1- Ēdo gjė qė del prej dy vrimave, qoftė urinė,
nevojė e madhe ose erė. Allahu subhanehu ue teala
thotė: Nėse jeni xhunubė, atėherė pastrohuni
(lahuni)! Nė qoftė se jeni tė sėmurė, ose
nė ndonjė udhėtim, ose ndonjėri prej jush vjen
prej vendit tė nevojės, ose keni kontaktuar me
gratė dhe nuk gjeni ujė, atėherė mėsyje (merrni
tejemum) dheun e pastėr dhe me tė fėrkoni
fytyrat dhe duart tuaja.1
Resulullahu salallahu alejhi ue selem thotė:
Allahu nuk e pranon namazin tuaj nėse nuk merrni
abdest, pasi ta prishni abdestin. Njė njeri
nga Hadrameuti i tha: E ēėshtė prishja e
abdestit? Ebu Hurejra radijallahu anhu tha:
Dalja e gazrave me zė ose pa zė.2
E nė kėtė pikė hyn edhe lėngu el-medhijj dhe el-vedijj.
Abdull-llah Ibn Abbasi radijallahu anhu thotė:
El-menijj, el-medhijj, el-vedijj. Sa i pėrket
menisė, duhet tė lahemi krejt pas saj, kurse sa i
pėrket el- medhisė dhe el-vedise, pas daljes sė
tyre duhet larė organi dhe duhet marrė abdest si
pėr namaz.3
2- Gjumi i thellė. Pa marrė para sysh a je
ulur nė prapanicėn tėnde ose jo. Transmeton
Saffvan Ibn Assali dhe thotė: Resulullahu
salallahu alejhi ue selem, kur ishim udhėtarė, na
urdhėronte qė mos ti nxjerrim mestet tona tri
ditė dhe tri net, nėse kryenim nevojėn e madhe ose
tė vogėl, ose flinim, pėrveē nėse bėheshim
xhunubė.4
Nė kėtė hadith Pejgamberi salallahu alejhi ue
selem barazoi gjumin me kryerjen e nevojės sė
madhe dhe urinimin.
Aliu, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, thotė:
Resulullahu salallahu alejhi ue selem ka thėnė:
Syri ėshtė lidhėsi i
qeses, ai qė fle le tė marrė abdest.5
Do tė thotė se pėrderisa njeriu ėshtė i zgjuar,
kontrollon daljen e nevojės dhe tė gazrave, por
kur e zė gjumi, nuk mund ti kontrollojė.6
3- Humbja e vetėdijes, qoftė me pije dehėse,
ose nga sėmundja, ngase humbja e vetėdijes ėshtė
mė e rėndė sesa gjumi. Nė kėtė pajtohen tė gjithė
dijetarėt.
4- Tė prekurit e organit pa leckė (direkt) me
epsh.
Nė lidhje me kėtė ēėshtje kemi mendime te
dijetarėt islamė. Arsyeja e mospajtimit ėshtė se
pėr kėtė kemi dy hadithe qė nė shikim tė parė mund
tė mendohen se janė kontradiktore.
1. Hadithi i parė:
Resulullahu salallahu alejhi ue selem thotė: Kush
e prek organin e tij le tė marrė abdest.7
2. Hadithi i dytė:
Muhamedi salallahu alejhi ue selem me njė rast
pyetet: A duhet tė marr abdest pasi e preku
organin tim?, e Muhamedi salallahu alejhi ue
selem iu pėrgjigj: A nuk ėshtė ai njė pjesė e
trupit tėnd?8
Si sqarim i kontradiktės qė duket nė shikim tė
parė nė mes tė kėtyre dy haditheve, mund tė themi:
Nėse prekja e organit bėhet me epsh, atėherė
prishet abdesti, ngase kjo prekje nuk i ngjan
prekjes sė ndonjė pjese tė trupit. Nėse ndodh qė
kjo prekje tė jetė pa epsh, atėherė i ngjason
prekjes sė gjymtyrėve tė trupit dhe hyn nė
hadithin: A nuk ėshtė ai njė pjesė e trupit tėnd?9
Allahu e di mė sė miri!
5- Ngrėnia e mishit tė devesė. Resulullahu
salallahu alejhi ue selem thotė:
Merrni abdest pasi tė keni ngrėnė mish deveje e
mos merrni abdest pasi tė keni ngrėnė mish deleje.10
Transmeton Xhabir Ibn Semure, Allahu qoftė i
kėnaqur me tė, e thotė: Njė njeri e pyeti
Resulullahun salallahu alejhi ue selem: A tė
marrim abdest nga tė ngrėnit e mishit tė deles?
Resulullahu salallahu alejhi ue selem tha:
Kush do, le tė marrė abdest e kush do, le tė mos
marrė. E ai pyeti sėrish: E a tė marrin
abdest nga tė ngrėnit e mishit tė devesė?
Resulullahu salallahu alejhi ue selem tha:
Po, merr abdest nga tė ngrėnit
e mishit tė devesė.11
Ēfarė nuk e prish abdestin
Ekzistojnė disa gjėra pėr tė cilat mund tė
mendohet, ose disa nga ulematė e nderuar kanė
thėnė se e prish abdestin, por nė fakt nuk ėshtė
ashtu.
1. Prekja e femrės
Ulematė e medhhebit shafi kanė thėnė se prekja e
femrės e prish abdestin nė pėrgjithėsi, qoftė me
epsh apo pa epsh. Kurse medhhebi hanbeli e kanė
kushtėzuar qė kjo tė jetė me epsh.
Ata kanė argumentuar me ajetin: ...nėse ndonjėri prej
jush vjen prej vendit tė nevojės, ose i keni
prekur gratė dhe nuk gjeni ujė...12
Ajeti ėshtė i qartė se nėse preket gruaja, abdesti
prishet.
Ky mendim nuk ėshtė i qėndrueshėm, pasi
argumentimi me ajetin nuk ėshtė me vend. Qėllimi i
ajetit kėtu nuk ėshtė prekja e gruas, por ėshtė
pėr qėllim kontakti seksual ashtu si sqarojnė
komentuesit e Kuranit.13
Pastaj kemi njė numėr hadithesh ku vėrtetohet se
Muhamedi i prekte gratė e tij dhe shkonte nė xhami
pėr t`u falur pa pėrsėritur abdestin. Madje
transmetohet nga Aishja se Muhamedi e puthte atė,
pastaj dilte pėr nė xhami pa marrė abdest.14
Prandaj prekja e femrės nuk e prish abdestin,
qoftė me epsh apo pa epsh, dhe ky ėshtė mendimi i
dijetarėve hanefi dhe i shumė tė tjerėve qė kanė
ardhur mė vonė. Por duhet tė kihet kujdes,
posaēėrisht nga tė rinjtė, tė cilėt ngacmohen mė
shpejt, qė tė kenė kujdes kėtu, pasi nėse rrjedh
medhiu, atėherė abdesti prishet.
2. Gjaku dhe qelbi
Ėshtė vėrtetuar se ka ixhma nėse gjaku del nga dy
vrimat (sebilejn), atėherė ai e prish abdestin, pa
marrė parasysh a ėshtė shumė apo pak, kurse nėse
gjaku rrjedh nga ndonjė vend tjetėr ka mendime te
ulematė. Mendimi i parė: Mendimi i hanefive, i
hanbelive dhe i shumicės sė ulemave ėshtė se gjaku
i cili rrjedh nga trupi e prish abdestin.
Ata kanė argumentuar me kėto argumente:
a) Ata kanė argumentuar me njė numėr hadithesh,
sikurse hadithi: Duhet marrė abdest nga ēdo gjak
qė rrjedh.15
b) Thėnia e Aliut radijallahu anhu kur i numėroi
gjėrat qė e prish abdestin: Pėr shtatė gjėra
pėrsėritet abdesi; (ndėr to) gjaku qė rrjedh.16
c) Gjithashtu ata kanė thėnė se gjaku ėshtė
ndyrėsirė dhe pasi del nga trupi, atėherė ėshtė i
njėjtė sikurse ndyrėsira qė del nga dy vrimat (sebilejn).
Vėrejtje: Medhhebi i hanbelive kushtėzon qė
sasia e gjakut tė jetė e shumtė pėr tė prishur
abdestin, kurse hanefitė janė mė rigoroz,
megjithėse edhe ata thonė se njė pikė ose dy pika
qė rrjedhin nuk e prishin abdestin.17
Mendimi i dytė: Mendimi i shafive dhe i
malikive ėshtė se gjaku dhe qelbi nuk e prishin
abdestin. Ata argumentuan me kėto argumente:
a) Nė esencė nuk lejohet tė thuhet se gjaku dhe
qelbi e prishin abdesin pa argument tė qėndrueshėm
(Beraetu aslije), kurse hadithet qė pėrmenden pėr
kėtė si argumente nga pala tjetėr tė gjitha janė
tė dobėta, prandaj edhe nuk ėshtė e saktė thėnia
se gjaku dhe qelbi e prishin abdestin.
b) Vėrtetohet nė hadithe tė shumta se sahabėt nuk
e kanė konsideruar rrjedhjen e gjakut nga gjėrat
qė e prishin abdesin, ndėr to;
- Vėrtetohet me njė rast se njė ensari ishte duke
u falur dhe goditet me shigjetė nga larg dhe
plagoset, por ai vazhdon namazin derisa goditet me
tri shigjeta. Ėshtė shumė e qartė se njeriu kur
plagoset, gjaku fillon t`i rrjedhė dhe po tė ishte
e njohur te sahabėt se gjaku e prish abdestin,
atėherė ai do ta ndėrpriste namazin.18
- Nga Ibėn Abasi vėrtetohet se i dilte gjak nga
hunda dhe ai e pastronte gjakun, pastaj vinte dhe
vazhdonte namazin (pa pėrsėritur abdestin).19
- Numri i transmetimeve arrin tevaturin se sahabėt
dhe selefi nė pėrgjithėsi faleshin ashtu tė
plagosur e duke u rrjedhur gjaku dhe nuk
vėrtetohet se ndonjėri nga ata pėrsėriste abdestin
pėr shkak tė gjakut. Vėrtetohet se Hasan el Basriu
ka thėnė: Muslimanėt vazhdojnė tė falen duke qenė
tė plagosur.20
- Ibn Omeri vėrtetohet se shpėrtheu puērra nė
fytyrė, pastaj fali namaz pa pėrsėritur abdestin.
Gjithashtu edhe Omeri vazhdoi namazin duke i
rrjedhur gjaku derisa e humbi vetėdijen.21
c) Argumentimi duke bėrė analogji me ndyrėsirat qė
dalin nga dy vrimat nuk ėshtė i qėndrueshėm, pasi
kjo ėshtė nė llogari tė haditheve tė tjera dhe
ndyrėsira e gjakut nuk ėshtė nė tė njėjtėn rang me
urinėn dhe nevojėn e madhe.
Prandaj mendimi mė i saktė nė kėtė ėshtė se gjaku
nuk e prish abdestin, Allahu e di mė sė miri.
4. Tė qeshurit me zė nė namaz
Disa kanė thėnė se tė qeshurit me zė nė namaz e
prish namazin dhe abdestin dhe pėr kėtė kanė
argumentuar me disa hadithe tė dobėta. Por e sakta
ėshtė se tė qeshurit me zė prish namazin, kurse
abdestin jo.
O ju qė besuat! Kur doni
tė ngriheni pėr tė falur namazin, lani fytyrat
tuaja dhe duart tuaja deri nė bėrryla; fėrkoni
kokat tuaja, e kėmbėt lani deri nė dy zogjtė 22
Muhamedi salallahu alejhi ue selem thotė:
Allahu nuk e pranon namazin pa
abdest.23
2- Pėr tė bėrė tavaf rreth Qabes. Muhamedi
salallahu alejhi ue selem thotė:
Tavafi ėshtė namaz, pėrveē se Allahu (subhanehu
ue teala) e ka lejuar tė
folurit nė tė.24
Vėrejtje: Disa nga ulematė kanė thėnė se
abdesi ėshtė vaxhib edhe pėr prekjen e mus`hafit
dhe kėtė problematikė e kemi shtjelluar mė
gjerėsisht nė njė nga temat e mėparshme.
Veprat pėr tė cilat ėshtė mustehab qė tė merret
abdest
1- Pėrmendja e Allahut subhanehu ue teala.
Muhaxhir Ibn Kunfudi, Allahu qoftė i kėnaqur me
tė, transmeton se njė ditė prej ditėve ai i ka
dhėnė selam Resulullahut salallahu alejhi ue selem
e ai nuk ia ka kthyer selamin deri sa mori abdest
e pastaj ia ktheu selamin e tha: Asgjė nuk mė
ndali tė ta ktheja selamin, por unė nuk dėshirova
tė ta ktheja selamin pa abdest.25
2- Para se tė flesh. Transmeton Bera bin Azibi,
Allahu qoftė i kėnaqur me tė, i cili thotė:
Resulullahu salallahu alejhi ue selem ka thėnė:
Para se tė shtrihesh nė
shtrat, merr abdest ashtu sikurse merr pėr namaz,
e pastaj shtrihu nė anėn e djathtė dhe thuaj: All-llahumme
eslemtu nefsi ilejke ve fevvedtu emri ilejke ve
vexhxhehtu vexhhi Ilejke, ve elxhe`tu dhahri
ilejke, rehbeten ve ragbeten Ilejk la melxhe`e ve
la menxha minke il-la ilejke, amentu bi kitabik
el-ledhi enzelte ve bi nebijjikel-ledhi erselte.
(O Zoti im, unė ta dorėzova Ty shpirtin tim. Ty ta
kam dorėzuar ēėshtjen time dhe fytyrėn time e
ktheva kah Ti. Tek Ti strehova shpinėn time. S'ka
shpėtim dhe as strehim pėrveēse te Ti; kam besuar
nė librin Tėnd, tė cilin e ke zbritur (Kur'anin)
dhe kam besuar lajmėtarin tė cilin e dėrgove).
Nėse vdes atė natė vdes nė natyrė tė pastėr islame.
Le tė jenė kėto fjalėt e fundit qė thua.26
3- Nėse ai qė ėshtė xhunub dėshiron tė hajė ose tė
pijė, apo tė flejė, ose tė ketė sėrish kontakt
seksual. Aishja, Allahu qoftė i kėnaqur me tė,
thotė: Resulullahu salallahu alejhi ue selem, kur
ishte xhunub dhe donte tė hante ose tė flinte,
merrte abdest sikur pėr namaz.27
Amar Ibn Jasir thotė se Muhamedi salallahu alejhi
ue selem ka lejuar qė xhunubi tė hajė, tė pijė,
ose tė flejė, por tė marrė abdest sikurse pėr
namaz.28
Ebu Seidi, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, thotė se
Muhamedi salallahu alejhi ue selem ka thėnė:
Kur ndokush prej jush ka
kontakt seksual me gruan e tij dhe do qė ta
pėrsėrisė, le tė marrė abdest.29
4- Tė merret abdest para larjes, pa marrė parasysh
se a ėshtė larja vaxhib apo sunet. Aishja, Allahu
qoftė i kėnaqur me tė, thotė: Kur lahej
Resulullahu salallahu alejhi ue selem prej
xhunubllėkut, i lante duart, pastaj lante organin,
pastaj merrte abdest.30
5- Pėr ēdo prishje tė abdestit. Burejdeja, Allahu
qoftė i kėnaqur me tė, thotė: Njė ditė gdhiu
Resulullahu salallahu alejhi ue selem dhe e thirri
Bilalin radijallahu anhu e i tha: Me ēka mė
kalove nė xhenet? Dje hyra nė xhenet dhe dėgjova
zhurmėn e nallaneve tė tua. Bilali i tha:
Pas ēdo ezani kam falur dy rekate dhe pas ēdo
prishje tė abdestit kam marrė abdest. Resulullahu
salallahu alejhi ue selem tha:
Pėr kėtė gjė, pra.31
6- Pas vjelljes. Ebu Derda, Allahu qoftė i kėnaqur
me tė, thotė: Muhamedi salallahu alejhi ue selem
njė ditė prej ditėsh volli, e prishi agjėrimin dhe
mori abdest. Madan bin ebi Talha thotė: E
takova Theubanin radijallahu anhu nė xhami tė
Damaskut e ia pėrmenda kėtė hadith, e ai mė tha:
Tė vėrtetėn e ka thėnė (Ebu Derda radijalllahu
anhu), unė i kam dėrguar ujė pėr abdest.32
7- Ai qė e mban tė vdekurin. Muhamedi salallahu
alejhi ue selem thotė:
Ai qė lan tė vdekurin, le tė lahet, kurse ai qė e
ka mbajtur, le tė marrė abdest.33
Alaudin Abazi
17.8.2007
1
Suretu Maide, 6. 2 Shėnon
Buhariu dhe Muslimi. 3 Davudi dhe
Bejhekiu. 4 Nesaiu,
hasen. 5 Ibn Maxhe
dhe Ebu Davudi. 6 Ka mospajtim te
ulematė se cili gjumė e prish abdestin. Disa
kanė thėnė se gjumi nė pėrgjithėsi e prish
abdestin pa marrė parasysh a ėshtė gjumi i
thellė apo i lehtė, duke argumentuar me
hadithin e Safvanit tė lartshėnuar. Kurse disa
tė tjerė kanė thėnė tė kundėrtėn, se gjumi
absolutisht nuk e prish abdestin, duke
argumentuar me hadithin e Enes ibėn Malikut, i
cili thotė se sahabėt nė kohėn e Muhamedit,
kur pritnin faljen e namazit tė jacisė vonė, u
binin kokat poshtė (nga gjumi), pastaj
faleshin dhe nuk merrnin abdest (shėnon
Muslimi). Transmetimi i Tirmidhiut ėshtė edhe
mė i qartė, ku thotė Enesi: I kam parė shokėt
e Muhamedit zgjoheshin pėr ta falur namazin (e
jacisė) derisa dėgjoja edhe gėrhitjen e tyre,
pastaj ata faleshin pa marrė abdest.
Qėndrimi i medhhebit hanefi ėshtė qė nėse
njeriu fle duke qenė ulur pa u mbėshtetur, ose
i mbėshtetur por nė rast se i largohet ajo me
tė cilin ėshtė mbėshtetur, tė mos rrėzohet.
Sido qė tė jetė, mendimi mė i saktė ėshtė tė
bėhet dallimi nė mes gjumit tė thellė dhe atij
tė lehtė, sikurse ėshtė kotja apo fjetja gjatė
sė cilės besimtari ėshtė i vetėdijshėm pėr
lėvizjet qė ndodhin afėr. Me kėtė veprohet me
tė gjitha hadithe qė kanė ardhur rreth kėsaj
ēėshtjeje pa shpėrfillur asnjėrin prej tyre.
Allahu e di mė sė miri. 7 Davudi dhe
Ibn Maxhe. 8 Ebu Davudi,
Nesaiu, Ibn Maxhe, hadithi ėshtė sahih. 9 Dijetarėt
nė ēėshtjen e prekjes sė organit, se a e prish
abdestin, kanė disa mendime: Mendimi i parė: Prekja e organit e
prish abdestin. Ky ėshtė qėndrimi i medhhebit
hanbeli dhe ata argumentojnė me hadithin Kush
e prek organin e tij, le tė marrė abdest. dhe
disa hadithe tė tjera. Mendimi i dytė: Prekja e organit nuk e
prish abdestin. Ky ėshtė mendim i medhhebit
hanefi dhe ata kanė argumentuar me hadithin
kur pyet njė sahabe: A duhet marrė abdest
pasi preku organin tim?, e Muhamedi salallahu
alejhi ue selem iu pėrgjigj: A nuk ėshtė ai
njė pjesė e trupit tėnd?. Mendimi i tretė: Prekja me epsh e prish
abdestin, kurse pa epsh nuk prishet. Me kėtė
hadith bėhet bashkimi ndėrmjet dy haditheve tė
lartpėrmendura. Shėnon Tirmidhiu.
Prekja e organit nuk e prish abdestin, pa
marrė parasysh me epsh apo pa epsh, por marrja
e abdestit ėshtė e preferuar nė kėtė rast. Kjo
ėshtė pėrzgjedhja e Ibėn Tejmijes.
Mendimi i zgjedhur do tė ishte ai me tė cilin
punohet me tė gjitha citatet duke mos
shpėrfillur asnjėrin, megjithėse ėshtė e
nevojshme tė kemi kujdes nė kėtė ēėshtje dhe
tė ruhemi, por nė rast se prekja ndodh pa
qėllim, sikurse gjatė guslit, gjatė fshirjes
me peshqir pas pastrimit, gjatė veshjes sė
rrobave, etj., nėse ndodh tė preket organi pa
qėllim, atėherė nuk do tė ishte e qėlluar tė
thuhet se duhet tė pėrsėritet abdesi. Allahu e
di mė sė miri. 10 Shėnon
Tirmidhiu. 11 Shėnon
Muslimi. 12 Suretu
Maide, 6.
13 Sikurse Ibėn Abasi
nga sahabėt dhe shumė tė tjerė.
14 Shėnon Ahmedi, Ebu
Davudi, Tirmidhiu, Ibn Maxhe, hadithi ėshtė i
pėrfolur, por ekzistojnė shumė transmetime qė
gjenden nė Buhari e Muslim, qė vėrtetojnė se
prekja e femrės nuk e prish abdestin.
15 Shėnon Darekutniu dhe
hadithi ėshtė i dobėt.
16 Shėnon Bejhikiu.
17 Qėndrimi se gjaku, pa
marrė parasysh a ėshtė shumė apo pak qoftė,
edhe nėse nuk rrjedh (vetėm se duket), e prish
abdestin ėshtė mendimi i Zuferit nga hanefitė,
kurse esencė nė medhheb ėshtė se njė pikė ose
dy nuk e prishin abdestin. Mė gjerėsisht shih
Hidaje i botuar sė bashku me Nasbu raje
vėll.1, f. 101.
18 Shėnon Ebu
Davudi, Darekutniu, Hakimi, Ibėn Hibani, kurse
Buhariu e shėnon nė sahihun e tij si mualek.
Hadithin Albani e cilėson hasen.
19 Shėnon Maliku nė
Muveta.
20 Buhariu e shėnon si
mualek, kurse Ebi Shejbe e shėnon me zinxhir
tė plotė transmetuesish.
21 Shėnon Maliku nė
Muveta.
22 Maide: 6.
23 Shėnon Muslimi.
24 Shėnon Tirmidhiu dhe
Ibn Maxhe. Disa nga ulematė kanė thėnė se
abdesti nuk ėshtė kusht pėr bėrjen e tavafit. 25 Ebu
Davudi dhe ibn Maxhe. 26 Shėnon
Buhariu dhe Muslimi. 27 Shėnon
Muslimi. 28 Shėnon
Ebu Davudi. 29 Shėnon
Muslimi. 30 Shėnon
Muslimi. 31 Shėnon
Tirmidhiu. 32 Shėnon
Tirmidhiu. 33 Shėnon
Ahmedi. Nė shikim tė parė ky hadith na jep tė
kuptojmė se ėshtė obligim marrja abdest pas
bartjes sė xhenazes, mirėpo ne nuk thamė se
ėshtė obligim, duke u bazuar nė hadithin e
Ibni Abbasit, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, i
cili thotė se Pejgamberi salallahu alejhi ue
selem ka thėnė: Nuk duhet tė laheni nėse lani
tė vdekurin, sepse i vdekuri nuk ėshtė i
papastėr, por mjafton ti lani duart. (Hakimi
dhe Bejhakiu).