Pėr
dispozitat pėrkitazi me shikimin, rreziqet dhe dėmet tė
cilat mund t'i shkaktojė shikimi
Allahu i Madhėruar thotė: "Thuaju
besimtarėve tė ndalin shikimet (prej haramit),
t'i ruajnė pjesėt e turpshme tė trupit tė tyre, se kjo
ėshtė mė e pastėr pėr ta. Allahu ėshtė i njohur
hollėsisht pėr atė qė bėjnė ata. Dhe thuaju edhe
besimtareve tė ndalin shikimet e tyre, t'i ruajnė pjesėt
e turpshme tė trupit tė tyre..." (En-Nur, 30-31)
Allahu xh.sh. sė pari e ka pėrmendur ndalimin e syve nga shikimi nė
atė qė ėshtė e ndaluar ngase ruajtja nga kjo nė tė
vėrtetė ėshtė masė parandaluese me tė cilėn ruajmė
organin seksual nga lapėrdharia. Shikimi ėshtė njė nga
mjetet e ndaluara qė shpie nė lapėrdhari dhe mund tė
lejohet vetėm nė rast tė domosdoshmėrisė ose kur ka mė
shumė dobi se ndalimi i shikimit. Shikimi ėshtė i
ndaluar nėse ekziston frika se mund tė shpjerė nė mėkat
dhe hutim. Allahu i Madhėruar nuk e ka ndaluar shikimin
nė pėrgjithėsi, por e ka ndaluar shikimin tek ajo qė nuk
lejohet me fe dhe qė mund tė shkaktojė mėkat edhe mė tė
madh se vetėm shikimi.
Ruajtja e organit seksual nga harami ėshtė detyrė e besimtarit nė
ēdo situatė. Marrėdhėnia seksuale ėshtė e lejuar vetėm
me bashkėshortėsi legale, prandaj ka ardhur urdhri i
pėrgjithshėm mbi ruajtjen e organit seksual. Allahu
xh.sh. e ka bėrė syrin pasqyrė tė zemrės. Nėse besimtari
e largon shikimin, edhe zemra e tij do tė jetė e
mbrojtur nga pasionet e pakontrolluara dhe dėshira e
papėrmbajtur. Nėse do tė shikojė atė qė ėshtė e ndaluar,
nė zemėr do tė gufojė zjarri i pasionit.
Nė Sahihun e Muslimit ėshtė shėnuar njė hadith, nė tė cilin thuhet
qė Fadli bin Abbasi r.a. ishte duke kalėruar mbi njė
deve bashkė me Pejgamberin e Allahut alejhi selam ditėn
e Kurban Bajramit kur po shkonin nga Muzdelife nė Mine.
Pranė tyre kaloi njė grup femrash dhe Fadli i shikoi me
ngulm, prandaj Pejgamberi i Allahut alejhi selam ia
ktheu kokėn nė anėn tjetėr. Me kėtė veprim Pejgamberi
alejhi selam ia ndaloi t'i shikojė femrat dhe gjykoi
veprimin e tij. Sikur veprimi i Fadlit tė ishte i lejuar,
Pejgamberi alejhi selam nuk do t'ia kishte ndaluar.
Nė Sahihun e tij, Buhariu shėnon njė hadith tė cilin gjithashtu e
transmeton Fadl bin Abbasi r.a., ku thuhet se Pejgamberi
i Allahut alejhi selam ka deklaruar: "Allahu xh.sh.
ia ka caktuar njeriut hisen nė lapėrdhari, tė cilėn ai
duhet, deshi apo s'deshi, ta kryejė. Syri bėn lapėrdhari,
ndėrsa lapėrdharia e tij ėshtė shikimi, gjuha bėn
lapėrdhari, ndėrsa lapėrdharia e saj janė fjalėt imorale,
kėmba bėn lapėrdhari, ndėrsa lapėrdhari e saj ėshtė hapi
drejt zinallėkut, dora bėn lapėrdhari, ndėrsa
lapėrdharia e saj ėshtė tė prekurit, zemra dėshiron dhe
synon, ndėrsa organi seksual tėrė kėtė e konfirmon apo e
mohon."
Pejgamberi alejhi selam e ka pėrmendur sė pari lapėrdharinė e syrit,
ngase ai ėshtė shkaktar i lapėrdharisė sė dorės, kėmbės,
zemrės dhe organit seksual dhe ka treguar se lapėrdharia
e gjuhės, fjalėve, i paraprin lapėrdharisė sė gojės,
d.m.th. puthjes. Organi seksual kėtė e konfirmon, d.m.th.
hyn nė zinallėk ose e mohon, pėrmbahet nga kjo. Ky
hadith dėshmon qartė pėr atė qė mėkati i syrit ėshtė
shikimi dhe se kjo ėshtė mėnyra nė tė cilėn syri bėn
lapėrdhari. Kjo ėshtė pėrgjigje e qartė pėr ata qė e
kanė lejuar shikimin e asaj qė ėshtė e ndaluar.
Nga Pejgamberi alejhi selam transmetohet gjithashtu me zinxhir
autentik tė transmetimit se ka deklaruar: "O Ali, mos
shiko andej e kėndej, ngase shikimi i parė qė ndodh
rastėsisht dhe pa qėllim lejohet, ndėrsa shikimi i dytė
ėshtė haram."
Dikush kishte shtruar pyetjen: Ēdeklarojnė ulemaja e nderuar pėr
njeriun i cili njė herė e ka shikuar njė femėr dhe nga
ky shikim ėshtė dashuruar shumė dhe shpirti i ka thėnė:
'Je dashuruar nga shikimi i parė. Sikur ta shikoje edhe
njė herė, mbase mund tė mos duket edhe aq e bukur,
prandaj dashuria do tė zvogėlohej dhe ti do ta harroje.
A i lejohet ta shikojė pėr sė dyti me qėllim tė shėrimit
prej kėsaj dashurie?"
Ne do t'i pėrgjigjemi: "Nuk lejohet ta shikojė sėrish pėr dhjetė
arsye:
1- Allahu xh.sh. ka urdhėruar ndalimin e shikimit dhe
nuk ka dhėnė ilaē pėr zemėr nė atė qė e ka ndaluar pėr
robėrit e Tij.
2- I pyetur pėr shikimin e rastėsishėm, duke ditur qė
kjo lė gjurmė nė zemrėn e njeriut, Pejgamberi alejhi
selam si mėnyrė qė kjo gjurmė tė shėrohet ka urdhėruar
ndalimin e shikimit dhe jo shikimin e sėrishėm.
3- Nė hadith ėshtė thėnė pa mėdyshje se shikimi i parė i
rastėsishėm ėshtė i lejuar, ndėrsa shikimi i dytė ėshtė
i ndaluar dhe ėshtė e pamundur qė ilaē pėr atė qė ėshtė
shkaktuar tė jetė pikėrisht ajo qė e ka shkaktuar atė
sėmundje.
4- Shikimi i dytė nuk do tė ndikojė fare mė pak te
njeriu se shikimi i parė dhe kėtė e tregon praktika. Ajo
qė ėshtė e pritur ėshtė fakti qė edhe shikimi i dytė do
tė shkaktojė mendim tė njėjtė si edhe shikimi i parė.
5- Mund tė ndodhė qė kur tė shikojė pėr herė tė dytė, tė
shohė diēka qė do ta mahnitė edhe mė shumė dhe kjo do
t'ia shtojė vuajtjet e dashurisė edhe mė shumė.
6- Iblisi i mallkuar, kur e vėren shikimin e njeriut pėr
sė dyti, do t'ia zbukurojė edhe mė shumė atė qė ka parė,
mė shumė seē ėshtė nė tė vėrtetė pėr t'ia shtuar
devijimin.
7- Allahu xh.sh.nuk do ta ndihmojė njeriun nėse del
jashtė kufijve tė bindjes ndaj Tij, ashtu qė do tė marrė
pėr ilaē atė qė ėshtė e ndaluar dhe Allahu xh.sh. pėr
kėtė do ta lėrė vetėm.
8- Shikimi i parė ėshtė shigjetėza helmuese e Iblisit,
ndėrsa ėshtė e ditur qė shikimi i dytė ėshtė edhe mė i
rrezikshėm dhe mė helmues pėr zemrėn e tij, prandaj si
mund tė shėrohet nga helmi me helm?
9- Ai qė dėshiron tė veprojė kėshtu pohon se pėr hir tė
Allahut xh.sh. dėshiron ta largojė personin qė pėlqen,
mirėpo nė tė vėrtetė me shikimin e dytė ai dėshiron tė
bindet nėse femra tė cilėn e kishte parė fillimisht
ėshtė vėrtet e bukur siē i ėshtė dukur nė shikim tė
parė. Nėse me rastin e shikimit tė dytė nuk i pėlqen, do
ta braktisė. Do tė thotė, do ta lėrė ngase nuk i pėlqen
dhe jo pėr hir tė Allahut xh.sh.. Ku ėshtė pra
sinqeriteti pėr braktisjen e gjėrave pėr hir tė
Allahut?!
10- Pėr kėtė situatė do ta pėrmendim njė rast. Kur i hip
kalit tė cilin sapo e ke blerė dhe ai tė drejton kah njė
kalim i ngushtė nė tė cilin as mund tė kthehesh as mund
tė dalėsh dhe kur dėshiron tė hyjė, ndaloje, sepse nėse
i lejon tė hyjė vetėm njė hap ose dy, pėrdor tė gjitha
mėnyrat ta kthesh para se tė hyjė i tėri. Nėse ia arrin
kėsaj, pastaj do tė kesh mė lehtė. Por, nėse e lejon tė
hyjė krejtėsisht dhe pastaj e detyron tė dalė, do ta
kesh shumė vėshtirė. Asnjė njeri me mend nuk do tė thotė
se e ke mė lehtė tė dalėsh, se e ke mė lehtė nėse e lė
tė hyjė tėrėsisht.
Njėsoj ėshtė edhe me shikimin, kur e shqetėson zemrėn.
Nėse ndodh vetėm njė herė, do ta kesh mė lehtė ta
shėrosh sėmundjen qė ka shkaktuar. Mirėpo, nėse shikimi
pėrsėritet disa herė dhe pamja e bukur e femrės tė
bartet nė zemrėn e lirė. Dashuria ndaj saj do tė
forcohet dhe stabilizohet. Sa herė qė shikimi pėrsėritet,
do tė jetė si uji i cili e ujit bimėn. Fidani i
dashurisė do tė rritet dhe forcohet pėrderisa zemra nuk
sėmuret dhe dobėsohet, kėshtu qė do tė pushojė sė
menduari pėr Allahun xh.sh. dhe urdhrat e Tij. Pėr shkak
tė kėsaj dashurie do tė bjerė nė sprovė dhe domosdo do
tė bėjė lėshime nė mėkate dhe zemra e tij do tė dėshtojė.
Shkaku i vėrtetė pėr ēka ky kėrkon arsyetim qė tė shikojė sėrish
ėshtė fakti qė syri i tij ėshtė kėnaqur nga shikimi i
parė, prandaj dėshiron ta pėrsėritė kėtė kėnaqėsi, si
p.sh. kur marrim njė kafshatė ushqimi tė shijshėm. Sikur
herėn e parė ta kishte mbajtur shikimin, do tė ishte
mbrojtur nga sprova dhe zemra nuk do t'i vuante nga
dashuria.
Mendo pak pėr fjalėt e Pejgamberit tė Allahut alejhi selam, i cili
ka deklaruar: "Shikimi ėshtė shigjetėz helmuese e
Iblisit." Roli i kėsaj shigjete helmuese ėshtė tė
hyjė nė zemėr dhe tė veprojė si helm. Nėse njeriu i
kundėrvihet kėsaj, veprimi i helmit do tė pushojė e nėse
jo, ai helm do ta shkatėrrojė.
El-Merruvizi deklaron se e kishte pyetur Ahmedin: "A ėshtė e lejuar
qė njeriu t'i shikojė robėreshat?" Ahmedi ishte
pėrgjigjur: "Kam frikė pėr sprovėn e tij. Sa shumė
dashuri pasionante nė zemrėn e njeriut ka shkaktuar
shikimi."
Ibni Abbasi deklaron: "Shejtani vepron te njeriu pėrmes tri gjėrave:
shikimit, zemrės dhe organit seksual, ndėrsa te femra
ndikon gjithashtu pėrmes tri gjėrave: shikimit, zemrės
dhe organit seksual."
Shikimi ėshtė shigjetėz helmuese e Iblisit
Pėr atė qė shikimi bie mbi ato gjėra tė cilat mė shpejt shpijnė nė
atė qė ėshtė e ndaluar, Islami e ka ndaluar dhe e ka
lejuar vetėm nė rast tė domosdoshmėrisė sė skajshme.
Kryerja e namazit ėshtė ndaluar nė raste tė caktuara dhe
situata nė mėnyrė qė tė mos ngjasojnė me lutjen e
jobesimtarėve kur i luten Diellit, por kjo lejohet nė
rast tė domosdoshmėrisė p.sh. kryerja e namazit koha e
tė cilit vetėm sa nuk ka kaluar, falja e namazit tė
xhenazes dhe kryerja e namazeve qė kryhen pėr ndonjė
arsye tė caktuar ose p.sh. me rastin e hyrjes nė mesxhid,
zėnia e Diellit etj..
Xherir bin Abdullahu r.a. deklaron: "E kam pyetur Pejgamberin e
Allahut alejhi selam pėr shikimin e rastit dhe ai mė
urdhėroi ta ndaloj shikimin." Shikimi i rastit ėshtė ai
shikim i cili ngjan pa qėllim tė atij qė shikon dhe pa
dėshirė nė zemėr pėr kėtė dhe ky ėshtė shikim pėr tė
cilin nuk ka pėrgjegjėsi. Nėse pėr herė tė dytė shikojmė
qėllimisht, ky ėshtė mėkat.
Pejgamberi i Allahut alejhi selam e ka urdhėruar Xheririn qė me
rastin e shikimit tė rastit menjėherė ta mbajė shikimin
dhe tė mos e pėrsėritė atė. Ai qė rastėsisht e shikon
njė femėr tė bukur dhe pėr kėtė bie nė sprovė dhe
pėrsiatje pėr tė, Pejgamberi i Allahut alejhi selam ka
urdhėruar shėrimin ashtu qė do tė shkojė te gruaja e vet
dhe tė ketė marrėdhėnie me tė. Pastaj Pejgamberi i
Allahut alejhi selam ka deklaruar: "Gruaja jote ka
njėsoj ēka edhe ajo tė cilėn e ke shikuar." Ky
veprim do tė bėjė qė ta harrojė femrėn tė cilėn e kishte
parė.
Shikimi e shton pasionin nė zemrėn e njeriut, andaj Pejgamberi i
Allahut alejhi selam ka urdhėruar qė ai tė pakėsohet apo
neutralizohen, ashtu qė do tė ketė marrėdhėnie me gruan
e vet. Hutimi qė ngjan pėrmes shikimit ėshtė bazė dhe
fillim i ēdo hutimi tjetėr, siē shėnojnė Buhariu dhe
Muslimi nė Sahihėt e tyre hadithin tė cilin e transmeton
Usama bin Zejdi r.a., nė tė cilin Pejgamberi i Allahut
alejhi selam ka deklaruar: "Pėr ēka frikohem mė sė
shumti pas mua pėr ithtarėt e mi ėshtė sprova tė cilėn
do ta kenė nga femrat."
Nė Sahihun e Muslimit shėnohet njė hadith tė cilin e transmeton Ebu
Seid el-Hudri r.a., nė tė cilin thuhet qė Pejgamberi i
Allahut alejhi selam ka deklaruar: "Ruajuni nga
pėrkushtimi ndaj kėsaj bote dhe ruajuni nga sprovat me
femra."
Ibn Kajjim El Xhevzije
Marrė prej librit "Futja e tė dashuruarve nė kopshtin e
dashurisė"
Pėrgjigje e duhur pėr atė qė kėrkon ilaē efikas
Pėrgatiti: Dibrani
Kaēanik
21.12.2007
Shėnim: Kjo temė ėshtė publikuar
nė njė rubrikė tė lirė dhe materialet qė publikohen nė
tė nuk do tė thotė se pėrputhen kurdoherė me ato qė
redaksia e Klubit Kulturor i di pėr tė vėrteta.