Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Faqja juaj

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.audionur.com
 
www.pertymoter.net
 
www.islamgjakova.net
 

 
 
 
 
 
 
 
 

Pasojat e mospėrfilljes sė urdhrave tė Allahut

Dėgjoni me vėmendje kėtė qė po ja pėrkujtoj prej pasojave tė mospėrfilljes sė urdhrave tė Allahut, qė ta kuptoni rrezikun e menjėherė t'i urreni mėkatet dhe t'i ērrėnjosni nga zemrat tuaja.
Prej pasojave dhe tė kėqijave tė mėkateve janė:

1-Hidhėrimi i Zotit tė Lartmadhėruar
Pejgamberi alejhi selam thotė: “Zoti i Lartmadhėruar ka thėnė: "Unė jam Allahu, nuk ka zot pos Meje. Nėse pėrfillen urdhrat e Mia, atėherė unė jam kėnaqur, nėse jam i kėnaqur, bekoj dhe jap tė mira, ndėrsa tė mirat e Mia nuk kanė fund. Ndėrsa nėse nuk pėrfillen urdhrat e Mia, hidhėrohem, e kur tė hidhėrohem, dėnoj."

2-Urrejtja e muslimanėve ndaj tij
Imam Shafiu, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, ka thėnė: "Ēdonjėri prej jush le tė ruhet prej mallkimit tė zemrave tė muslimanėve, ndėrsa ai nuk e di (nuk heton).” Kur e pyetėn se si ndodh kjo, u pėrgjigj: “Nuk i pėrfill urdhrat Allahut, e Allahu krijon urrejtje nė zemrat e besimtarėve ndaj tij."

3-Pakėsimi i riskut
Transmetohet nga Thubani, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, se Muhamedi alejhi selam ka thėnė: "Njeriut i pakėsohet risku pėr shkak tė mėkatimit tė tij. Ndėrsa nuk i kthehet ajo sasi vetėm se nėpėrmjet duasė, po ashtu jetėn e zgjat vetėm mirėsia."
Transmetohet prej Ibn Abasit, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, se ka thėnė: "Vėrtet e mira... e shton dhe e zgjeron riskun. Vėrtet e keqja... e pakėson riskun."

4-Pakėsimi i diturisė
Imam Shafiu ka thėnė kėto vargje:
U ankova tek Allahu pėr vėshtirėsi nė tė mbajturit pėrmendėsh
Mė udhėzoi qė tė largohem prej mėkateve
Mė tha: Dituria ėshtė dritė,
Ndėrsa drita e Allahut nuk i dhurohet mėkatarit.


5-Ndjeshmėria e distancės sė madhe mes robit dhe Allahut tė Lartmadhėruar
Mėkatari e ndien thellė nė shpirt se ėshtė larguar nga Allahu i Lartmadhėruar dhe kjo largėsi, nėse vendoset nė njė peshore, atėherė e tėrė kėnaqėsia e kėsaj bote nuk do ta peshonte apo nuk do ta kompensonte hidhėrimin e Allahut tė Lartmadhėruar ndaj tij.

6-Ndjeshmėria e distancės sė madhe mes robit dhe njerėzve
Transmeton Ibn Umeri, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, se Muhamedi alejhi selam ka thėnė: "Pasha Atė (Allahun), qė shpirti i Muhamedit ėshtė nė dorėn e Tij, ēfarėdo ndarjeje nė mes tė dy dashamirėve nuk ndodh pa bėrė mėkat ndonjėri prej tyre."
Transmeton Enesi, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, se Muhamedi alejhi selam ka thėnė: "Ēfarėdo ngjarjeje nė mes dy dashamirėve ndodh pėr shkak tė mėkateve tė ndonjėrit prej tyre."
Disa prej dijetarėve tė gjeneratave tė para kanė thėnė: “Unė bėj mėkat, ndėrsa atė mėkat e kuptoj se e kam bėrė nėpėrmjet sjelljeve tė gruas dhe tė kafshės sime ndaj meje."

7- Pafytyrėsia, padrejtėsia dhe dobėsimi i trupit
Ibni Abasi, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, ka thėnė: "Vėrtet mirėsia ėshtė zbardhje e fytyrės, dritė e zemrės, zgjerim i furnizimit, fuqi nė trup dhe dashuri nė zemrat e tė tjerėve. Ndėrsa e keqja ėshtė nxirje e fytyrės (pafytyrėsia), errėsirė e zemrės, pakėsim i riskut dhe urrejtje nė zemrat e njerėzve."

Vėlla!
Vėshtroji kėto pasoja tė mėkateve... Pas gjithė kėtyre, a ka vend pėr ndokėnd qė tė mos i pėrfillė urdhrat e Allahut tė Lartmadhėruar?!
Padyshim, ēdo e keqe qė u ndodh njerėzve ėshtė pėr shkak tė mėkateve tė tyre.

8-Pengimi i devotshmėrisė dhe shpjerja nė mėkate mė tė mėdha
Mėkati pengon devotshmėrinė, nė tė njėjtėn kohė shpie nė mėkat mė tė madh. Mėkatari pengohet nė falje tė namazit, pėr shembull namazit tė sabahut ose tė natės, bile e bėn njeriun ta kalojė natėn nė lojėra tė ndaluara, ta kalojė natėn me shejtanėt, Zoti na mbrojttė prej tyre!
Mėkatari prodhon mėkatarė, ai i tėrheq edhe tė tjerėt nė mėkate, kėshtu qė bėhet varg zinxhiror mėkatesh.

9-Sjellja e nėnēmimit, e poshtėrimit dhe e humbjes sė vlerės tek Allahu i Lartmadhėruar
Mėkati ėshtė shkak i nėnēmimit dhe i poshtėrimit, shkak i humbjes sė vlerės, prandaj devotshmėria sjell begati dhe lartėsi, ndėrsa mėkati sjell nėnēmimin dhe xhehenemin. Zoti i Lartmadhėruar thotė: "Cilin e nėnēmon Allahu, ai nuk mund tė lartėsohet.” (El-Haxh, 18)
Zoti i Lartmadhėruar po ashtu thotė: "Ai i cili dėshiron forcė, fuqi e lartėsi, le ta dijė se Allahu ka forcė, fuqi e lartėsi mbi tė gjithė." (Fatir, 10)
Transmeton Ibni Umeri, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, se i Dėrguari i Allahut alejhi selam ka thėnė: "Jam i dėrguar para Ditės tė Kiametit me shpatė, derisa tė mos adhurohet vetėm Allahu dhe tė mos i bėhet shok Atij. Risku im ėshtė nėn hijen e shigjetave tė mia, ndėrsa nėnēmimi dhe poshtėrimi ėshtė me ata tė cilėt i kundėrshtojnė urdhrat e mia dhe kush dėshiron t'i ngjasojė dhe t'i pėrngjajė njė populli, atėherė ai ėshtė prej atij populli.”
Transmeton Temimė Ed-Dari se e ka dėgjuar tė Dėrguarin e Allahut alejhi selam duke thėnė: "Do tė kumtohet kjo ēėshtje ashtu qartė, siē dallohet nata prej ditės. Allahu nuk do tė lėrė asnjė shtėpi nė tė cilėn do tė depėrtojė feja e Tij e tė mos i lartėsojė tė lartėsuarit ose tė mos i nėnēmojė tė nėnēmuarit. Pra, Allahu e ngre dhe e lartėson Islamin dhe ata tė cilėt besojnė.”
Pastaj ka treguar Temimė Ed-Dariu se kėtė e kanė pėrjetuar dhe e kanė kuptuar nėpėrmjet familjes dhe farefisit tim. Ata tė cilėt e kanė pranuar Islamin janė ngritur, janė nderuar, janė lartėsuar dhe u janė dhėnė tė gjitha tė mirat, ndėrsa ata tė cilėt nuk kanė besuar i ka kapluar nėnēmimi, poshtėrimi dhe xhizja. (Musnedi i Imam Ahmedit, 16344.)
Hasan El-Basriu (nė lidhje me kėtė) ka thėnė: “E kanė nėnvlerėsuar dhe kanė bėrė gabime. Po ta kishin ēmuar dhe ta kishin ngritur fenė e tyre, ajo do t'i kishte mbrojtur.”
Disa prej dijetarėve tė gjeneratave tė para kanė bėrė kėtė lutje: "O Zoti im, mė ngre me dėgjueshmėrinė ndaj Teje dhe mos mė poshtėro me gabimet e mia ndaj Teje!"

Vėlla!
Nėse mėkatari vishet me rrobat mė tė shtrenjta, nėse banon nė pallatet mė tė mira, nėse posedon veturat mė tė mira, prapėseprapė nėnēmimi i gabimit gjendet nė zemrėn e tij dhe ėshtė i pandashėm. Prandaj, mos u mashtro me formėn dhe pamjen e jashtme tė tij ose buzėqeshjet dhe tė qeshurat e tij, sepse nė mbrėmje, kur tė shkojė nė shtėpinė e tij, nėnēmimi i mėkatit ia ka mbuluar zemrėn.

10- Kanosja e shkatėrrimeve nė tokė
Prej pasojave tė mėkateve ėshtė edhe kanosja e shkatėrrimeve nė ujė, nė qiell, nė perime, nė pemė, nė banesa, etj.. Zoti i Lartmadhėruar thotė: "Ėshtė paraqitur shkatėrrimi nė tokė e nė det pėr shkak tė veprimit tė njerėzve (gabimeve), pėr ta shijuar atė ēka vetė e kanė vepruar, ndoshta do tė kthehen (pendohen) (Err-Rrum, 41 )
"Nuk ju kemi bėrė padrejtėsi atyre, por ata i kanė bėrė padrejtėsi vetės sė tyre.” (En-Nahl, 118)

Vėlla!
Mėkatet janė si plagėt, nė shumicėn e rasteve ka plagė vdekjeprurėse, por falė Zotit ne nuk kemi plagė tė tilla, mirėpo prapėseprapė plagėt tona po rrjedhin, prandaj e kemi pėr detyrė qė sa mė parė t'i shėrojmė me pendim para se tė marrin pėrmasa tė mėdha, tė cilat na shpien nė shkatėrrim. Zoti na mbrojttė prej shkatėrrimit dhe xhehenemit!

Vėlla!
Nė disa raste ne shikojmė ēka na ka ndodhur ose ēka u ka ndodhur njerėzve dhe me habi themi: Pse o Zot tė na ndodhė kjo?! Por harrojmė se ē’kemi vepruar mė herėt, harrojmė se i kemi bėrė padrejtėsi vetes sonė, harrojmė ē’kemi vepruar, por vetėm pyesim se ēfarė na ka ndodhur!
Pėr Zotin, ēdo pasojė (shkatėrrim) qė ta shohėsh, ėshtė pėr shkak tė mėkatit. Mos thuaj: Pse kėtij i ndodhi kjo?!
Mos thuaj: Pėrse mė ndodhi mua kjo?!
Por, ai dhe ti duhet tė mendoni pėr mėkatet tuaja e pastaj ta akuzoni veten pėr mėkate dhe neglizhencė.
Transmeton Ebi Musa, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, se i Dėrguari i Allahut alejhi selam ka thėnė: "Ēka e kaplon robin prej tragjedive dhe fatkeqėsive ėshtė vetėm shkak i mėkateve, ndėrsa ēka fal Zoti, ėshtė falje mė e madhe.”
Aliu, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, ka thėnė: "Ēdo bela apo sprovė ndodh pėr shkak tė mėkateve dhe ēdo bela apo sprovė tejkalohet vetėm me pendim."

11- Pėrfundimi i keq
Njėra prej pasojave mė tė rrezikshme tė mėkateve ėshtė pėrfundimi i keq. Pra, pėrfundimi i mėkateve ėshtė pėrfundim i keq. Atėherė tė tradhton gjuha kur ke nevojė mė sė shumti pėr tė, prandaj nuk ke mundėsi tė shqiptosh Shehadetin (La ilahe il-lallah Muhamedun resulullah) pranė vdekjes dhe kjo ėshtė shkak i mėkateve!
I thuhet mėkatarit: “Thuaj La ilahe il-lallah”, e ai nuk mundet, sepse gjuha nuk ia thotė, sepse gjuha i ėshtė shtangur dhe pėrgjigjen e vėrtetė s'ka mundėsi ta thotė, thua se nė gjuhėn e tij ėshtė ngarkuar njė kodėr.
A e dini pse?!
Kjo ėshtė pasojė e mėkateve, tė cilat e kanė shpjerė nė greminėn e thellė tė shkatėrrimit. Zoti na mbrojttė nga mėkatet dhe shkatėrrimi!

Vėshtro dhe analizo!
Njė njeri tė cilin e kam njohur mė ka thėnė: -Isha nė aeroplan me disa shokė tė pasur dhe biznesmenė dhe derisa qėndroja, kur nė karrigen pranė njėrit i erdhi shtangimi i vdekjes, kur njėri prej shokėve e hetoi dėshiroi t'i pėrkujtonte fjalėn "La ilahe il-lallah".
Ai thoshte:- Mė jep ēantėn!
-Thuaj La ilahe il-lallah!
Ai thoshte:- Mė jep ēantėn!
-Thuaj La ilahe il-lallah!
Ēdoherė kur i shtanguari pėr vdekje dėshironte tė thoshte shehadetin, nuk mundej, kėshtu qė ishte e pamundur tė thoshte "La ilahe il-lallah".

Vėlla!
Mos u bėj prej atyre qė kur ėshtė diku pa praninė e njerėzve, bėn mėkate, por kur ėshtė nė prani tė njerėzve, atėherė ndalet. Kėtė kategori njerėzish Allahu e urren shumė. Transmeton Thubani, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, se Muhamedi alejhi selam ka thėnė: "Do t'i kuptoni disa grupe njerėzish prej umetit tim tė cilėt nė Ditėn e Kiametit do tė vijnė me punė tė mira aq shumė sa kodra, ndėrsa Allahu do t'i bėjė pluhur e hi, tė pavlefshme."
Thubani e ka pyetur: "O i Dėrguari i Allahut, na i cilėso ata, na sqaro kush janė ata, qė tė mos jemi ne prej tyre, duke mos ditur."
U pėrgjigj i Dėrguari: "Ata janė vėllezėrit tuaj dhe prej jush, qėndrojnė me ju natėn, ashtu siē mendoni ju, por ata janė popull qė kur janė tė vetmuar, i thyejnė ligjet e Allahut dhe bėjnė harame."

Vėllezėr!
Ruajuni nga mospėrfillja e ligjeve tė Allahut haptazi dhe fshehurazi, ruani dhe mos i veproni tė ndaluarat atėherė kur jeni tė vetmuar e nuk e di askush!
A nuk i patė pasojat dhe rreziqet e mėkateve?!
A nuk na paralajmėrojnė kėto pasoja tė mėkateve dhe gabime qė sa ma shpejt tė angazhohemi e t'i lėmė ato?
A nuk na bėjnė me dije kėto pasoja qė t'u tregojmė tė gjithė njerėzve, t'ua tėrheqim vėrejtjen, t'i qortojmė, t'i thėrrasim dhe t'ua pėrkujtojmė?!
Shiko!
Ndonjėherė nuk pėrfill urdhrat e Allahut, ndėrsa Allahu ėshtė i butė, tė bėn mirė, pastaj prapė mėkaton, ndėrsa Allahu ėshtė i butė, tė bėn mirė, tė lė hapėsirė dhe tė jep shansin tė pendohesh. Allahu nuk tė dėnon menjėherė e prapė ti mendon keq dhe e keqkupton Allahun. Allahu nuk ėshtė i kėnaqur kurrė me tė keqen dhe imoralitetin. Allahu kurrė nuk dėshiron t'i thyejė dikush ligjet dhe urdhrat e Tij.
Transmetohet nga Ebu Hurejra, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, se e ka dėgjuar Muhamedin alejhi selam duke thėnė: "Zoti urren dhe urrejtja e Zotit ėshtė mbi ata tė cilėt veprojnė harame dhe nuk pėrfillin urdhrat e Tij.” (Sahih Buhari, 4822)
E vėrteta qė duhet tė dish o mėkatar ėshtė se Allahu ėshtė i butė, i urtė dhe dėshiron tė tė bėjė mirė. Pranė vdekjes nuk mund t'i shpėtosh dėnimit tė Allahut, pranė vdekjes nuk tė bėn asgjė dobi.
Zoti i Lartmadhėruar thotė: “E ti kurrsesi mos e mendo Allahun si tė pakujdesshėm ndaj asaj qė veprojnė zullumqarėt; Ai vetėm ėshtė duke i lėnė ata pėrderisa njė ditė nė tė cilėn sytė shtangen (mbesin tė hapur). (atė ditė) Ata tė ngutur e duke u ngritur kokat e tyre lart, nuk lėvizin sytė e tyre (pėr tė shikuar) e zemrat e tyre janė tė zbrazura (nga frika) (Ibrahim, 42-43)
”Ndėrsa ata qė i konsideruan tė rreme argumentet Tona, Ne do t'i shpiem nė humbje nė mėnyrė graduale kah nuk e kuptojnė ata.” (El-E'araf, 182)
”Meqė lanė pas dore atė me ēka u kėshilluan (t'i drejtohen Zotit), Ne ua hapėm dyert e ēdo gjėje (begatie) derisa kur u gėzuan pėr atė qė ju kishte dhėnė, i kapėm befas, e ata mbetėn tė zhgėnjyer.” (El-En'amė, 44)

Vėllezėr!
A po e kuptoni se nė sprovėn tė cilėn jemi ne, ėshtė mėshirė e Zotit ndaj nesh. A e dini se Allahu i Lartmadhėruar, sikur tė hidhėrohej me kėtė umet, do t'i jepte tė mirat e dynjasė, ashtu siē ua ka dhėnė popujve tė tjerė? Mirėpo, Allahu i Lartmadhėruar i kupton, kėshtu qė i dėmton vetėm pjesėrisht, pėr shkak tė disa mėkateve tė tyre, vetėm e vetėm qė t'ua pėrkujtojė atyre dhe t'ua tėrheqė vėrejtjen, qė tė pendohen.
Allahu i Lartmadhėruar ka thėnė: “Pėr shkak tė veprave (tė kėqija) tė njerėzve, janė shfaqur nė tokė e nė det tė zeza (bela, skamje, katastrofa, humbje e bereqetit etj.), e pėr ta pėrjetuar ata njė pjesė tė asaj tė keqeje qė e bėnė, ashtu qė tė tėrhiqen (nga tė kėqijat) (Err-Rrum, 41)

Vėllezėr!
Shpresoj qė secili prej jush, i cili vazhdimisht ka bėrė mėkat, qė prej sot tė pendohet dhe tė vendosė qė kurrė mos tė kthehet nė ato mėkate, pra tė pendohet sinqerisht dhe tė takohet i pastėr me Allahun e Lartmadhėruar.

Vėlla!
Umeti ynė nuk mund tė qėndrojė nė kėmbė (nuk mund tė jetė i fortė) derisa ne vazhdimisht bėjmė mėkate.
Mos e harro ēka u ndodh muslimanėve nė pėrgjithėsi!
Mos humb shpresėn, pendohu dhe thirr nė rrugėn e Allahut!
Neve nuk na mungojnė armėt, as numri i umetit, por na mungojnė shpirtrat, qė duhet tė zgjohen dhe ta praktikojnė rrugėn dhe planprogramin e Allahut tė Lartmadhėruar dhe tė tė Dėrguarit tė Tij alejhi selam.
Shpirtrat qė duhet ta dinė se janė pėrgjegjėse pėr umetin dhe ēka i ndodh atij. Ibn Tejmija, Allahu qoftė i kėnaqur me tė , ka thėnė njė fjalė shumė tė urtė: "Zemrat e sinqerta dhe lutjet e sinqerta janė ushtri tė cilat nuk mposhten kurrė."

 

Pjesė e shkėputur nga libri me titull "Pasojat e Mėkateve", me autor Prof. Amėr Halid
Pėrgatiti: Ebu Derda
Kaēanik
7.12.2007
 

Shėnim: Kjo temė ėshtė publikuar nė njė rubrikė  tė lirė dhe materialet qė publikohen nė tė nuk do tė thotė se pėrputhen kurdoherė me ato qė redaksia e Klubit Kulturor i di pėr tė vėrteta.

                                                      www.klubikulturor.com