Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Faqja juaj

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.audionur.com
 
www.pertymoter.net
 
www.islamgjakova.net
 

 
 
 
 
 
 
 
 

Vėllazėria nė Islam

Me emrin e Allahut tė Gjithėmėshirshmit, Mėshirėplotit

Falėnderimi i takon vetėm Allahut, qė me anė tė Muhamedit solli dritėn dhe fenė e vėrtetė, udhėzoi me anė tė tij njerėzit dhe ua hapi atyre sytė, i bashkoi pasi ishin tė pėrēarė, i bėri miq pasi ishin armiq.
E falėnderojmė Allahun qė na urdhėron ne, besimtarėve, ta duam njėri-tjetrin dhe ta forcojmė gjithnjė besimin duke forcuar dashurinė pėr njėri-tjetrin.
O njerėz, kijeni frikė Allahun, pėrmbajuni urdhrave tė Tij dhe urdhrave tė tė Dėrguarit tė Tij, sepse vetėm nė kėtė mėnyrė mund tė arrini lumturinė e vėrtetė.

Vėllazėria pėr hir tė Allahut tė Madhėrishėm ėshtė binjaku i besimit. Siē na ka njoftuar edhe Pejgamberi i Allahut, Muhamedi salallahu alejhi ue selem, nuk konsiderohet se ka besuar plotėsisht dhe se ėshtė besimtar i plotė ai i cili nuk e do pėr vėllanė e tij atė qė do pėr vetveten.
Vėllazėria pėr hir tė Allahut Fuqiplotė ėshtė mesazhi madhor i Islamit pėr zemrat e gjalla dhe tė mbushura me besim. Pėrmes kėtij mesazhi u vėllazėruan muslimanėt e parė tė umetit, muhaxhirėt me ensarėt, Bilali etiopian e Selmani persian me mekasit e medinasit. U vėllazėruan, edhe pse nuk kishin lidhje gjaku mes tyre. Me anė tė vėllazėrisė, bota i hapi zemrėn Islamit pa armė, duke bėrė qė njerėzit tė futen nė fenė e Zotit grupe-grupe.
Vėllazėria ėshtė njė ndjenje qė tė bėn ta duash tė mirėn pėr tė gjithė njerėzit. Ajo qė e vė nė lėvizje atė, ėshtė pastėrtia e zemrės. Mbi kėtė pastėrti ngrihen tė gjitha kauzat e drejta, tė cilat nuk lėkunden as nga stuhitė dhe as nga furtunat.

Vėllazėria e vėrtetė ėshtė peshorja e drejtėsisė qė qėndron gjithmonė e vendosur, edhe atėherė kur fillojnė grindjet dhe debatet mes vėllezėrve, duke bėrė qė ndjenjat e dashurisė tė marrin rrugėn e tyre dhe vėllai ta falė vėllanė e tij, duke lėnė mėnjanė gabimet dhe rrėshqitjet e momentit, madje edhe ato tė rėnda, duke i kėrkuar falje Allahut tė Madhėrishėm pėr veten dhe pėr vėllezėrit e tij.

Vėllazėria ėshtė kėshillim dhe qėndrim pranė njėri-tjetrit nė njė dynja, litarėt e sė cilės janė tė shkurtėr dhe kanė nevojė pėr litarin e Allahut tė Madhėrishėm. Prandaj, vėllazėria mund tė ekzistojė vetėm nėse kapemi fort pas litarit tė Allahut tė Madhėrishėm, drejt sė mirės dhe nė rrugė tė Allahut.

Thotė Allahu i Lartėsuar: “Dhe kapuni qė tė gjithė ju pėr litarin (fenė dhe Kuranin) e Allahut, e mos u pėrēani! Pėrkujtojeni nimetin e Allahut ndaj jush, kur ju (para se ta pranonit fenė islame) ishit tė armiqėsuar, e Ai i bashkoi zemrat tuaja dhe ashtu me dhuntinė e Tij aguat tė jeni vėllezėr. Madje ishit nė buzė tė greminės sė xhehenemit e Ai ju shpėtoi prej tij. Po kėshtu Allahu ua sqaron juve argumentet e Veta, qė ju ta gjeni tė vėrtetėn e lumtur.” (Ali Imran: 103)

“S'ka dyshim se besimtarėt janė vėllezėr, pra bėni pajtim ndėrmjet vėllezėrve tuaj dhe kini frikė Allahun, qė tė jeni tė mėshiruar (nga Zoti).” (Huxhurat: 10)

I Dėrguari i Allahut, Muhamedi, paqja e Allahut dhe bekimi i Tij qofshin mbi tė, ka thėnė: "Mos kini smirė pėr njėri-tjetrin, mos mashtroni, mos urreni njėri-tjetrin, mos ia ktheni shpinėn njėri-tjetrit dhe mos ndėrhyni nė shitblerjen e njėri-tjetrit. Jini vėllezėr, siē i ka hije robėrve tė Allahut. Muslimani ėshtė vėlla i muslimanit, nuk i bėn padrejtėsi, nuk e lė nė baltė, nuk e gėnjen dhe nuk e pėrēmon atė. Devotshmėria ėshtė kėtu (e tha kėtė tri herė, duke bėrė me shenjė nga zemra e tij). Pėr njė njeri ėshtė shumė keq qė ta pėrēmojė vėllanė e tij musliman." Marrė nga Muslimi.

Nė njė hadith tjetėr ai thotė: "Atij qė i largon muslimanit njė brengė, Allahu ia largon brengėn Ditėn e Kiametit; Atij qė i mbulon muslimanit njė tė metė, Allahu do t’ia mbulojė Ditėn e Kiametit."

Ebu Derda kumton se i Dėrguari i Allahut, paqja e Allahut dhe bekimi i Tij qofshin mbi tė, ka thėnė: "Kur muslimani lutet pėr vėllanė e tij, pa ditur gjė (ky i fundit), lutja pranohet. Tek koka e lutėsit qėndron njė engjėll i ngarkuar tė thotė, pas ēdo lutejeje tė mirė pėr vėllanė musliman, ‘Amin, tė dhėntė Allahu edhe ty tė njėjtėn gjė!" Kumtoi Muslimi.

Nė njė hadith Muhamedi, paqja e Allahut dhe bekimi i Tij qofshin mbi tė, porosit ata qė janė grindur me njėri-tjetrin dhe thotė: "Nuk i lejohet askujt qė tė mbajė mėri me vėllanė e tij, mė shumė se tri ditė. Mė i mirė prej tyre ėshtė ai qė e pėrshėndet i pari tjetrin (i jep selam)."

Nė njė hadith, i Dėrguari i Allahut, Muhamedi, paqja e Allahut dhe bekimi i Tij qofshin mbi tė, porosit njėrin prej shokėve tė tij (Ebu Ejubin): "Tė tė tregoj njė tregti tė suksesshme?" – "Po", - ia ktheu Ebu Ejubi. "Nėse dy vetė janė tė grindur, - vazhdoi Pejgamberi, paqja e Allahut dhe bekimi i Tij qofshin mbi tė, pajtoji dhe afroji!"

Shembuj tė gjeneratave tė arta lidhur me vėllazėrimin pėr hir tė Allahut tė Lartėsuar

Ka thėnė Omer Ibnul Abdul Azizi, Allahu qoftė i kėnaqur me tė: “O njerėz ! Kush do qė tė rrijė pranė nesh,duhet tė ketė pesė gjėra,ose pėrndryshe mė mirė tė mos na afrohet :
Tė na tregojė pėr nevojat e tyre qė nuk munden tė na i tregojnė vetė.
Tė na udhėzojnė drejt atyre punėve dhe veprave tė mira qė ne nuk i dimė.
Tė na ndihmojnė me sa mundėsi tė ketė.
Tė mos pėrgojojė para nesh vartėsit e vet.
Tė mos pėrzihet nė gjėrat qė nuk i takojnė.”

Imam Hasan el Basri ka thėnė: “Vėllezėrit tanė janė mė tė dashur pėr ne se familjet dhe fėmijėt tanė. Familjet tona na kujtojnė dynjanė, ndėrsa ata na kujtojnė ahiretin.”

Imam Jahja ibnu Muadh er-Razi ka thėnė: “Ilaēi i zemrave pėrbėhet nga pesė gjėra: leximi i Kuranit me meditim; mbajtja e barkut bosh (duke agjėruar); falja e namazit tė natės; lutja me pėrgjėrim nė pjesėn e fundit tė natės dhe ulja nė shoqėrinė e tė devotshmėve.”

Omer ibnul Hattabi, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, ka thėnė: “Nuk ka ngelur prej shpirtit tė dynjasė diēka tjetėr pėrveē tri gjėrave: leximi i Kuranit, falja e namazit tė natės dhe ndjenja me vėllezėrit besimtarė.”

Ai po ashtu ka thėnė: “S’ka mirėsi mė tė madhe qė mund t’i jepet njė robi, pas fesė islame, sesa njė vėlla i devotshėm. Prandaj nėse dikush gjen dashuri te vėllai i tij, tė kapet fort pas tij.”

Njė poet thotė: “Ti mes njerėzve vlerėsohesh nga ata qė ke zgjedhur pėr shok.
Bėhu shok i tė pėrzgjedhurve tė lartėsohesh dhe tė lėsh kujtime tė bukura.”

Kurse njė tjetėr poet thotė: “Njė ditė pashė baltė te njė pėllumb, por nė dorėn time la erė tė mirė. I thashė: “Vallė, a mos je misk apo anber (deodorant), balta mu pėrgjigj: “Unė kam qenė dhe, por kam qėndruar me lulet dhe mė bėnė tė nderuar (me vlerė).”

“Qėndrova me tė mėdhenjtė dhe shtova dituri, e kėshtu,kush qėndron me dijetarėt respektohet.”

Abdullah Ibn Mesudi, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, u thoshte gjithmonė shokėve tė tij: “Ju jeni prehja e zemrės sime, ju jeni prehja e shqetėsimeve tė mia.”

Ekthem Ibnu Sajfi thotė: “Takimi me tė dashurit mė largon shqetėsimet.”

Talha ibnu Musarrifi, kur takonte ndonjė prej vėllezėrve tė tij, i thoshte: “Takimi me ty ėshtė mė i ėmbėl sesa mjalti pėr mua.”

Dhun-nun el Misri thotė: “Jeta bėhet e kėndshme duke qėndruar me tė devotshmit dhe e gjithė mirėsia ėshtė e tubuar tek shoku i mirė.”

Jahja ibnu Meini i kėshilloi vėllezėrit e tij duke u thėnė: “Ato qė vėllai yt duhet tė marrė prej teje le tė jenė tri gjėra:
Nėse nuk i bėn njė dobi, tė paktėn mos i bėj keq.
Nėse nuk e gėzon, tė paktėn mos e mėrzit.
Nėse nuk e lavdėron, tė paktėn mos e shaj.”

Njėherė imamit tė nderuar Hasan el Benna, Allahu e mėshiroftė, i erdhi njė kėshillė nga njėri prej vėllezėrve tė tij dhe kėshillėn e kishte filluar me fjalėt: “Profesor i nderuar, vėlla Hasan el Benna .‘’

Ai menjėherė e mori stilolapsin dhe i fshiu fjalėt e para, duke e lėnė vetėm fjalėn vėlla dhe i tha: “Kjo mjafton dhe ėshtė gjėja mė e madhe me tė cilėn mund t’u drejtohesh vėllezėrve.”

Imami i nderuar Bekr ibnu Abdull-llah el Muzeni, Allahu e mėshiroftė, e kėshilloi njėherė njėrin prej vėllezėrve tė tij duke i thėnė: “Nėse shikon dikė qė ėshtė mė i madh se ti, thuaj: “Ky ka besuar dhe ka bėrė vepra tė mira para meje, prandaj ėshtė mė i mirė se unė.” Por nėse shikon dikė qė ėshtė mė i vogėl se ti, thuaj: “Unė kam bėrė mėkate para se tė rritej ai, prandaj ai ėshtė mė i mirė se unė.” Dhe nėse shikon se si vėllezėrit e tu tė nderojnė dhe tė respektojnė, thuaj: “Kjo ėshtė njė mirėsi mė shumė qė po e fitojnė.” Por nėse shikon se ata nuk tė nderojnė dhe nuk tė respektojnė aq sa duhet, thuaj: “Kjo vjen pėr shkak tė ndonjė mėkati qė kam bėrė.”

Njė poet thotė: “Kėrkoje vėllanė dhe ruaje fort atė. Se ai qė s’ka vėlla ėshtė si njė ushtar qė shkon nė luftė pa armė.”

Po ashtu njė poet tjetėr thotė:
Toleroje vėllanė tėnd, nėse i pėrzihen tė saktat me gabimet,
Mos e qorto fort nėse njė ditė bėn gabime apo devijon,
Dhe dije se e ke gabim nėse kėrkon dikė qė kurrė s’gabon,
Po kush ėshtė ai qė kurrė nuk gabon dhe bėn vetėm tė mira?!

Imam Gazaliu, Allahu e mėshiroftė, thotė: “Pėr gabimin e vėllait tėnd duhet tė gjesh shtatėdhjetė justifikime dhe nėse nuk i pranon ato, atėherė qortoje veten tėnde dhe thuaji zemrės tėnde: “Sa e ngurtė je! Vėllai yt ka shtatėdhjetė justifikime dhe ti nuk e pranon asnjėrin prej tyre! Atėherė fajin nė tė vėrtetė e ke ti dhe jo vėllai yt.”

Kur dikush u pyet se cili prej vėllezėrve ėshtė mė i dashur pėr ty, ai tha: “Ai qė mbush boshllėqet e mia, qė m’i fal gabimet dhe m’i pranon shfajėsimet.”

Imam Shafi’iu, Allahu e mėshiroftė, pėr vėllazėrinė dhe cilėsitė e vėllait tė vėrtetė thotė:
“Prej vėllezėrve mė pėlqen ēdo sakrificė dhe ēdo ulje tė shikimit ndaj gabimeve tė mia. Bien dakord me mua pėr ēdo gjė qė mė pėlqen dhe mė ruajnė sa tė jem gjallė dhe pas vdekjes sime.
Po ku ta gjeja do tė ndaja me tė pasurinė time tė mirėsive.
I kontrollova vėllezėrit, por me gjithė numrin e madh pak gjeta tė tillė.”

Omer ibnul Abul Azizi, Allahu e mėshiroftė, ka thėnė:
“Sa herė qė dikujt i jap ndonjė pasuri, ajo gjithmonė mė duket se ėshtė pak. Unė me tė vėrtetė qė kam turp nga Allahu i Madhėrishėm qė t’i kėrkoj ta fusė nė xhenet ndonjė nga vėllezėrit e mi, kurse unė tė tregohem koprrac me tė me tė mirat e dynjasė, se ndoshta kur tė bėhet Dita e Kiametit, do tė mė thuhet: “Nėse xheneti do tė ishte nė dorėn tėnde, do tė tregoheshe edhe mė koprrac se me dynjanė.”

Omer ibnul Hattabi ka thėnė: “Mos u josh dhe mos u mashtro nga oratoria e ndonjėrit, por burrė i vėrtetė ėshtė ai qė e ēon amanetin nė vend dhe nuk cenon nderin e vėllezėrve.”

Aliu ka thėnė: “Vėlla yt i vėrtetė ėshtė ai person qė, kur ke ndonjė tė keqe, vjen e tė pyet se ē'hall ke.”

”Ta duash mikun por jo aq shumė, sepse mundet qė njė ditė edhe tė prishesh me tė… Mos e shaj aq shumė atė qė tė ėshtė mėrzitur, pasi njė ditė mund tė pajtohesh me tė “ .
“Qortoje tėt vėlla duke i bėrė mirė dhe largoje tė ligėn e tij, gjithashtu, po me tė mirė.”
Njėherė i thanė Hatim ibnu Esammit: “O Ebu Abdir Rahman! Ti je njė i huaj dhe sa herė qė flet dikush e ndėrpret.”
Ai tha: “Unė kam tri cilėsi me tė cilat dal fitimtar mbi kundėrshtarėt e mi:
1- Gėzohem kur kundėrshtari im thotė tė vėrtetėn.
2- Mėrzitem kur gabon.
3- Tregohem i kujdesshėm qė tė mos e injoroj dhe tė tregohem i padrejtė ndaj tij.’’

Kur i dėgjoi kėto fjalė imam Ahmed ibnu Hanbeli, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, u habit dhe tha: “Sa i menēur qė qenka! Ejani tė shkojmė tek ai.” Kur shkuan e pyeti: “O Ebu Abdir Rahman! Si mund tė jesh i shpėtuar nė kėtė botė?”

Ai tha: “O Ebu Abdilah! Nuk mund tė shpėtosh nga kjo dynja vetėm se me katėr cilėsi:

1- T’i falėsh njerėzit pėr paditurinė e tyre.
2- Tė mos tregohesh i paditur ndaj tyre.
3- Tu japėsh atyre nga gjėrat qė ke.
4- Tė mos i mbash shpresat nė gjėrat qė tė japin ata.

Nėse je kėshtu, ke shpėtuar.

Thotė njė poet: “Nėse dėgjojnė nga unė sharje fluturojnė nga gėzimi. Kurse kur dėgjojnė njė tė mirė e groposin atė.”

Muxhahidi tregon se njėherė e shoqėroi Abdull-llah ibnu Omerin, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, nė njė udhėtim me qėllim qė t’i shėrbente atij, por pa se Ibnu Omeri i shėrbeu mė shumė atij.

Rebia thoshte: “Pjesė e fisnikėrisė nė udhėtim ėshtė tė shpenzosh nga pasuria jote, tė bėsh sa mė pak debate me shokėt dhe tė jesh gazmor me gjėra qė nuk e mėrzisin Allahun e Madhėrishėm.”

Sa bukur qė ka thėnė njė poet: “Bėju tė mira njerėzve qė t’i robėrosh zemrat e tyre, sepse njeriun gjithmonė e robėron mirėsia.”

Njė person erdhi tek Ali ibnul Husejn ibnu Aliu dhe i tha: “Filani tė ka ofenduar”. Atėherė, Aliu i tha: “Eja tė shkojmė bashkė tek ai.” U nisėn tė dy bashkė dhe ai mendonte se Aliu do ta merrte hakun e tij dhe do t’ia kthente dyfishin atij qė e kish ofenduar e sa shumė njerėz tė tillė qė ka. Por ajo qė ndodhi ia prishi planet dhe nuk ia dha kėtė kėnaqėsi. Kur Aliu shkoi tek ai, i tha: “O njeri! Nėse ajo qė ke thėnė pėr mua ėshtė e vėrtetė, atėherė Allahu i Madhėrishėm mė faltė mua, por nėse ajo qė ke thėnė pėr mua nuk ėshtė e vėrtetė, atėherė Allahu i Madhėrishėm tė faltė ty.”

Pėr ti kėshilluar vėllezėrit e tij, nė mėnyrė qė t’i kenė parasysh pėr tė mbrojtur dhe forcuar lidhjen e vėllazėrisė dhe ruajtjen e pozitės sė saj, Ibn Mesudi ka thėnė:
“Unė kam tre detyrime ndaj vėllait tim:
1- Tė kthehem drejt tij kur vjen.
2- T’i bėj vend kur tė ulet nė mexhlis.
3- Ta dėgjoj me vėmendje kur flet. ’’

Njė burrė erdhi tek Vehbi, Allahu e mėshiroftė, dhe i tha: “Filani tė ka sharė!” Atėherė Vehbi ia ktheu atij duke i thėnė: “Po a nuk gjeti shejtani i mallkuar ndonjė postier tjetėr pėr ketė pėrveē teje?”

Abdullah ibn Mesudi thotė: “Disa prej jush arrijnė t’i shikojnė grimcat e vogla tė papastėrtive nė sytė e vėllezėrve tė tyre dhe harrojnė trungjet e mėdha nė sytė e vet!”

Ebu Derda thotė: “Nėse vėllai yt ndryshon dhe nuk ėshtė mė si mė parė, mos e braktis atė pėr kėtė shkak, sepse vėllai yt, edhe nėse devijon njėherė, pėrsėri mund tė drejtohet.”

Thotė Ejub Esejhatejani: "Nė qoftė se do mė thoshin se ka vdekur dikush nga pasuesit e Sunetit, do tė ishte pėr mua sikur tė humbisja njė pjesė tė trupit tim."

Nėse njerėzit lidhen dhe duhen pėr dynja ose pėr shkak tė saj, kjo dashuri shpejt tretet dhe asgjėsohet, me tretjen dhe largimin e faktorėve qė i ka bashkuar dhe lidhur.

Lutja jonė e fundit ėshtė: Falėnderimi i takon Allahut, Zotit tė botėve, paqja dhe shpėtimi qofshin mbi Muhamedin, salallahu alejhi ue selem, mbi shokėt e tij dhe mbi gjithė ata qė e pasojnė deri nė Ditėn e Gjykimit.


 

Pėrgatiti: Kaēanikasi
1.3.2009


 

Shėnim: Kjo temė ėshtė publikuar nė njė rubrikė  tė lirė dhe materialet qė publikohen nė tė nuk do tė thotė se pėrputhen kurdoherė me ato qė redaksia e Klubit Kulturor i di pėr tė vėrteta.

                                                      www.klubikulturor.com