Me emrin e
Allahut, Tė Gjithėmėshirshmit, Mėshirėbėrėsit!
Thuhet se dimri ėshtė njė kohė kur njerėzit vuajnė nga
ērregullime emocionale sezonale , gjithashtu tė njohura
si dėshpėrimi dimėror ose depresioni i dimrit.
Megjithatė, ėshtė interesante tė shihet se si muslimanėt
e hershėm e kanė mirėpritur dimrin, siē ėshtė e qartė se
ata e kanė parė kėtė nga njė perspektivė krejt tjetėr.
Kėtu janė katėr mėnyra se si ata pėrfitonin prej dimrit:
1 & 2 Agjėrimi dhe namazi
Transmetohet nga el-Hajthami nė Majma az-Zawaid
(3/203) me zinxhir hasen, se Profeti salallahu alejhi ue
selem ka thėnė: Dimri ėshtė stina mė e mirė pėr
besimtarin. Netėt e saj janė tė gjata pėr tu falur nė
to dhe ditėt e saj janė tė shkurta pėr tė agjėruar nė
to.
Dhe Ahmedi transmeton nė az-Zuhd (p. 118) me zinxhir
shih, se Omer Ibn el-Khatabi ka thėnė: Dimri ėshtė ēmim
shpėrblyes pėr besimtarėt.
Ibn Rajab el-Hambali ka thėnė nė Lataif al-Maarif
(f. 276): Dimri ėshtė stina mė e mirė pėr besimtarin
sepse Allahu e forcon punėn e tij nė tė duke e bėrė
adhurimin tė lehtė. Kjo ėshtė sepse nė dimėr besimtari
mund tė agjėrojė gjatė ditės me lehtėsi pa vuajtur nga
uria dhe etja. Ditėt janė tė shkurtra dhe tė ftohta dhe
nė kėtė mėnyrė ai nuk e ndien vėshtirėsinė e
agjėrimit...
Ndėrsa sa i pėrket namazit tė natės gjatė dimrit, pėr
shkak tė netėve tė gjata, njeriu mund tė ketė njė pjesė
pėr gjumė e pastaj tė zgjohet e tė falet dhe tė recitojė
tė gjithė atė qė zakonisht reciton nga Kurani, pėrderisa
edhe gjumin e ka bėrė tė mjaftueshėm. Pra, mund tė
kombinojė mes gjumit pėr tė cilin ka nevojė dhe sasisė
sė zakonshme tė recitimit nga Kurani, tė cilėn e kryen
gjatė njė dite. Kėshtu ai pėrmbush edhe interesin e fesė
sė tij edhe rehatinė e trupit tė tij.
Dhe ėshtė transmetuar se Ibn Mesudi ka thėnė:
Mirėsevini nė dimėr! Bekimet bien mbi tė, netėt janė tė
gjata pėr tu falur nė to e ditėt e tij janė tė shkurtra
pėr tė agjėruar. Gjithashtu transmetohet nga ai dhe El-Hasani:
Dimri ėshtė njė kohė e mrekullueshme. Netėt e tij janė
tė gjata pėr tu falur nė to dhe ditėt e tij janė tė
shkurtra pėr tė agjėruar. Kur ishte kohė dimri, Ubajd
bin Umajr thoshte: O njerėzit e Kuranit! Netėt tuaja
janė tani tė gjata pėr ju pėr tė recituar nė to. Kėshtu
qė recitoni! Ditėt tuaja janė tani tė shkurtra pėr ju qė
tė agjėroni. Kėshtu qė agjėroni! Namazi i natės nė dimėr
ėshtė i njėjtė me agjėrimin e ditės gjatė verės. Kjo
ėshtė arsyeja pse Muadhi dėneste nė shtratin e tij tė
vdekjes dhe thoshte: Unė po qaj sepse do tė mė mungojė
etja qė kisha kur agjėroja, namazi i natės gjatė dimrit,
dhe ulja gjunjė pėr gjuri (ballė pėr ballė) me dijetarėt
gjatė tubimeve tė dijes.
Ėshtė transmetuar nga Ahmedi (4/335) me zinxhir tė
vėrtetuar nga Shejh Albani nė es-Silsilah es-Sahihah
(1922), se Profeti alejhi selam ka thėnė: Agjėrimi
gjatė dimrit ėshtė fitim i lehtė i shpėrblimit.
Ibn Rexhebi e ka komentuar kėtė nė Lataif al-Maarif
(f. 276): Dhe kuptimi i tė qenėit fitim i lehtė i
shpėrblimit ėshtė se ai ėshtė njė ēmim (shpėrblim) qė
pėrfitohet pa ndonjė betejė ose pėrpjekje ose vėshtirėsi.
Pra, fituesit tė kėtij ēmimi i ėshtė dhėnė kjo si njė
dhuratė pa ndonjė mund nga ana e tij.
3 Pėrkujdesja pėr tė varfrit
Ibn Rexhebi ka thėnė nė Lataif al-Maarif (f. 281):
Pėrkujdesja pėr tė varfrit gjatė dimrit dhe mbrojtja e
tyre nga tė ftohtit ėshtė njė vepėr madhėshtore. Safuan
bin Selimi doli gjatė njė nate tė ftohtė nė Medinė afėr
xhamisė dhe pa njė njeri me mbulesė tė mangėt. Kėshtu qė
ai e hoqi pallton e tij dhe e mbuloi me tė. Dhe dikush
qė jetonte nė Sham pa nė njė ėndėrr se Safuan bin Selimi
kishte hyrė nė parajsė me njė kėmishė qė e kishte bėrė.
Dhe ai shkoi nė Medinė dhe tha: Mė tregoni ku ėshtė
Safani. Kur e gjeti, ai i tregoi pėr ėndrrėn.
Gjithashtu, Misari pa njė beduin duke qėndruar nė diell
dhe duke thėnė:
Dimri ka ardhur dhe unė nuk kam para
Dhe njė gjė e tillė mund ti ndodhė vetėm njė muslimani;
Njerėzit kanė vendosur palltot e tyre nė krahė
Dhe kjo ėshtė sikur tė jem nė Mekė i veshur vetėm nė
ihrame...
Kėshtu, Misari e hoqi pallton e tij dhe e vendosi mbi
kėtė njeri.
Ėshtė transmetuar te njėri nga udhėheqėsit e drejtė se
kishte qenė njė grua me katėr fėmijė jetimė, tė cilėt
ishin tė zhveshur dhe tė uritur. Dhe ai e urdhėroi njė
njeri tė shkoi tek ata dhe tu jepte rroba dhe ushqime.
Pastaj, ai hoqi rrobat e sipėrme dhe tha: Unė nuk do
ti vesh kėto apo tė ngrohem nga kėto derisa tė ktheheni
dhe tė mė tregoni se ata janė tė veshur dhe tė ushqyer.
Pra, njeriu shkoi dhe u kthye dhe konfirmoi tek
udhėheqėsi duke u dridhur nė tė ftohtė se ata i kanė
marrė rrobat dhe kanė ngrėnė gjithashtu. Atėherė ai i
veshi prapė rrobat e jashtme dhe Tirmidhiu transmeton
nga Ebu Said el-Khuderi se Profeti alejhi selam ka
thėnė: Kushdo qė e ushqen njė besimtar tė uritur do tė
ushqehet nga Allahu nė Ditėn e Gjykimit nga frutat e
xhenetit; kushdo qė e shuan etjen e tij, do ti shuhet
etja nga Nektari i Panjohur; kushdo qė e vesh atė, do tė
vishet nga mėndafshi i gjelbėr i xhenetit. Dhe Ibn Ebi
ed-Dunja transmeton me zinxhirin e tij se Ibn Mesudi ka
thėnė: Njerėzit do tė mblidhen nė Ditėn e Ringjalljes
tė zhveshur, tė uritur dhe tė etur si kurrė mė parė.
Kėshtu qė kushdo qė e ka veshur dikė, do tė vishet nga
Allahu; kushdo qė e ka ushqyer dikė do tė ushqehet nga
Allahu; kushdo qė ia ka shuar etjen ndokujt do ti
shuhet etja e tij nga Allahu dhe kushdo qė i ka
lehtėsuar barrėn dikujt do ti jepet lehtėsim nga Allahu.
4 Pėrkujtimi i realitetit tė xhehenemit
Ėshtė transmetuar nė es-Silsilah es-Sahihah (1457), se
Profeti alejhi selam ka thėnė: Xhehenemi u ankua tek
Zoti i tij duke thėnė: Pjesė nga tė mijat kanė djegur
pjesė tė tjera. Dhe Ai ia lejoi atij dy frymėmarrje dhe
frymėnxjerrje: njė nė dimėr dhe njė nė verė. Sa i pėrket
frymėmarrjes sė tij nė dimėr, kjo ėshtė tė ftohtėt e
hidhur dhe frymėmarrja e tij nė verė ėshtė nxehtėsia
ekstreme.
Ibn Rexheb thotė nė Lataif al-Maarif (f. 282): Dhe
nga vetitė e dimrit ėshtė se tė pėrkujton tė ftohtėt e
skajshėm tė xhehenemit dhe e detyron njeriun tė kėrkojė
mbrojtje nga ai...
Zubejd el-Jami u zgjua njė natė pėr namaz. Shkoi tek ena
me ujė prej sė cilės do tė lahej dhe vuri dorėn nė tė
pėr tė prekur ujin dhe pa se ishte aq i ftoftė, saqė
gati ishte ngrirė. Kjo i pėrkujtoi atij tė ftohtit
ekstrem tė xhehenemit dhe nuk e largoi dorėn e tij nga
ena derisa u zgjua mė vonė dhe shėrbėtori i tij erdhi
dhe e gjeti nė kėtė gjendje. Shėrbėtori i tha: Ēfarė po
bėn zotėri? Pse nuk u fale gjatė natės siē bėn zakonisht?
Pse je ulur kėshtu kėtu? Ai u pėrgjigj: E vura dorėn
time nė kėtė enė dhe preka ujin e ftohtė dhe mu kujtua
tė ftohtėt ekstrem tė xhehenemit. Pasha Allahun, unė nuk
e ndjeva ashpėrsinė e kėsaj ftohtėsie derisa ti erdhe
tani. Pra, shko dhe mos i trego askujt pėr kėtė derisa
unė tė vdes. Dhe askush nuk diti pėr kėtė ndodhi derisa
ai vdiq, Allahu e pastė mėshiruar. Ėshtė pėrmendur nė
njė hadith autentik (sahih) se: Xhenemi u ankua tek
Zoti i tij, duke thėnė: Pjesė nga tė mijat kanė djegur
pjesė tė tjera. Dhe, Ai ia lejoi atij dy frymėmarrje:
njė nė dimėr dhe njė nė verė. Sa i pėrket frymėmarrjes
sė tij nė dimėr, kjo ėshtė tė ftohtėt e hidhur dhe
frymėmarrja e tij nė verė ėshtė nxehtėsia ekstreme.
Sa shpesh vjen dimri e pastaj vera
Dhe pranvera shkon e vjen vjeshta.
E ne shkojmė prej tė nxehtit nė tė ftohtė
E shpata e shkatėrrimit ėshtė e ngritur pėrmbi kokėn
tėnde.
O ti qė je i parėndėsishėm nė kėtė botė
Deri kur do tė tė mashtrojė zvarritja ty?
Ti qė kėrkon atė tė pėrkohshmen, deri kur
Zemra jote do tė jetė e zėnė me atė qė ėshtė e
pėrkohshme?
I ēuditshėm ėshtė ai i cili e poshtėron veten e tij pėr
kėtė botė
E derisa njė copė bukė do ti mjaftonte atij pėr ēdo
ditė...
Pra, kėta shembuj tregojnė se koha e dimrit ėshtė njė
kohė e veēantė tė cilėn duhet ta shėnojmė jo duke qenė
joaktiv, pėrkundrazi, duke e rigjallėruar energjinė tonė
pėr adhurim dhe robėrim ndaj Allahut.
Marrė nga www.kalamullah.com
Pėrktheu: Hekuran Helshani
22.2.2009
Shėnim: Kjo temė ėshtė publikuar
nė njė rubrikė tė lirė dhe materialet qė publikohen nė
tė nuk do tė thotė se pėrputhen kurdoherė me ato qė
redaksia e Klubit Kulturor i di pėr tė vėrteta.