Me emrin e
Allahut tė Gjithėmėshirshmit, Mėshirėplotit
Falėnderimi i takon vetėm Allahut, qė me anė tė
Muhamedit solli dritėn dhe fenė e vėrtetė, udhėzoi me
anė tė tij njerėzit dhe ua hapi atyre sytė, i bashkoi
pasi ishin tė pėrēarė, i bėri miq pasi ishin armiq.
E falėnderojmė Allahun qė na urdhėron ne, besimtarėve,
ta duam njėri-tjetrin dhe ta forcojmė gjithnjė besimin
duke forcuar dashurinė pėr njėri-tjetrin.
O njerėz, kijeni frikė Allahun, pėrmbajuni urdhrave tė
Tij dhe urdhrave tė tė Dėrguarit tė Tij, sepse vetėm nė
kėtė mėnyrė mund tė arrini lumturinė e vėrtetė.
Vėllazėria pėr hir tė Allahut tė Madhėrishėm ėshtė
binjaku i besimit. Siē na ka njoftuar edhe Pejgamberi i
Allahut, Muhamedi salallahu alejhi ue selem, nuk
konsiderohet se ka besuar plotėsisht dhe se ėshtė
besimtar i plotė ai i cili nuk e do pėr vėllanė e tij
atė qė do pėr vetveten.
Vėllazėria pėr hir tė Allahut Fuqiplotė ėshtė mesazhi
madhor i Islamit pėr zemrat e gjalla dhe tė mbushura me
besim. Pėrmes kėtij mesazhi u vėllazėruan muslimanėt e
parė tė umetit, muhaxhirėt me ensarėt, Bilali etiopian e
Selmani persian me mekasit e medinasit. U vėllazėruan,
edhe pse nuk kishin lidhje gjaku mes tyre. Me anė tė
vėllazėrisė, bota i hapi zemrėn Islamit pa armė, duke
bėrė qė njerėzit tė futen nė fenė e Zotit grupe-grupe.
Vėllazėria ėshtė njė ndjenje qė tė bėn ta duash tė mirėn
pėr tė gjithė njerėzit. Ajo qė e vė nė lėvizje atė,
ėshtė pastėrtia e zemrės. Mbi kėtė pastėrti ngrihen tė
gjitha kauzat e drejta, tė cilat nuk lėkunden as nga
stuhitė dhe as nga furtunat.
Vėllazėria e vėrtetė ėshtė peshorja e drejtėsisė qė
qėndron gjithmonė e vendosur, edhe atėherė kur fillojnė
grindjet dhe debatet mes vėllezėrve, duke bėrė qė
ndjenjat e dashurisė tė marrin rrugėn e tyre dhe vėllai
ta falė vėllanė e tij, duke lėnė mėnjanė gabimet dhe
rrėshqitjet e momentit, madje edhe ato tė rėnda, duke i
kėrkuar falje Allahut tė Madhėrishėm pėr veten dhe pėr
vėllezėrit e tij.
Vėllazėria ėshtė kėshillim dhe qėndrim pranė
njėri-tjetrit nė njė dynja, litarėt e sė cilės janė tė
shkurtėr dhe kanė nevojė pėr litarin e Allahut tė
Madhėrishėm. Prandaj, vėllazėria mund tė ekzistojė vetėm
nėse kapemi fort pas litarit tė Allahut tė Madhėrishėm,
drejt sė mirės dhe nė rrugė tė Allahut.
Thotė Allahu i Lartėsuar: Dhe kapuni qė tė gjithė ju
pėr litarin (fenė dhe Kuranin) e Allahut, e mos u
pėrēani! Pėrkujtojeni nimetin e Allahut ndaj jush, kur
ju (para se ta pranonit fenė islame) ishit tė armiqėsuar,
e Ai i bashkoi zemrat tuaja dhe ashtu me dhuntinė e Tij
aguat tė jeni vėllezėr. Madje ishit nė buzė tė greminės
sė xhehenemit e Ai ju shpėtoi prej tij. Po kėshtu Allahu
ua sqaron juve argumentet e Veta, qė ju ta gjeni tė
vėrtetėn e lumtur. (Ali Imran: 103)
S'ka dyshim se besimtarėt janė vėllezėr, pra bėni
pajtim ndėrmjet vėllezėrve tuaj dhe kini frikė Allahun,
qė tė jeni tė mėshiruar (nga Zoti). (Huxhurat: 10)
I Dėrguari i Allahut, Muhamedi, paqja e Allahut dhe
bekimi i Tij qofshin mbi tė, ka thėnė: "Mos kini smirė
pėr njėri-tjetrin, mos mashtroni, mos urreni
njėri-tjetrin, mos ia ktheni shpinėn njėri-tjetrit dhe
mos ndėrhyni nė shitblerjen e njėri-tjetrit. Jini
vėllezėr, siē i ka hije robėrve tė Allahut. Muslimani
ėshtė vėlla i muslimanit, nuk i bėn padrejtėsi, nuk e lė
nė baltė, nuk e gėnjen dhe nuk e pėrēmon atė.
Devotshmėria ėshtė kėtu (e tha kėtė tri herė, duke bėrė
me shenjė nga zemra e tij). Pėr njė njeri ėshtė shumė
keq qė ta pėrēmojė vėllanė e tij musliman." Marrė nga
Muslimi.
Nė njė hadith tjetėr ai thotė: "Atij qė i largon
muslimanit njė brengė, Allahu ia largon brengėn Ditėn e
Kiametit; Atij qė i mbulon muslimanit njė tė metė,
Allahu do tia mbulojė Ditėn e Kiametit."
Ebu Derda kumton se i Dėrguari i Allahut, paqja e
Allahut dhe bekimi i Tij qofshin mbi tė, ka thėnė: "Kur
muslimani lutet pėr vėllanė e tij, pa ditur gjė (ky i
fundit), lutja pranohet. Tek koka e lutėsit qėndron njė
engjėll i ngarkuar tė thotė, pas ēdo lutejeje tė mirė
pėr vėllanė musliman, Amin, tė dhėntė Allahu edhe ty tė
njėjtėn gjė!" Kumtoi Muslimi.
Nė njė hadith Muhamedi, paqja e Allahut dhe bekimi i Tij
qofshin mbi tė, porosit ata qė janė grindur me
njėri-tjetrin dhe thotė: "Nuk i lejohet askujt qė tė
mbajė mėri me vėllanė e tij, mė shumė se tri ditė. Mė i
mirė prej tyre ėshtė ai qė e pėrshėndet i pari tjetrin (i
jep selam)."
Nė njė hadith, i Dėrguari i Allahut, Muhamedi, paqja e
Allahut dhe bekimi i Tij qofshin mbi tė, porosit njėrin
prej shokėve tė tij (Ebu Ejubin): "Tė tė tregoj njė
tregti tė suksesshme?" "Po", - ia ktheu Ebu Ejubi. "Nėse
dy vetė janė tė grindur, - vazhdoi Pejgamberi, paqja e
Allahut dhe bekimi i Tij qofshin mbi tė, pajtoji dhe
afroji!"
Shembuj tė gjeneratave tė arta lidhur me vėllazėrimin
pėr hir tė Allahut tė Lartėsuar
Ka thėnė Omer Ibnul Abdul Azizi, Allahu qoftė i kėnaqur
me tė: O njerėz ! Kush do qė tė rrijė pranė nesh,duhet
tė ketė pesė gjėra,ose pėrndryshe mė mirė tė mos na
afrohet :
Tė na tregojė pėr nevojat e tyre qė nuk munden tė na i
tregojnė vetė.
Tė na udhėzojnė drejt atyre punėve dhe veprave tė mira
qė ne nuk i dimė.
Tė na ndihmojnė me sa mundėsi tė ketė.
Tė mos pėrgojojė para nesh vartėsit e vet.
Tė mos pėrzihet nė gjėrat qė nuk i takojnė.
Imam Hasan el Basri ka thėnė: Vėllezėrit tanė janė mė
tė dashur pėr ne se familjet dhe fėmijėt tanė. Familjet
tona na kujtojnė dynjanė, ndėrsa ata na kujtojnė
ahiretin.
Imam Jahja ibnu Muadh er-Razi ka thėnė: Ilaēi i zemrave
pėrbėhet nga pesė gjėra: leximi i Kuranit me meditim;
mbajtja e barkut bosh (duke agjėruar); falja e namazit
tė natės; lutja me pėrgjėrim nė pjesėn e fundit tė natės
dhe ulja nė shoqėrinė e tė devotshmėve.
Omer ibnul Hattabi, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, ka
thėnė: Nuk ka ngelur prej shpirtit tė dynjasė diēka
tjetėr pėrveē tri gjėrave: leximi i Kuranit, falja e
namazit tė natės dhe ndjenja me vėllezėrit besimtarė.
Ai po ashtu ka thėnė: Ska mirėsi mė tė madhe qė mund
ti jepet njė robi, pas fesė islame, sesa njė vėlla i
devotshėm. Prandaj nėse dikush gjen dashuri te vėllai i
tij, tė kapet fort pas tij.
Njė poet thotė: Ti mes njerėzve vlerėsohesh nga ata qė
ke zgjedhur pėr shok.
Bėhu shok i tė pėrzgjedhurve tė lartėsohesh dhe tė lėsh
kujtime tė bukura.
Kurse njė tjetėr poet thotė: Njė ditė pashė baltė te
njė pėllumb, por nė dorėn time la erė tė mirė. I thashė:
Vallė, a mos je misk apo anber (deodorant), balta mu
pėrgjigj: Unė kam qenė dhe, por kam qėndruar me lulet
dhe mė bėnė tė nderuar (me vlerė).
Qėndrova me tė mėdhenjtė dhe shtova dituri, e
kėshtu,kush qėndron me dijetarėt respektohet.
Abdullah Ibn Mesudi, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, u
thoshte gjithmonė shokėve tė tij: Ju jeni prehja e
zemrės sime, ju jeni prehja e shqetėsimeve tė mia.
Talha ibnu Musarrifi, kur takonte ndonjė prej vėllezėrve
tė tij, i thoshte: Takimi me ty ėshtė mė i ėmbėl sesa
mjalti pėr mua.
Dhun-nun el Misri thotė: Jeta bėhet e kėndshme duke
qėndruar me tė devotshmit dhe e gjithė mirėsia ėshtė e
tubuar tek shoku i mirė.
Jahja ibnu Meini i kėshilloi vėllezėrit e tij duke u
thėnė: Ato qė vėllai yt duhet tė marrė prej teje le tė
jenė tri gjėra:
Nėse nuk i bėn njė dobi, tė paktėn mos i bėj keq.
Nėse nuk e gėzon, tė paktėn mos e mėrzit.
Nėse nuk e lavdėron, tė paktėn mos e shaj.
Njėherė imamit tė nderuar Hasan el Benna, Allahu e
mėshiroftė, i erdhi njė kėshillė nga njėri prej
vėllezėrve tė tij dhe kėshillėn e kishte filluar me
fjalėt: Profesor i nderuar, vėlla Hasan el Benna .
Ai menjėherė e mori stilolapsin dhe i fshiu fjalėt e
para, duke e lėnė vetėm fjalėn vėlla dhe i tha: Kjo
mjafton dhe ėshtė gjėja mė e madhe me tė cilėn mund tu
drejtohesh vėllezėrve.
Imami i nderuar Bekr ibnu Abdull-llah el Muzeni, Allahu
e mėshiroftė, e kėshilloi njėherė njėrin prej vėllezėrve
tė tij duke i thėnė: Nėse shikon dikė qė ėshtė mė i
madh se ti, thuaj: Ky ka besuar dhe ka bėrė vepra tė
mira para meje, prandaj ėshtė mė i mirė se unė. Por
nėse shikon dikė qė ėshtė mė i vogėl se ti, thuaj: Unė
kam bėrė mėkate para se tė rritej ai, prandaj ai ėshtė
mė i mirė se unė. Dhe nėse shikon se si vėllezėrit e tu
tė nderojnė dhe tė respektojnė, thuaj: Kjo ėshtė njė
mirėsi mė shumė qė po e fitojnė. Por nėse shikon se ata
nuk tė nderojnė dhe nuk tė respektojnė aq sa duhet,
thuaj: Kjo vjen pėr shkak tė ndonjė mėkati qė kam bėrė.
Njė poet thotė: Kėrkoje vėllanė dhe ruaje fort atė. Se
ai qė ska vėlla ėshtė si njė ushtar qė shkon nė luftė
pa armė.
Po ashtu njė poet tjetėr thotė:
Toleroje vėllanė tėnd, nėse i pėrzihen tė saktat me
gabimet,
Mos e qorto fort nėse njė ditė bėn gabime apo devijon,
Dhe dije se e ke gabim nėse kėrkon dikė qė kurrė sgabon,
Po kush ėshtė ai qė kurrė nuk gabon dhe bėn vetėm tė
mira?!
Imam Gazaliu, Allahu e mėshiroftė, thotė: Pėr gabimin e
vėllait tėnd duhet tė gjesh shtatėdhjetė justifikime dhe
nėse nuk i pranon ato, atėherė qortoje veten tėnde dhe
thuaji zemrės tėnde: Sa e ngurtė je! Vėllai yt ka
shtatėdhjetė justifikime dhe ti nuk e pranon asnjėrin
prej tyre! Atėherė fajin nė tė vėrtetė e ke ti dhe jo
vėllai yt.
Kur dikush u pyet se cili prej vėllezėrve ėshtė mė i
dashur pėr ty, ai tha: Ai qė mbush boshllėqet e mia, qė
mi fal gabimet dhe mi pranon shfajėsimet.
Imam Shafiiu, Allahu e mėshiroftė, pėr vėllazėrinė dhe
cilėsitė e vėllait tė vėrtetė thotė:
Prej vėllezėrve mė pėlqen ēdo sakrificė dhe ēdo ulje tė
shikimit ndaj gabimeve tė mia. Bien dakord me mua pėr
ēdo gjė qė mė pėlqen dhe mė ruajnė sa tė jem gjallė dhe
pas vdekjes sime.
Po ku ta gjeja do tė ndaja me tė pasurinė time tė
mirėsive.
I kontrollova vėllezėrit, por me gjithė numrin e madh
pak gjeta tė tillė.
Omer ibnul Abul Azizi, Allahu e mėshiroftė, ka thėnė:
Sa herė qė dikujt i jap ndonjė pasuri, ajo gjithmonė mė
duket se ėshtė pak. Unė me tė vėrtetė qė kam turp nga
Allahu i Madhėrishėm qė ti kėrkoj ta fusė nė xhenet
ndonjė nga vėllezėrit e mi, kurse unė tė tregohem
koprrac me tė me tė mirat e dynjasė, se ndoshta kur tė
bėhet Dita e Kiametit, do tė mė thuhet: Nėse xheneti do
tė ishte nė dorėn tėnde, do tė tregoheshe edhe mė
koprrac se me dynjanė.
Omer ibnul Hattabi ka thėnė: Mos u josh dhe mos u
mashtro nga oratoria e ndonjėrit, por burrė i vėrtetė
ėshtė ai qė e ēon amanetin nė vend dhe nuk cenon nderin
e vėllezėrve.
Aliu ka thėnė: Vėlla yt i vėrtetė ėshtė ai person qė,
kur ke ndonjė tė keqe, vjen e tė pyet se ē'hall ke.
Ta duash mikun por jo aq shumė, sepse mundet qė njė
ditė edhe tė prishesh me tė Mos e shaj aq shumė atė qė
tė ėshtė mėrzitur, pasi njė ditė mund tė pajtohesh me tė
.
Qortoje tėt vėlla duke i bėrė mirė dhe largoje tė ligėn
e tij, gjithashtu, po me tė mirė.
Njėherė i thanė Hatim ibnu Esammit: O Ebu Abdir Rahman!
Ti je njė i huaj dhe sa herė qė flet dikush e ndėrpret.
Ai tha: Unė kam tri cilėsi me tė cilat dal fitimtar mbi
kundėrshtarėt e mi:
1- Gėzohem kur kundėrshtari im thotė tė vėrtetėn.
2- Mėrzitem kur gabon.
3- Tregohem i kujdesshėm qė tė mos e injoroj dhe tė
tregohem i padrejtė ndaj tij.
Kur i dėgjoi kėto fjalė imam Ahmed ibnu Hanbeli, Allahu
qoftė i kėnaqur me tė, u habit dhe tha: Sa i menēur qė
qenka! Ejani tė shkojmė tek ai. Kur shkuan e pyeti: O
Ebu Abdir Rahman! Si mund tė jesh i shpėtuar nė kėtė
botė?
Ai tha: O Ebu Abdilah! Nuk mund tė shpėtosh nga kjo
dynja vetėm se me katėr cilėsi:
1- Ti falėsh njerėzit pėr paditurinė e tyre.
2- Tė mos tregohesh i paditur ndaj tyre.
3- Tu japėsh atyre nga gjėrat qė ke.
4- Tė mos i mbash shpresat nė gjėrat qė tė japin ata.
Nėse je kėshtu, ke shpėtuar.
Thotė njė poet: Nėse dėgjojnė nga unė sharje fluturojnė
nga gėzimi. Kurse kur dėgjojnė njė tė mirė e groposin
atė.
Muxhahidi tregon se njėherė e shoqėroi Abdull-llah ibnu
Omerin, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, nė njė udhėtim me
qėllim qė ti shėrbente atij, por pa se Ibnu Omeri i
shėrbeu mė shumė atij.
Rebia thoshte: Pjesė e fisnikėrisė nė udhėtim ėshtė tė
shpenzosh nga pasuria jote, tė bėsh sa mė pak debate me
shokėt dhe tė jesh gazmor me gjėra qė nuk e mėrzisin
Allahun e Madhėrishėm.
Sa bukur qė ka thėnė njė poet: Bėju tė mira njerėzve qė
ti robėrosh zemrat e tyre, sepse njeriun gjithmonė e
robėron mirėsia.
Njė person erdhi tek Ali ibnul Husejn ibnu Aliu dhe i
tha: Filani tė ka ofenduar. Atėherė, Aliu i tha: Eja
tė shkojmė bashkė tek ai. U nisėn tė dy bashkė dhe ai
mendonte se Aliu do ta merrte hakun e tij dhe do tia
kthente dyfishin atij qė e kish ofenduar e sa shumė
njerėz tė tillė qė ka. Por ajo qė ndodhi ia prishi
planet dhe nuk ia dha kėtė kėnaqėsi. Kur Aliu shkoi tek
ai, i tha: O njeri! Nėse ajo qė ke thėnė pėr mua ėshtė
e vėrtetė, atėherė Allahu i Madhėrishėm mė faltė mua,
por nėse ajo qė ke thėnė pėr mua nuk ėshtė e vėrtetė,
atėherė Allahu i Madhėrishėm tė faltė ty.
Pėr ti kėshilluar vėllezėrit e tij, nė mėnyrė qė ti
kenė parasysh pėr tė mbrojtur dhe forcuar lidhjen e
vėllazėrisė dhe ruajtjen e pozitės sė saj, Ibn Mesudi ka
thėnė:
Unė kam tre detyrime ndaj vėllait tim:
1- Tė kthehem drejt tij kur vjen.
2- Ti bėj vend kur tė ulet nė mexhlis.
3- Ta dėgjoj me vėmendje kur flet.
Njė burrė erdhi tek Vehbi, Allahu e mėshiroftė, dhe i
tha: Filani tė ka sharė! Atėherė Vehbi ia ktheu atij
duke i thėnė: Po a nuk gjeti shejtani i mallkuar ndonjė
postier tjetėr pėr ketė pėrveē teje?
Abdullah ibn Mesudi thotė: Disa prej jush arrijnė ti
shikojnė grimcat e vogla tė papastėrtive nė sytė e
vėllezėrve tė tyre dhe harrojnė trungjet e mėdha nė sytė
e vet!
Ebu Derda thotė: Nėse vėllai yt ndryshon dhe nuk ėshtė
mė si mė parė, mos e braktis atė pėr kėtė shkak, sepse
vėllai yt, edhe nėse devijon njėherė, pėrsėri mund tė
drejtohet.
Thotė Ejub Esejhatejani: "Nė qoftė se do mė thoshin se
ka vdekur dikush nga pasuesit e Sunetit, do tė ishte pėr
mua sikur tė humbisja njė pjesė tė trupit tim."
Nėse njerėzit lidhen dhe duhen pėr dynja ose pėr shkak
tė saj, kjo dashuri shpejt tretet dhe asgjėsohet, me
tretjen dhe largimin e faktorėve qė i ka bashkuar dhe
lidhur.
Lutja jonė e fundit ėshtė: Falėnderimi i takon Allahut,
Zotit tė botėve, paqja dhe shpėtimi qofshin mbi
Muhamedin, salallahu alejhi ue selem, mbi shokėt e tij
dhe mbi gjithė ata qė e pasojnė deri nė Ditėn e Gjykimit.
Pėrgatiti:
Kaēanikasi
1.3.2009
Shėnim: Kjo temė ėshtė publikuar
nė njė rubrikė tė lirė dhe materialet qė publikohen nė
tė nuk do tė thotė se pėrputhen kurdoherė me ato qė
redaksia e Klubit Kulturor i di pėr tė vėrteta.