Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Faqja juaj

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.audionur.com
 
www.pertymoter.net
 
www.islamgjakova.net
 
www.ilahi-ks.com
 

 
 
 
 
 
 
 
 

Dispozitat e hajzit (menstruacioneve) dhe tė nifasit (lehonisė)

Gjaku i cili rrjedh nga organi i femrės ėshtė tre llojesh:
1.
   Gjaku i menstruacioneve
2.
   Gjaku pas lindjes (nifasi)
3.
   Gjaku i cili nuk ėshtė as hajd e as nifas dhe quhet istihada.

Menstruacionet

Hajz (hajd) nė aspektin gjuhėsor do tė thotė tė rrjedhurit ose kulluarit e diēkaje. Kurse nė aspektin terminologjik menstruacionet ose hajzi ėshtė njė gjak i cili rrjedh nga mitra e femrės
ēdo muaj kur ato arrijnė moshėn e pjekurisė. Kjo gjakderdhje ėshtė e natyrshme dhe nuk ėshtė pėr shkak tė ndonjė sėmundjeje ose ērregullimi dhe vazhdon pėr ditė tė caktuara. Gjaku i menstruacioneve ėshtė ndyrėsirė me konsensus tė dijetarėve dhe nuk ka dallim a ėshtė pak apo shumė.

Mosha nė tė cilėn paraqiten menstruacionet dhe kur ndėrpriten
Shumė nga ulematė kushtėzojnė qė femra, nėse sheh gjakderdhje, duhet tė mbushė nėntė vite, sipas kalendarit hėnor, qė tė llogarite
n si menstruacione. E sakta ėshtė qė kur femra sheh gjakun i cili plotėson kriteret e tė qenėt gjak i menstruacioneve, atėherė ajo llogaritet se ėshtė nė tė pėrmuajshmet, pa marrė parasysh a i ka plotėsuar nėntė vite apo jo. Por ėshtė shumė e rrallė qė femra tė shohė gjak para se tė ketė mbushur nėntė vjeēe. Megjithėkėtė, pėrcaktimi i periudhės sė fillimit me vite nuk do ishte e drejtė, pasi femrat dallojnė; ka mundėsi te disa tė fillojė pak mė herėt dhe te disa edhe tė vonohen. Ekzistojnė raste kur kjo vonesė shkon derisa vajza tė mbushė pesėmbėdhjetė vjeēe.
Edhe faza se kur ndėrpriten menstruacionet te femra e moshuar nuk ėshtė e saktė tė pėrcaktohet me vite, ashtu si kanė thėnė disa pėr moshėn pesėdhjetėvjeēare, pasi edhe nė kėtė ka dallime mes femrave. Prandaj, do tė ishte e drejtė qė edhe nė kėtė tė kihet parasysh se si ndodh ndėrprerja e tyre te secila. Por mund tė themi se mesatarisht ndėrprerja e tė pėrmuajshmeve fillon rreth moshės 45-50 vjeēare
1.

Zgjatja e periudhės sė menstruacioneve
Edhe nė pėrcaktimin e periudhės mė tė shkurtėr tė menstruacioneve ka mospajtim mes fukahave. Disa kanė thėnė se koha mė e shkurtėr ėshtė tri ditė, kurse disa tė tjerė kanė thėnė se ėshtė njė ditė dhe njė natė, gjegjėsisht 24 orė. Por e sakta ėshtė qė edhe kėtu tė mos pėrcaktohet koha, pasi ka femra qė nuk kanė fare menstruacione ose kjo mund tė zgjasė shumė shkurt, ndoshta edhe mė shkurt se 24 orė.
Gjithashtu edhe sa i pėrket periudhės mė tė gjatė ka mospajtim; disa kanė thėnė dhjetė ditė, disa tė tjerė pesėmbėdhjetė, por e sakta ėshtė tė mos definohet kjo, por tė shikohet se sa ėshtė zgjatja te secila femėr veēmas. Ka femra qė e kanė periudhėn e menstruacioneve mė tė gjatė se dhjetė ditė, respektivisht mė shumė se gjashtėmbėdhjetė ose shtatėmbėdhjetė ditė dhe nėse kjo ndodh, atėherė me ēfarė tė drejte mund tė themi se gjaku qė rrjedh pas periudhės sė pėrcaktuar (dhjetė ose pesėmbėdhjetė ditė) pėr disa kohė nuk duhet tė llogaritet menstruacion?
Prandaj, esencė duhet tė jetė ajo qė ėshtė e rėndomtė nė ēdo muaj te femra; nėse ajo ka gjakderdhje shtatė ditė nė muaj, atėherė kjo ėshtė periudha e saj. Nėse ka gjakderdhje gjatė muajit mė shumė se dhjetė ditė, atėherė kjo ėshtė periudha e saj2.
Muhamedi salallahu alejhi ue selem kur thotė: “Nėse tė vjen hajzi, atėherė lėre namazin dhe kur ajo tė kalojė, atėherė pastrohu dhe falu
3”, nuk e ka ndėrlidhur periudhėn me ditė tė pėrcaktuar, por me gjakderdhje, prandaj mė e qėlluar ėshtė tė mbetet kėshtu. Allahu e di mė sė miri!
 

Alaudin Abazi
23.11.2007

1 “Fikhul Ibadat”, vėll.1, f. 121-122; “Sherhu Mumti”, vėll.1, f. 466-468.
2 “ِِFikhul Ibِadat”, vėll.1, f.121-122; “Sherhu Mumti”, vėll.1, f. 466-468.
3 Shėnِon Buhariu dhe Muslimi.

                                         www.klubikulturor.com