Dispozitat e hajzit (menstruacioneve) dhe tė nifasit (lehonisė)
Gjaku i cili rrjedh
nga organi i femrės ėshtė tre
llojesh:
1.
Gjaku i menstruacioneve
2.
Gjaku pas lindjes (nifasi)
3.
Gjaku i cili nuk ėshtė as hajd e as nifas dhe
quhet istihada.
Menstruacionet
Hajz (hajd) nė aspektin gjuhėsor do tė thotė tė
rrjedhurit ose kulluarit e diēkaje. Kurse nė
aspektin terminologjik menstruacionet ose hajzi
ėshtė njė gjak i cili rrjedh nga mitra e femrėsēdo
muaj kur ato arrijnė moshėn e pjekurisė. Kjo
gjakderdhje ėshtė e natyrshme dhe nuk ėshtė pėr
shkak tė ndonjė sėmundjeje ose ērregullimi dhe
vazhdon pėr ditė tė caktuara. Gjaku i
menstruacioneve ėshtė ndyrėsirė me konsensus tė
dijetarėve dhe nuk ka dallim a ėshtė pak apo
shumė.
Mosha nė tė cilėn paraqiten menstruacionet dhe kur
ndėrpriten
Shumė nga ulematė kushtėzojnė qė femra, nėse sheh
gjakderdhje, duhet tė mbushė nėntė vite, sipas
kalendarit hėnor, qė tė llogaritensi menstruacione. E sakta
ėshtė qė kur femra sheh gjakun i cili plotėson
kriteret e tė qenėt gjak i menstruacioneve,
atėherė ajo llogaritet se ėshtė nė tė
pėrmuajshmet, pa marrė parasysh a i ka plotėsuar
nėntė vite apo jo. Por ėshtė shumė e rrallė qė
femra tė shohė gjak para se tė ketė mbushur nėntė
vjeēe. Megjithėkėtė,
pėrcaktimi i periudhės sė fillimit me vite nuk do
ishte e drejtė, pasi femrat dallojnė; ka mundėsi
te disa tė fillojė pak mė herėt dhe te disa edhe
tė vonohen. Ekzistojnė raste kur kjo vonesė shkon
derisa vajza tė mbushė pesėmbėdhjetė vjeēe.
Edhe faza se kur ndėrpriten menstruacionet te
femra e moshuar nuk ėshtė e saktė tė pėrcaktohet
me vite, ashtu si kanė thėnė disa pėr moshėn
pesėdhjetėvjeēare, pasi edhe nė kėtė ka dallime
mes femrave. Prandaj, do tė ishte e drejtė qė edhe
nė kėtė tė kihet parasysh se si ndodh ndėrprerja e
tyre te secila. Por mund tė themi se mesatarisht
ndėrprerja e tė pėrmuajshmeve fillon rreth moshės
45-50 vjeēare1.
Zgjatja e periudhės sė menstruacioneve
Edhe nė pėrcaktimin e periudhės mė tė shkurtėr tė
menstruacioneve ka mospajtim mes fukahave. Disa
kanė thėnė se koha mė e shkurtėr ėshtė tri ditė,
kurse disa tė tjerė kanė thėnė se ėshtė njė ditė
dhe njė natė, gjegjėsisht 24 orė. Por e sakta
ėshtė qė edhe kėtu tė mos pėrcaktohet koha, pasi
ka femra qė nuk kanė fare menstruacione ose kjo
mund tė zgjasė shumė shkurt, ndoshta edhe mė
shkurt se 24 orė.
Gjithashtu edhe sa i pėrket periudhės mė tė gjatė
ka mospajtim; disa kanė thėnė dhjetė ditė, disa tė
tjerė pesėmbėdhjetė, por e sakta ėshtė tė mos
definohet kjo, por tė shikohet se sa ėshtė zgjatja
te secila femėr veēmas. Ka femra qė e kanė
periudhėn e menstruacioneve mė tė gjatė se dhjetė
ditė, respektivisht mė shumė se gjashtėmbėdhjetė
ose shtatėmbėdhjetė ditė dhe nėse kjo ndodh,
atėherė me ēfarė tė drejte mund tė themi se gjaku
qė rrjedh pas periudhės sė pėrcaktuar (dhjetė ose
pesėmbėdhjetė ditė) pėr disa kohė nuk duhet tė
llogaritet menstruacion?
Prandaj, esencė duhet tė jetė ajo qė ėshtė e
rėndomtė nė ēdo muaj te femra; nėse ajo ka
gjakderdhje shtatė ditė nė muaj, atėherė kjo ėshtė
periudha e saj. Nėse ka gjakderdhje gjatė muajit
mė shumė se dhjetė ditė, atėherė kjo ėshtė
periudha e saj2.
Muhamedi salallahu alejhi ue selem kur thotė:
Nėse tė vjen hajzi, atėherė lėre namazin dhe kur
ajo tė kalojė, atėherė pastrohu dhe falu3,
nuk e ka ndėrlidhur periudhėn me ditė tė
pėrcaktuar, por me gjakderdhje, prandaj mė e
qėlluar ėshtė tė mbetet kėshtu. Allahu e di mė sė
miri!
Alaudin Abazi
23.11.2007
1
Fikhul Ibadat, vėll.1, f. 121-122; Sherhu
Mumti, vėll.1, f. 466-468.
2
ِِFikhul
Ibِadat,
vėll.1, f.121-122; Sherhu Mumti, vėll.1, f.
466-468.
3
Shėnِon
Buhariu dhe Muslimi.