analogji me ndyrėsirat qė dalin nga dy vrimat nuk ėshtė i qėndrueshėm, pasi kjo ėshtė nė llogari tė haditheve tė tjera dhe ndyrėsira e gjakut nuk ėshtė nė tė njėjtėn rang me urinėn dhe nevojėn e madhe.
Prandaj mendimi mė i saktė nė kėtė ėshtė se gjaku nuk e prish abdestin, Allahu e di mė sė miri.

4. Tė qeshurit me zė nė namaz

Disa kanė thėnė se tė qeshurit me zė nė namaz e prish namazin dhe abdestin dhe pėr kėtė kanė argumentuar me disa hadithe tė dobėta. Por e sakta ėshtė se tė qeshurit me zė prish namazin, kurse abdestin jo.


Pėr ēfarė duhet marrė abdest


1- Pėr tė falur namaz. Allahu subhanehu ue teala thotė:
ياأَيُّهَا الَّذِينَ آمَنُوا إِذَا قُمْتُمْ إِلَى الصَّلَاةِ فَاغْسِلُوا وُجُوهَكُمْ وَأَيْدِيَكُمْ إِلَى الْمَرَافِقِ وَامْسَحُوا بِرُءُوسِكُمْ وَأَرْجُلَكُمْ إِلَى الْكَعْبَيْنِ

“O ju qė besuat! Kur doni tė ngriheni pėr tė falur namazin, lani fytyrat tuaja dhe duart tuaja deri nė bėrryla; fėrkoni kokat tuaja, e kėmbėt lani deri nė dy zogjtė…”22
Muhamedi salallahu alejhi ue selem thotė:
“Allahu nuk e pranon namazin pa abdest.”23

2- Pėr tė bėrė tavaf rreth Qabes. Muhamedi salallahu alejhi ue selem thotė:
“Tavafi ėshtė namaz, pėrveē se Allahu
(subhanehu ue teala)
e ka lejuar tė folurit nė tė.”24

Vėrejtje: Disa nga ulematė kanė thėnė se abdesi ėshtė vaxhib edhe pėr prekjen e mus`hafit dhe kėtė problematikė e kemi shtjelluar mė gjerėsisht nė njė nga temat e mėparshme.


Veprat pėr tė cilat ėshtė mustehab qė tė merret abdest

1- Pėrmendja e Allahut subhanehu ue teala. Muhaxhir Ibn Kunfudi, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, transmeton se njė ditė prej ditėve ai i ka dhėnė selam Resulullahut salallahu alejhi ue selem e ai nuk ia ka kthyer selamin deri sa mori abdest e pastaj ia ktheu selamin e tha: “Asgjė nuk mė ndali tė ta ktheja selamin, por unė nuk dėshirova tė ta ktheja selamin pa abdest.”
25

2- Para se tė flesh. Transmeton Bera bin Azibi, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, i cili thotė: “Resulullahu salallahu alejhi ue selem ka thėnė:
“Para se tė shtrihesh nė shtrat, merr abdest ashtu sikurse merr pėr namaz, e pastaj shtrihu nė anėn e djathtė dhe thuaj: All-llahumme eslemtu nefsi ilejke ve fevvedtu emri ilejke ve vexhxhehtu vexhhi Ilejke, ve elxhe`tu dhahri ilejke, rehbeten ve ragbeten Ilejk la melxhe`e ve la menxha minke il-la ilejke, amentu bi kitabik el-ledhi enzelte ve bi nebijjikel-ledhi erselte.
(O Zoti im, unė ta dorėzova Ty shpirtin tim. Ty ta kam dorėzuar ēėshtjen time dhe fytyrėn time e ktheva kah Ti. Tek Ti strehova shpinėn time. S'ka shpėtim dhe as strehim pėrveēse te Ti; kam besuar nė librin Tėnd, tė cilin e ke zbritur (Kur'anin) dhe kam besuar lajmėtarin tė cilin e dėrgove). Nėse vdes atė natė vdes nė natyrė tė pastėr islame. Le tė jenė kėto fjalėt e fundit qė thua.”
26

3- Nėse ai qė ėshtė xhunub dėshiron tė hajė ose tė pijė, apo tė flejė, ose tė ketė sėrish kontakt seksual. Aishja, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, thotė: “Resulullahu salallahu alejhi ue selem, kur ishte xhunub dhe donte tė hante ose tė flinte, merrte abdest sikur pėr namaz.”
27
Amar Ibn Jasir thotė se Muhamedi salallahu alejhi ue selem ka lejuar qė xhunubi tė hajė, tė pijė, ose tė flejė, por tė marrė abdest sikurse pėr namaz.”
28
Ebu Seidi, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, thotė se Muhamedi salallahu alejhi ue selem ka thėnė:
“Kur ndokush prej jush ka kontakt seksual me gruan e tij dhe do qė ta pėrsėrisė, le tė marrė abdest.”29

4- Tė merret abdest para larjes, pa marrė parasysh se a ėshtė larja vaxhib apo sunet. Aishja, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, thotė: “Kur lahej Resulullahu salallahu alejhi ue selem prej xhunubllėkut, i lante duart, pastaj lante organin, pastaj merrte abdest.”
30

5- Pėr ēdo prishje tė abdestit. Burejdeja, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, thotė: “Njė ditė gdhiu Resulullahu salallahu alejhi ue selem dhe e thirri Bilalin radijallahu anhu e i tha: “Me ēka mė kalove nė xhenet? Dje hyra nė xhenet dhe dėgjova zhurmėn e nallaneve tė tua.” Bilali i tha: “Pas ēdo ezani kam falur dy rekate dhe pas ēdo prishje tė abdestit kam marrė abdest.” Resulullahu salallahu alejhi ue selem tha:
“Pėr kėtė gjė, pra.”31

6- Pas vjelljes. Ebu Derda, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, thotė: “Muhamedi salallahu alejhi ue selem njė ditė prej ditėsh volli, e prishi agjėrimin dhe mori abdest.” Ma’dan bin ebi Talha thotė: “E takova Theubanin radijallahu anhu nė xhami tė Damaskut e ia pėrmenda kėtė hadith, e ai mė tha: “Tė vėrtetėn e ka thėnė (Ebu Derda radijalllahu anhu), unė i kam dėrguar ujė pėr abdest.”
32

7- Ai qė e mban tė vdekurin. Muhamedi salallahu alejhi ue selem thotė:
“Ai qė lan tė vdekurin, le tė lahet, kurse ai qė e ka mbajtur, le tė marrė abdest.”33
 

Alaudin Abazi
17.8.2007

1 Suretu Maide, 6.
2 Shėnon Buhariu dhe Muslimi.
3 Davudi dhe Bejhekiu.
4 Nesaiu, hasen.
5 Ibn Maxhe dhe Ebu Davudi.
6 Ka mospajtim te ulematė se cili gjumė e prish abdestin. Disa kanė thėnė se gjumi nė pėrgjithėsi e prish abdestin pa marrė parasysh a ėshtė gjumi i thellė apo i lehtė, duke argumentuar me hadithin e Safvanit tė lartshėnuar. Kurse disa tė tjerė kanė thėnė tė kundėrtėn, se gjumi absolutisht nuk e prish abdestin, duke argumentuar me hadithin e Enes ibėn Malikut, i cili thotė se sahabėt nė kohėn e Muhamedit, kur pritnin faljen e namazit tė jacisė vonė, u binin kokat poshtė (nga gjumi), pastaj faleshin dhe nuk merrnin abdest (shėnon Muslimi). Transmetimi i Tirmidhiut ėshtė edhe mė i qartė, ku thotė Enesi: “I kam parė shokėt e Muhamedit zgjoheshin pėr ta falur namazin (e jacisė) derisa dėgjoja edhe gėrhitjen e tyre, pastaj ata faleshin pa marrė abdest.”
Qėndrimi i medhhebit hanefi ėshtė qė nėse njeriu fle duke qenė ulur pa u mbėshtetur, ose i mbėshtetur por nė rast se i largohet ajo me tė cilin ėshtė mbėshtetur, tė mos rrėzohet.
Sido qė tė jetė, mendimi mė i saktė ėshtė tė bėhet dallimi nė mes gjumit tė thellė dhe atij tė lehtė, sikurse ėshtė kotja apo fjetja gjatė sė cilės besimtari ėshtė i vetėdijshėm pėr lėvizjet qė ndodhin afėr. Me kėtė veprohet me tė gjitha hadithe qė kanė ardhur rreth kėsaj ēėshtjeje pa shpėrfillur asnjėrin prej tyre. Allahu e di mė sė miri.
7 Davudi dhe Ibn Maxhe.
8 Ebu Davudi, Nesaiu, Ibn Maxhe, hadithi ėshtė sahih.
9 Dijetarėt nė ēėshtjen e prekjes sė organit, se a e prish abdestin, kanė disa mendime:
Mendimi i parė: Prekja e organit e prish abdestin. Ky ėshtė qėndrimi i medhhebit hanbeli dhe ata argumentojnė me hadithin “Kush e prek organin e tij, le tė marrė abdest.” dhe disa hadithe tė tjera.
Mendimi i dytė: Prekja e organit nuk e prish abdestin. Ky ėshtė mendim i medhhebit hanefi dhe ata kanė argumentuar me hadithin kur pyet njė sahabe: “A duhet marrė abdest pasi preku organin tim?”, e Muhamedi salallahu alejhi ue selem iu pėrgjigj: “A nuk ėshtė ai njė pjesė e trupit tėnd?”.
Mendimi i tretė: Prekja me epsh e prish abdestin, kurse pa epsh nuk prishet. Me kėtė hadith bėhet bashkimi ndėrmjet dy haditheve tė lartpėrmendura.
Shėnon Tirmidhiu. Prekja e organit nuk e prish abdestin, pa marrė parasysh me epsh apo pa epsh, por marrja e abdestit ėshtė e preferuar nė kėtė rast. Kjo ėshtė pėrzgjedhja e Ibėn Tejmijes.
Mendimi i zgjedhur do tė ishte ai me tė cilin punohet me tė gjitha citatet duke mos shpėrfillur asnjėrin, megjithėse ėshtė e nevojshme tė kemi kujdes nė kėtė ēėshtje dhe tė ruhemi, por nė rast se prekja ndodh pa qėllim, sikurse gjatė guslit, gjatė fshirjes me peshqir pas pastrimit, gjatė veshjes sė rrobave, etj., nėse ndodh tė preket organi pa qėllim, atėherė nuk do tė ishte e qėlluar tė thuhet se duhet tė pėrsėritet abdesi. Allahu e di mė sė miri
.
10 Shėnon Tirmidhiu.
11 Shėnon Muslimi.
12 Suretu Maide, 6.
13
Sikurse Ibėn Abasi nga sahabėt dhe shumė tė tjerė.
14
Shėnon Ahmedi, Ebu Davudi, Tirmidhiu, Ibn Maxhe, hadithi ėshtė i pėrfolur, por ekzistojnė shumė transmetime qė gjenden nė Buhari e Muslim, qė vėrtetojnė se prekja e femrės nuk e prish abdestin.
15
Shėnon Darekutniu dhe hadithi ėshtė i dobėt.
16
Shėnon Bejhikiu.
17
Qėndrimi se gjaku, pa marrė parasysh a ėshtė shumė apo pak qoftė, edhe nėse nuk rrjedh (vetėm se duket), e prish abdestin ėshtė mendimi i Zuferit nga hanefitė, kurse esencė nė medhheb ėshtė se njė pikė ose dy nuk e prishin abdestin. Mė gjerėsisht shih “Hidaje” i botuar sė bashku me “Nasbu raje” vėll.1, f. 101.
18
 Shėnon Ebu Davudi, Darekutniu, Hakimi, Ibėn Hibani, kurse Buhariu e shėnon nė sahihun e tij si mualek. Hadithin Albani e cilėson hasen.
19
Shėnon Maliku nė Muveta.
20
Buhariu e shėnon si mualek, kurse Ebi Shejbe e shėnon me zinxhir tė plotė transmetuesish.
21
Shėnon Maliku nė Muveta.
22
Maide: 6.
23
Shėnon Muslimi.
24
Shėnon Tirmidhiu dhe Ibn Maxhe. Disa nga ulematė kanė thėnė se abdesti nuk ėshtė kusht pėr bėrjen e tavafit.
25 Ebu Davudi dhe ibn Maxhe.
26 Shėnon Buhariu dhe Muslimi.
27 Shėnon Muslimi.
28 Shėnon Ebu Davudi.
29 Shėnon Muslimi.
30 Shėnon Muslimi.
31 Shėnon Tirmidhiu.
32 Shėnon Tirmidhiu.
33 Shėnon Ahmedi. Nė shikim tė parė ky hadith na jep tė kuptojmė se ėshtė obligim marrja abdest pas bartjes sė xhenazes, mirėpo ne nuk thamė se ėshtė obligim, duke u bazuar nė hadithin e Ibni Abbasit, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, i cili thotė se Pejgamberi salallahu alejhi ue selem ka thėnė: “Nuk duhet tė laheni nėse lani tė vdekurin, sepse i vdekuri nuk ėshtė i papastėr, por mjafton t’i lani duart.” (Hakimi dhe Bejhakiu).

                                         www.klubikulturor.com