Dėgjoni me vėmendje kėtė qė po ja
pėrkujtoj prej pasojave tė mospėrfilljes sė urdhrave tė
Allahut, qė ta kuptoni rrezikun e menjėherė t'i urreni
mėkatet dhe t'i ērrėnjosni nga zemrat tuaja.
Prej pasojave dhe tė kėqijave tė mėkateve janė:
1-Hidhėrimi i Zotit tė Lartmadhėruar
Pejgamberi alejhi selam thotė: Zoti i Lartmadhėruar
ka thėnė: "Unė jam Allahu, nuk ka zot pos Meje. Nėse
pėrfillen urdhrat e Mia, atėherė unė jam kėnaqur, nėse
jam i kėnaqur, bekoj dhe jap tė mira, ndėrsa tė mirat e
Mia nuk kanė fund. Ndėrsa nėse nuk pėrfillen urdhrat e
Mia, hidhėrohem, e kur tė hidhėrohem, dėnoj."
2-Urrejtja e muslimanėve ndaj tij
Imam Shafiu, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, ka thėnė: "Ēdonjėri
prej jush le tė ruhet prej mallkimit tė zemrave tė
muslimanėve, ndėrsa ai nuk e di (nuk heton). Kur e
pyetėn se si ndodh kjo, u pėrgjigj: Nuk i pėrfill
urdhrat Allahut, e Allahu krijon urrejtje nė zemrat e
besimtarėve ndaj tij."
3-Pakėsimi i riskut
Transmetohet nga Thubani, Allahu qoftė i kėnaqur me tė,
se Muhamedi alejhi selam ka thėnė: "Njeriut i
pakėsohet risku pėr shkak tė mėkatimit tė tij. Ndėrsa
nuk i kthehet ajo sasi vetėm se nėpėrmjet duasė, po
ashtu jetėn e zgjat vetėm mirėsia."
Transmetohet prej Ibn Abasit, Allahu qoftė i kėnaqur me
tė, se ka thėnė: "Vėrtet e mira... e shton dhe e zgjeron
riskun. Vėrtet e keqja... e pakėson riskun."
4-Pakėsimi i diturisė
Imam Shafiu ka thėnė kėto vargje: U ankova tek Allahu pėr vėshtirėsi nė tė mbajturit
pėrmendėsh
Mė udhėzoi qė tė largohem prej mėkateve
Mė tha: Dituria ėshtė dritė,
Ndėrsa drita e Allahut nuk i dhurohet mėkatarit.
5-Ndjeshmėria e distancės sė madhe mes robit dhe Allahut
tė Lartmadhėruar
Mėkatari e ndien thellė nė shpirt se ėshtė larguar nga
Allahu i Lartmadhėruar dhe kjo largėsi, nėse vendoset nė
njė peshore, atėherė e tėrė kėnaqėsia e kėsaj bote nuk
do ta peshonte apo nuk do ta kompensonte hidhėrimin e
Allahut tė Lartmadhėruar ndaj tij.
6-Ndjeshmėria e distancės sė madhe mes robit dhe
njerėzve
Transmeton Ibn Umeri, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, se
Muhamedi alejhi selam ka thėnė: "Pasha Atė
(Allahun), qė shpirti i Muhamedit ėshtė nė dorėn e
Tij, ēfarėdo ndarjeje nė mes tė dy dashamirėve nuk ndodh
pa bėrė mėkat ndonjėri prej tyre."
Transmeton Enesi, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, se
Muhamedi alejhi selam ka thėnė: "Ēfarėdo ngjarjeje nė
mes dy dashamirėve ndodh pėr shkak tė mėkateve tė
ndonjėrit prej tyre."
Disa prej dijetarėve tė gjeneratave tė para kanė thėnė:
Unė bėj mėkat, ndėrsa atė mėkat e kuptoj se e kam bėrė
nėpėrmjet sjelljeve tė gruas dhe tė kafshės sime ndaj
meje."
7- Pafytyrėsia, padrejtėsia dhe dobėsimi i trupit
Ibni Abasi, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, ka thėnė: "Vėrtet
mirėsia ėshtė zbardhje e fytyrės, dritė e zemrės,
zgjerim i furnizimit, fuqi nė trup dhe dashuri nė zemrat
e tė tjerėve. Ndėrsa e keqja ėshtė nxirje e fytyrės (pafytyrėsia),
errėsirė e zemrės, pakėsim i riskut dhe urrejtje nė
zemrat e njerėzve."
Vėlla!
Vėshtroji kėto pasoja tė mėkateve... Pas gjithė kėtyre,
a ka vend pėr ndokėnd qė tė mos i pėrfillė urdhrat e
Allahut tė Lartmadhėruar?!
Padyshim, ēdo e keqe qė u ndodh njerėzve ėshtė pėr shkak
tė mėkateve tė tyre.
8-Pengimi i devotshmėrisė dhe shpjerja nė mėkate mė tė
mėdha
Mėkati pengon devotshmėrinė, nė tė njėjtėn kohė shpie nė
mėkat mė tė madh. Mėkatari pengohet nė falje tė namazit,
pėr shembull namazit tė sabahut ose tė natės, bile e bėn
njeriun ta kalojė natėn nė lojėra tė ndaluara, ta kalojė
natėn me shejtanėt, Zoti na mbrojttė prej tyre!
Mėkatari prodhon mėkatarė, ai i tėrheq edhe tė tjerėt nė
mėkate, kėshtu qė bėhet varg zinxhiror mėkatesh.
9-Sjellja e nėnēmimit, e poshtėrimit dhe e humbjes sė
vlerės tek Allahu i Lartmadhėruar
Mėkati ėshtė shkak i nėnēmimit dhe i poshtėrimit, shkak
i humbjes sė vlerės, prandaj devotshmėria sjell begati
dhe lartėsi, ndėrsa mėkati sjell nėnēmimin dhe
xhehenemin. Zoti i Lartmadhėruar thotė: "Cilin e
nėnēmon Allahu, ai nuk mund tė lartėsohet.
(El-Haxh, 18)
Zoti i Lartmadhėruar po ashtu thotė: "Ai i cili
dėshiron forcė, fuqi e lartėsi, le ta dijė se Allahu ka
forcė, fuqi e lartėsi mbi tė gjithė." (Fatir, 10)
Transmeton Ibni Umeri, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, se
i Dėrguari i Allahut alejhi selam ka thėnė: "Jam i
dėrguar para Ditės tė Kiametit me shpatė, derisa tė mos
adhurohet vetėm Allahu dhe tė mos i bėhet shok Atij.
Risku im ėshtė nėn hijen e shigjetave tė mia, ndėrsa
nėnēmimi dhe poshtėrimi ėshtė me ata tė cilėt i
kundėrshtojnė urdhrat e mia dhe kush dėshiron t'i
ngjasojė dhe t'i pėrngjajė njė populli, atėherė ai ėshtė
prej atij populli.
Transmeton Temimė Ed-Dari se e ka dėgjuar tė Dėrguarin e
Allahut alejhi selam duke thėnė: "Do tė kumtohet kjo
ēėshtje ashtu qartė, siē dallohet nata prej ditės.
Allahu nuk do tė lėrė asnjė shtėpi nė tė cilėn do tė
depėrtojė feja e Tij e tė mos i lartėsojė tė lartėsuarit
ose tė mos i nėnēmojė tė nėnēmuarit. Pra, Allahu e ngre
dhe e lartėson Islamin dhe ata tė cilėt besojnė.
Pastaj ka treguar Temimė Ed-Dariu se kėtė e kanė
pėrjetuar dhe e kanė kuptuar nėpėrmjet familjes dhe
farefisit tim. Ata tė cilėt e kanė pranuar Islamin janė
ngritur, janė nderuar, janė lartėsuar dhe u janė dhėnė
tė gjitha tė mirat, ndėrsa ata tė cilėt nuk kanė besuar
i ka kapluar nėnēmimi, poshtėrimi dhe xhizja. (Musnedi i
Imam Ahmedit, 16344.)
Hasan El-Basriu (nė lidhje me kėtė) ka thėnė: E kanė
nėnvlerėsuar dhe kanė bėrė gabime. Po ta kishin ēmuar
dhe ta kishin ngritur fenė e tyre, ajo do t'i kishte
mbrojtur.
Disa prej dijetarėve tė gjeneratave tė para kanė bėrė
kėtė lutje: "O Zoti im, mė ngre me dėgjueshmėrinė ndaj
Teje dhe mos mė poshtėro me gabimet e mia ndaj Teje!"
Vėlla!
Nėse mėkatari vishet me rrobat mė tė shtrenjta, nėse
banon nė pallatet mė tė mira, nėse posedon veturat mė tė
mira, prapėseprapė nėnēmimi i gabimit gjendet nė zemrėn
e tij dhe ėshtė i pandashėm. Prandaj, mos u mashtro me
formėn dhe pamjen e jashtme tė tij ose buzėqeshjet dhe
tė qeshurat e tij, sepse nė mbrėmje, kur tė shkojė nė
shtėpinė e tij, nėnēmimi i mėkatit ia ka mbuluar zemrėn.
10- Kanosja e shkatėrrimeve nė tokė
Prej pasojave tė mėkateve ėshtė edhe kanosja e
shkatėrrimeve nė ujė, nė qiell, nė perime, nė pemė, nė
banesa, etj.. Zoti i Lartmadhėruar thotė: "Ėshtė
paraqitur shkatėrrimi nė tokė e nė det pėr shkak tė
veprimit tė njerėzve (gabimeve), pėr ta shijuar
atė ēka vetė e kanė vepruar, ndoshta do tė kthehen
(pendohen). (Err-Rrum, 41 ) "Nuk ju kemi bėrė padrejtėsi atyre, por ata i kanė
bėrė padrejtėsi vetės sė tyre. (En-Nahl, 118)
Vėlla!
Mėkatet janė si plagėt, nė shumicėn e rasteve ka plagė
vdekjeprurėse, por falė Zotit ne nuk kemi plagė tė tilla,
mirėpo prapėseprapė plagėt tona po rrjedhin, prandaj e
kemi pėr detyrė qė sa mė parė t'i shėrojmė me pendim
para se tė marrin pėrmasa tė mėdha, tė cilat na shpien
nė shkatėrrim. Zoti na mbrojttė prej shkatėrrimit dhe
xhehenemit!
Vėlla!
Nė disa raste ne shikojmė ēka na ka ndodhur ose ēka u ka
ndodhur njerėzve dhe me habi themi: Pse o Zot tė na
ndodhė kjo?! Por harrojmė se ēkemi vepruar mė herėt,
harrojmė se i kemi bėrė padrejtėsi vetes sonė, harrojmė
ēkemi vepruar, por vetėm pyesim se ēfarė na ka ndodhur!
Pėr Zotin, ēdo pasojė (shkatėrrim) qė ta shohėsh, ėshtė
pėr shkak tė mėkatit. Mos thuaj: Pse kėtij i ndodhi kjo?!
Mos thuaj: Pėrse mė ndodhi mua kjo?!
Por, ai dhe ti duhet tė mendoni pėr mėkatet tuaja e
pastaj ta akuzoni veten pėr mėkate dhe neglizhencė.
Transmeton Ebi Musa, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, se i
Dėrguari i Allahut alejhi selam ka thėnė: "Ēka e
kaplon robin prej tragjedive dhe fatkeqėsive ėshtė vetėm
shkak i mėkateve, ndėrsa ēka fal Zoti, ėshtė falje mė e
madhe.
Aliu, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, ka thėnė: "Ēdo bela
apo sprovė ndodh pėr shkak tė mėkateve dhe ēdo bela apo
sprovė tejkalohet vetėm me pendim."
11- Pėrfundimi i keq
Njėra prej pasojave mė tė rrezikshme tė mėkateve ėshtė
pėrfundimi i keq. Pra, pėrfundimi i mėkateve ėshtė
pėrfundim i keq. Atėherė tė tradhton gjuha kur ke nevojė
mė sė shumti pėr tė, prandaj nuk ke mundėsi tė shqiptosh
Shehadetin (La ilahe il-lallah Muhamedun resulullah)
pranė vdekjes dhe kjo ėshtė shkak i mėkateve!
I thuhet mėkatarit: Thuaj La ilahe il-lallah, e ai nuk
mundet, sepse gjuha nuk ia thotė, sepse gjuha i ėshtė
shtangur dhe pėrgjigjen e vėrtetė s'ka mundėsi ta thotė,
thua se nė gjuhėn e tij ėshtė ngarkuar njė kodėr.
A e dini pse?!
Kjo ėshtė pasojė e mėkateve, tė cilat e kanė shpjerė nė
greminėn e thellė tė shkatėrrimit. Zoti na mbrojttė nga
mėkatet dhe shkatėrrimi!
Vėshtro dhe analizo!
Njė njeri tė cilin e kam njohur mė ka thėnė: -Isha nė
aeroplan me disa shokė tė pasur dhe biznesmenė dhe
derisa qėndroja, kur nė karrigen pranė njėrit i erdhi
shtangimi i vdekjes, kur njėri prej shokėve e hetoi
dėshiroi t'i pėrkujtonte fjalėn "La ilahe il-lallah".
Ai thoshte:- Mė jep ēantėn!
-Thuaj La ilahe il-lallah!
Ai thoshte:- Mė jep ēantėn!
-Thuaj La ilahe il-lallah!
Ēdoherė kur i shtanguari pėr vdekje dėshironte tė
thoshte shehadetin, nuk mundej, kėshtu qė ishte e
pamundur tė thoshte "La ilahe il-lallah".
Vėlla!
Mos u bėj prej atyre qė kur ėshtė diku pa praninė e
njerėzve, bėn mėkate, por kur ėshtė nė prani tė njerėzve,
atėherė ndalet. Kėtė kategori njerėzish Allahu e urren
shumė. Transmeton Thubani, Allahu qoftė i kėnaqur me tė,
se Muhamedi alejhi selam ka thėnė: "Do t'i kuptoni
disa grupe njerėzish prej umetit tim tė cilėt nė Ditėn e
Kiametit do tė vijnė me punė tė mira aq shumė sa kodra,
ndėrsa Allahu do t'i bėjė pluhur e hi, tė pavlefshme."
Thubani e ka pyetur: "O i Dėrguari i Allahut, na i
cilėso ata, na sqaro kush janė ata, qė tė mos jemi ne
prej tyre, duke mos ditur."
U pėrgjigj i Dėrguari: "Ata janė vėllezėrit tuaj dhe
prej jush, qėndrojnė me ju natėn, ashtu siē mendoni ju,
por ata janė popull qė kur janė tė vetmuar, i thyejnė
ligjet e Allahut dhe bėjnė harame."
Vėllezėr!
Ruajuni nga mospėrfillja e ligjeve tė Allahut haptazi
dhe fshehurazi, ruani dhe mos i veproni tė ndaluarat
atėherė kur jeni tė vetmuar e nuk e di askush!
A nuk i patė pasojat dhe rreziqet e mėkateve?!
A nuk na paralajmėrojnė kėto pasoja tė mėkateve dhe
gabime qė sa ma shpejt tė angazhohemi e t'i lėmė ato?
A nuk na bėjnė me dije kėto pasoja qė t'u tregojmė tė
gjithė njerėzve, t'ua tėrheqim vėrejtjen, t'i qortojmė,
t'i thėrrasim dhe t'ua pėrkujtojmė?!
Shiko!
Ndonjėherė nuk pėrfill urdhrat e Allahut, ndėrsa Allahu
ėshtė i butė, tė bėn mirė, pastaj prapė mėkaton, ndėrsa
Allahu ėshtė i butė, tė bėn mirė, tė lė hapėsirė dhe tė
jep shansin tė pendohesh. Allahu nuk tė dėnon menjėherė
e prapė ti mendon keq dhe e keqkupton Allahun. Allahu
nuk ėshtė i kėnaqur kurrė me tė keqen dhe imoralitetin.
Allahu kurrė nuk dėshiron t'i thyejė dikush ligjet dhe
urdhrat e Tij.
Transmetohet nga Ebu Hurejra, Allahu qoftė i kėnaqur me
tė, se e ka dėgjuar Muhamedin alejhi selam duke thėnė:
"Zoti urren dhe urrejtja e Zotit ėshtė mbi ata tė
cilėt veprojnė harame dhe nuk pėrfillin urdhrat e Tij.
(Sahih Buhari, 4822)
E vėrteta qė duhet tė dish o mėkatar ėshtė se Allahu
ėshtė i butė, i urtė dhe dėshiron tė tė bėjė mirė. Pranė
vdekjes nuk mund t'i shpėtosh dėnimit tė Allahut, pranė
vdekjes nuk tė bėn asgjė dobi.
Zoti i Lartmadhėruar thotė: E ti kurrsesi mos e
mendo Allahun si tė pakujdesshėm ndaj asaj qė veprojnė
zullumqarėt; Ai vetėm ėshtė duke i lėnė ata pėrderisa
njė ditė nė tė cilėn sytė shtangen (mbesin tė hapur).
(atė ditė) Ata tė ngutur e duke u ngritur kokat e
tyre lart, nuk lėvizin sytė e tyre (pėr tė shikuar)
e zemrat e tyre janė tė zbrazura (nga frika).
(Ibrahim, 42-43) Ndėrsa ata qė i konsideruan tė rreme argumentet Tona,
Ne do t'i shpiem nė humbje nė mėnyrė graduale kah nuk e
kuptojnė ata. (El-E'araf, 182) Meqė lanė pas dore atė me ēka u kėshilluan (t'i
drejtohen Zotit), Ne ua hapėm dyert e ēdo gjėje (begatie)
derisa kur u gėzuan pėr atė qė ju kishte dhėnė, i
kapėm befas, e ata mbetėn tė zhgėnjyer. (El-En'amė,
44)
Vėllezėr!
A po e kuptoni se nė sprovėn tė cilėn jemi ne, ėshtė
mėshirė e Zotit ndaj nesh. A e dini se Allahu i
Lartmadhėruar, sikur tė hidhėrohej me kėtė umet, do t'i
jepte tė mirat e dynjasė, ashtu siē ua ka dhėnė popujve
tė tjerė? Mirėpo, Allahu i Lartmadhėruar i kupton,
kėshtu qė i dėmton vetėm pjesėrisht, pėr shkak tė disa
mėkateve tė tyre, vetėm e vetėm qė t'ua pėrkujtojė atyre
dhe t'ua tėrheqė vėrejtjen, qė tė pendohen.
Allahu i Lartmadhėruar ka thėnė: Pėr shkak tė
veprave (tė kėqija) tė njerėzve, janė shfaqur nė
tokė e nė det tė zeza (bela, skamje, katastrofa,
humbje e bereqetit etj.), e pėr ta pėrjetuar ata njė
pjesė tė asaj tė keqeje qė e bėnė, ashtu qė tė tėrhiqen
(nga tė kėqijat). (Err-Rrum, 41)
Vėllezėr!
Shpresoj qė secili prej jush, i cili vazhdimisht ka bėrė
mėkat, qė prej sot tė pendohet dhe tė vendosė qė kurrė
mos tė kthehet nė ato mėkate, pra tė pendohet sinqerisht
dhe tė takohet i pastėr me Allahun e Lartmadhėruar.
Vėlla!
Umeti ynė nuk mund tė qėndrojė nė kėmbė (nuk mund tė
jetė i fortė) derisa ne vazhdimisht bėjmė mėkate.
Mos e harro ēka u ndodh muslimanėve nė pėrgjithėsi!
Mos humb shpresėn, pendohu dhe thirr nė rrugėn e
Allahut!
Neve nuk na mungojnė armėt, as numri i umetit, por na
mungojnė shpirtrat, qė duhet tė zgjohen dhe ta
praktikojnė rrugėn dhe planprogramin e Allahut tė
Lartmadhėruar dhe tė tė Dėrguarit tė Tij alejhi selam.
Shpirtrat qė duhet ta dinė se janė pėrgjegjėse pėr
umetin dhe ēka i ndodh atij. Ibn Tejmija, Allahu qoftė i
kėnaqur me tė , ka thėnė njė fjalė shumė tė urtė: "Zemrat
e sinqerta dhe lutjet e sinqerta janė ushtri tė cilat
nuk mposhten kurrė."
Pjesė e shkėputur nga libri me titull "Pasojat e
Mėkateve", me autor Prof. Amėr Halid
Pėrgatiti: Ebu Derda
Kaēanik
7.12.2007
Shėnim: Kjo temė ėshtė publikuar
nė njė rubrikė tė lirė dhe materialet qė publikohen nė
tė nuk do tė thotė se pėrputhen kurdoherė me ato qė
redaksia e Klubit Kulturor i di pėr tė vėrteta.