Kėtu do tė
paraqesim shenjat e mėdha tė kiametit, pas tė cilave
kiameti do tė ndodhė shumė shpejt. Kėto shenja janė
shumė mė tė ndėrlikuara dhe mė tė ēuditshme sesa shenjat
e vogla.
Transmeton Muslimi nga Hudhejfe, se ky tha: Erdhi
Muhamedi alejhi selam te ne, derisa ne po pėrkujtonim
njėri-tjetrin (kėshillonim), e na tha: "Ējeni duke
pėrkujtuar?" Thamė: Po pėrkujtojmė Ditėn e Kiametit.
Tha Ai: "Ai (kiameti) nuk do tė ndodhė para se tė
shihni dhjetė shenja." E i pėrmendi ato: tymi, Dexhali,
shtaza, lindja e Diellit nga perėndimi, zbritja e Isait
alejhi selam, je'xhuxhėt dhe me'xhuxhėt, tri shafitjet e
tokės- njė nė lindje, njė nė perėndim dhe njė nė
Gadishullin Arabik-, ndėrsa e fundit nga ato ėshtė
zjarri qė del nga Jemeni, i cili i dėbon njerėzit nė
vendtubimin e tyre."
Shenjat e mėdha paraqiten njėra pas tjetrės, mirėpo ne
nuk dimė pėr radhitjen konkrete tė tyre sepse hadithet
nuk cekin diēka tė prerė pėr radhitjen e tyre,
megjithatė ne po paraqesim njė renditje tė shenjave tė
mėdha tė Kiametit sipas mendimit tonė personal, e Allahu
e di mė sė miri. E, ajo renditje ėshtė kėshtu siē do ti
shihni ne vijim veē e veē ēdo shenjė me hadithe dhe me
komentime pėr secilėn.
1. Shafitja e parė e tokės nė lindje
2. Shafitja e dytė e tokės nė perėndim
3. Shafitja e tretė e tokės nė Gadishullin Arabik
Mė parė pėrmendėm hadithin e Muhamedit alejhi selam se
"Nuk do tė ndodhė kiameti para se tė shihni dhjetė
shenja, e nė mesin e tyre tri shafitje (tė tokės): njė
nė lindje, njė nė perėndim dhe njė nė Gadishullin Arabik".
Transmeton Bukajretu, se e dėgjoi Muhamedin alejhi selam
duke thėnė: "O ju (qė jeni tė pranishėm), kur tė
dėgjoni se njė ushtri u shafit kėtu afėr (Medinės),
kiameti veē u afrua, atėherė."
Ndoshta kjo ėshtė shafitja qė do tė ndodhė nė
Gadishullin Arabik. Edhe shafitjet e tjera tė tokės, siē
kuptohet nga ky hadith, do tė ndodhin nė vende tė
banuara dhe kjo si shkak i mėkateve njerėzore.
Kėto pra janė tri shafitje tė mėdha tė tokės pėr tė
cilat njerėzit do tė flasin.
4. Dalja e Dexhalit
Dexhali ėshtė trazira dhe sprovimi mė i madh nė
historinė njerėzore. Dexhali ėshtė njė person ēifut,
shenjė e kiametit, i verbėr nė njėrin sy, nė ballin e
tij shkruan kafir (jobesimtar). Emri Dexhal ka kuptimin
gėnjeshtar i madh sepse ai ėshtė mashtruesi i cili do tė
mashtrojė shumė njerėz e disa prej tyre do ta pranojnė
edhe si zot. Ai do tė pretendojė se ėshtė zot dhe do tė
bėjė gjėra tė ēuditshme. Ai nuk lind fėmijė, ėshtė shumė
i shpejtė. Transmetohet nė sahihun e Muslimit, se
Muhamedi alejhi selam u pyet pėr shpejtėsinė e Dexhalit
nė tokė e tha: "Sikurse shiu qė e ndjekin erėrat "
Gjithashtu ai tregoi se Dhexhali do tė shkelė nė tė
gjitha vendet pėrveē nė Mekė dhe nė Medinė. Transmeton
Ebu Umame se Muhamedi alejhi selam tha: " dhe nuk
mbetet asnjė vend nė tokė qė nuk do ta shkelė pėrveē
Mekės e Medinės, kurdo qė ai dėshiron tė depėrtojė nga
ndonjė anė e tyre, e ndalin atė engjėjt me shpata tė
ndritura."
Ai do tė bashkėpunojė mė shejtanėt. Transmetoi Ebu Umame,
se Muhamedi alejhi selam tha: " dhe nga sprovimet e
tij (Dexhalit) ėshtė se kur i thotė ndonjė fshatari:
Ēka thua nėse unė i ringjall babain dhe nėnėn tėnde, a
do tė dėshmosh se jam zoti yt? I thotė ai: Po.
Atėherė i paraqitet njė shejtan ne formėn e babait e
nėnės sė tij, e thotė: O biri im! Pasoje atė se ai
ėshtė Zoti yt."
Urdhrave tė Dexhxhallit u pėrgjigjen edhe materiet e
ngurta dhe shtazėt dhe pothuajse ēdo gjė sepse ashtu
ėshtė caktuar pėr ti sprovuar njerėzit.
Vendi i daljes sė Dexhalit
Transmetoi Termidhiu nga Ebu Bekri, Allahu qoftė i
kėnaqur me tė, se Muhamedi alejhi selam tha: "Dexhali
do tė dalė nga njė tokė nė lindje, i thuhet asaj Horasan
(ėshtė nė lindje tė Iranit nė kufi me Afganistanin).
Por ai muslimanėve do t'u paraqitet kur tė arrijė nė njė
vend mes Irakut dhe Sirisė, siē transmeton Muslimi nga
En-Nuvas Ibn Semani, se Muhamedi alejhi selam tha:
"Ai do tė dalė (nė ballafaqim me muslimanėt) nė njė vend
mes Shamit (Sirisė sė sotme) dhe Irakut dhe do tė bėjė
fesad djathtas e majtas. O robėr tė Allahut,
pėrqendrohuni!" Pra, fesadi i tij kundėr muslimanėve
fillon nga vendi mes Irakut dhe Sirisė.
Tė gjithė tė Dėrguarit i kėshilluan popujt e tyre pėr
Dexhalin, kėshtu qė edhe Muhamedi alejhi selam na ka
porositur nė shumė hadithe qė tė ruhemi nga sprova e
atij tė mallkuari dhe mos tė biem nė lajthitje pėr asnjė
moment. Transmetohet se Muhamedi alejhi selam e kishte
shprehi shumė herė tė kėrkonte ndihmė prej Allahut nga
sprovat dhe mundimet e Dexhalit, gjithashtu ai na ka
urdhėruar qė ta lexojmė fillimin e sures El-Kehf, e
posaēėrisht nėse e arrijmė kohėn e Dexhalit, sepse kjo e
mbron muslimanin nga ai i mallkuar. Dexhalin dhe
pasuesit e tij do ti vrasė Isai alejhi selam. Kėtė do
ta sqarojmė nė shenjėn e ardhshme.
5. Zbritja e Isait alejhi selam
Do tė zbresė Isai alejhi selam kur muslimanėt do t'i
kaplojė njė bela e madhe dhe kur Dexhali do tė bėjė
fesad nėpėr tokė dhe mundohet t'i shkatėrrojė besimtarėt
nė pėrgjithėsi. Atėherė zbret Isai alejhi selam te
minarja e bardhė nė lindje tė Damaskut, derisa
muslimanėt janė tė rreshtuar pėr faljen e namazit tė
sabahut.
Transmeton Evs Ibni Evsi, se Muhamedi alejhi selam tha:
"Zbret Isai alejhi selam te minarja e bardhė nė
lindje tė Damaskut." Edhe nė ditėt tona ekziston kjo
minare e bardhė nė lindje tė Damaskut. Nė njė hadith
tjetėr, qė e transmeton Ebu Hurejra, thotė Muhamedi
alejhi selam: "Nuk ka mes meje dhe Isait alejhi selam
tė Dėrguar dhe ai do tė zbresė. E kur ta shihni atė,
njiheni: njeri mesatar (me gjatėsi), anon nga ngjyra e
kuqe dhe e bardhė, zbret mes dy qyteteve, duket koka e
tij sikur pikon, por ajo nuk ėshtė e lagur." Pra,
Isai alejhi selam zbret te minarja e bardhė nė lindje tė
Damaskut derisa muslimanėt pėrgatiten pėr luftė nė kohėn
e faljes sė sabahut e ai zbret dhe falet me ta, kurse
imami ėshtė nga ai grup.
Transmetohet nga Xhabiri, Allahu qoftė i kėnaqur me tė,
se Muhamedi alejhi selam tha: Njė grup nga umeti im
do tė vazhdojė tė luftojė pėr tė vėrtetėn, ashtu tė
qartė, deri nė Ditėn e Kiametit." Po ashtu tha: "Zbret
Isai alejhi selam, i biri i Merjemes, e i thotė emiri i
tyre (muslimanėve): Na e fal namazin, por ai i thotė:
Jo, ju jeni udhėheqės tė njėri-tjetrit, ky ėshtė
fisnikėrim i Allahut pėr kėtė umet."
Isai alejhi selam do tė gjykojė me Kuran dhe Sunet dhe
do tė veprojė sipas Kuranit dhe Sunetit. Isai alejhi
selam pas zbritjes dhe faljes sė namazit niset me
ushtarėt muslimanė nė drejtim tė Mesxhidul Aksas nė
Jerusalem, ku Dexhali ka rrethuar njė grup muslimanėsh.
Transmeton Ebu Umame, se Muhamedi alejhi selam tha:
" Kur ai largohet, thotė Isai: Hapeni derėn (ku janė tė
rrethuar muslimanėt). E hapin atė dhe prapa saj ėshtė
Dexhali me 70.000 hebrenj, tė gjithė ata me shpata tė
ngritura dhe me mburoja. Kur ta shohė atė (Isain alejhi
selam), Dexhali shkrihet sikurse kripa nė ujė dhe
lėshohet duke ikur. E kap atė (Isai alejhi selam) te
dera lindore Lud (e Jerusalemit) dhe e vret e i
shkatėrron Allahu ēifutėt." Nė njė hadith tjetėr,
transmeton Muslimi nga Ebu Hurejra, se Muhamedi alejhi
selam pasi pėrmendi namazin e Isait alejhi selam me
muslimanėt dhe shkuarjen e tij nė Jerusalem, tha: " Kur
armiku i Allahut e sheh atė, shkrihet sikurse kripa nė
ujė. E sikur Allahu ta lejojė, do tė shkrihej nė
pėrgjithėsi, por Allahu e vret atė me dorėn e tij (Isait
alejhi selam). Atėherė ua tregon gjakun e tij nė
bajonetėn e tij."
Isai alejhi selam do tė jetojė nė tokė dyzet vjet, siē
transmetohet nga Ebi Hurejra, se Muhamedi alejhi selam
tha: " Qėndron ai (Isai alejhi selam) nė tokė dyzet
vjet, pastaj vdes dhe ia falin xhenazen e tij
muslimanėt.
Nė disa transmetime thuhet se ai do tė martohet dhe do
tė varroset afėr varrit tė Ebu Bekrit dhe Muhamedit
alejhi selam. Ky varrim pra do tė bėhet nė Xhamin e
Muhamedit alejhi selam nė Medinė. Isai alejhi selam do
tė vendosė nė tokė ligjin islam (ligjin e Allahut), ai
do t'i shkatėrrojė tė gjitha fetė dhe nuk pranon asnjė
fe tjetėr pėrveē Islamit dhe nė kohėn e tij do tė
mbretėrojė bollėku, paqja dhe siguria.
6. Dalja e je'xhuxhėve dhe me'xhuxhėve
Je'xhuxhėt dhe me'xhuxhėt janė dy popuj shumė tė mėdhenj
dhe me pasardhės tė shumtė. Ata janė njerėz, mirėpo do
tė bėjnė ērregullime nė tokė dhe do tė bėjnė krime tė
mėdha. Ata janė nė njė vend tė ngujuar dhe do tė dalin
nga ai vend me lejen e Allahut kur tu vijė koha, mirėpo
atėherė Dita e Kiametit ėshtė shumė afėr. Transmetojnė
Termidhiu, Ibni Maxhe dhe Imam Ahmedi se Muhamedi alejhi
selam tha: "Je'xhuxhėt dhe me'xhuxhėt gėrmojnė tokėn
ēdo ditė dhe gati sa e shohin dritėn e diellit. Thotė i
pari i tyre: Kthehuni se do ta gėrmojmė nesėr. E
rikthen Allahu atė (tokėn) mė tė vėshtirė seē ishte,
kėshtu derisa tė vijė koha e tyre dhe dėshiron Allahu qė
t'i dėrgojė te njerėzit. E gėrmojnė atė gati sa e shohin
dritėn e diellit dhe thotė i pari i tyre: Kthehuni, se
nesėr, InshaAllahu teala, do ta gėrmojmė. Kėshtu qė ata
thanė InshaAllahu teala, e kur kthehen tek ai (vendi i
gėrmimit), e gjejnė siē e kishin lėnė dje (pas gėrmimit).
E gėrmojnė atė dhe dalin te njerėzit, e shterin ujin dhe
njerėzit mbyllen nė kalatė e tyre "
Nuk ėshtė ēudi tė jenė ata popuj qė ne nuk i kemi parė
dhe janė tė zbuluar, kur dihet se kjo botė ėshtė pėrplot
fshehtėsi. Edhe sot e kėsaj dite nė "Trekėndshin e
Bermundeve" nuk ėshtė ė qartė se ē'fshihet, edhe pse
ekzistojnė thėnie tė ndryshme. Ai ėshtė vendi ku u
zhdukėn njerėz, anije dhe aeroplanė, por megjithatė
askush, pėrpos Allahut, nuk e di tė vėrtetėn pėr atė
vend.
Sidoqoftė, dalja e je'xhuxhėve dhe me'xhuxhėve ėshtė njė
nga shenjat e mėdha tė Kiametit dhe ajo gjithsesi do tė
realizohet kur tė vijė koha.
7. Tymi Ed-Duhan
Nga shenjat e mėdha tė kiametit ėshtė tymi i cili do tė
mbulojė tokėn.
Thotė Allahu i Lartėsuar: "Ti pra prite (vėzhgo)
ditėn kur qielli sjell njė tym tė qartė. Ai (tymi) i
mbulon njerėzit. Ky ėshtė njė ndėshkim i mundimshėm."
(Duhan:10-11)
Ibn Kethiri duke e komentuar kėtė ajet tha se kjo shenjė
ėshtė afėr kiametit dhe pėrmendi njė hadith tė
transmetuar nga Malik El-Eshariu, i cili tha: Tha i
Dėrguari i Allahut, Muhamedi alejhi selam: "Njėmend,
Zoti juaj ju kėshillon pėr tri gjėra: pėr tymin i cili
besimtarin e kap si flama, kurse jobesimtarin e fryn,
saqė i del ai nga ēdo venddėgjim i tij. E dyta ėshtė
shtaza, kurse e treta Dexhali."
Imam Neveviu thotė se ky tym ua merr shpirtin
jobesimtarėve, kurse besimtarin e kap si flama. Kjo
shenjė do tė ndodhė pak para Kiametit.
8. Dalja e shtazės
Kjo shtazė do tė paraqitet nė fund tė kohės. Ajo ėshtė
njė nga mrekullitė e Allahut dhe do tė paraqitet kur tė
shtohen sherri dhe fesadi. Kėtė shtazė Allahu e pėrmendi
nė Kuran, ku thotė: "E kur fjala (Ime) u bie (njerėzve),
Ne do t'u nxjerrim atyre njė shtazė nga toka qė do t'u
flasė atyre (njerėzve): se, njėmend, njerėzit nuk ishin
tė bindur nė argumentet (dhe Kuranin) Tona." (Neml:
82)
Transmetojnė Imam Ahmedi dhe Buhariu nga Ebu Umame, se
Muhamedi alejhi selam tha: "Do tė dalė shtaza dhe do
t'u vėrė shenja njerėzve nė hundėt e tyre dhe jetojnė
ata nė mesin tuaj. Dhe kur njeriu blen devenė, pyet:
Nga kush e bleve? E thotė: E bleva nga njė njeri me
shenjė nė hundė."
Transmetoi Talha nga Ibni Umeri, Allahu qoftė i kėnaqur
me tė, njė hadith tė gjatė e tha: E pėrmendi Muhamedi
alejhi selam shtazėn e tha: "Ajo gjatė tėrė kohės ka
tri dalje. Njė herė ajo del larg nė shkretėtirė dhe nuk
pėrmendet nė Mekė. Fshihet njė kohė tė gjatė e pastaj
del edhe njė herė dhe pėrmendet ajo nė fshatra dhe nė
Mekė." Tha Muhamedi alejhi selam: "Pastaj, derisa
njerėzit janė nė xhamitė mė tė mėdha tė Zotit e mė e
ndaluara dhe mė fisnikja nė mesin e tyre El-Mesxhidul-Haram
(Qabja), nuk ėshtė larg ata kur ajo fillon tė pėllet mes
ruknit dhe mekamit (brenda nė Qabe) e shkund kokėn e saj,
e njerėzit ikin nga ajo nė ēdo anė, pėrveē njė grupi
besimtarėsh qė e kishin tė qartė se nuk mund t'i ikin
Allahut. Ajo fillon me ata dhe ua ndrit fytyrat e i bėn
ato sikurse ylli ndriēues, pastaj fillon tė lėvizė nėpėr
tokė, nuk mund ta zėrė atė ai qė e kėrkon dhe nuk i
shpėton asaj ikėsi, saqė njeriu lutet nė namaz kundėr
saj e ajo i vjen mbrapa e i thotė: O filan, a tani
falesh?! I afrohet ai asaj e i vė ajo njė shenjė nė
fytyrėn e tij, pastaj largohet. Njerėzit bėjnė tregti
dhe shoqėrohen nė qytetet e tyre, njihet besimtari nga
jobesimtari e thonė: O besimtar, ma jep hakun tim
Kjo shtazė do tė paraqitet para Ditės sė Kiametit dhe do
tu vėrė shenja nė hundė jobesimtarėve e mė pas do tė
dallohen ata qė besuan dhe ata qė mohuan.
9. Lindja e Diellit nga perėndimi
Thotė Allahu i Lartėsuar nė Kuran: " Nė ditėn kur
vijnė disa shenja tė Zotit tėnd , asnjė njeriu nuk i
vlen besimi i tij nėse ka besuar mė parė ose nuk ka bėrė
nė besimin e tij kurrfarė tė mire." (En'am:158)
Transmetoi Ebu Hurejra, se Muhamedi alejhi selam tha:
"Ai qė pendohet para se tė lindė Dielli nga perėndimi,
do t'ia falė Allahu atij. E, kur Dielli lind nga
perėndimi, mbyllet dera e pendimit."
Transmetojnė Buhariu dhe Muslimi nga Ebu Hurejra, se
Muhamedi alejhi selam tha: "Nuk do tė vijė kiameti
para se tė lindė Dielli nga perėndimi i tij. E, kur ai
lind dhe njerėzit e shohin atė, besojnė tė gjithė. Ai
ėshtė momenti kur askujt besimi nuk i bėn dobi nėse nuk
ka besuar mė parė ose nuk ka fituar asnjė tė mirė nė
besimin e tij."
Transmetohet nga Hudhejfe se tha: E pyeta tė Dėrguarin
e Allahut e i thashė: O i Dėrguari i Allahut! Cila
ėshtė shenja e lindjes sė Diellit nga perėndimi? Tha
Muhamedi alejhi selam: "Zgjat ajo natė derisa duket
sa dy net, zgjohen atė natė ata qė e kishin shprehi tė
faleshin dhe veprojnė sikurse vepronin mė parė. Yjet nuk
duken, janė fshehur nga vendet e tyre, pastaj ata bien e
zgjohen pėrsėri pėr t'u falur, pastaj bien e zgjohen
prapė dhe kėshtu derisa u lodhet trupi atyre dhe u duket
ajo natė e gjatė. Atėherė njerėzit fillojnė tė
frikėsohen qė nuk gdhin e derisa presin lindjen e
Diellit nga lindja e tij, kur, ai lind nga Perėndimi.
Kur njerėzit e shohin, besojnė (tė gjithė), por nuk u
bėn dobi besimi i tyre.
Lindja e Diellit nga perėndimi, siē kuptohet nga kėto
tekste ėshtė realitet e jo siē mendojnė disa se kjo do
tė thotė se Perėndimi do tė pėrparojė, kurse Lindja do
tė mbetet nė errėsirė etj. Ky ėshtė njė ērregullim nė
sistemin diellor apo nė Tokė, qė do tė ndodhė para
kiametit. Allahu ėshtė pėr ēdo gjė i fuqishėm.
Pastaj do tė bėhet shkatėrrimi i Qabes me lejen e
Allahut nga dora e etiopianit Dhus-Suvejkatenjit pėr
arsye se ēdo gjė do tė shkatėrrohet, edhe Qabja do tė
shkatėrrohet para kiametit.
Transmetoi Ibni Maxhe nga Hudhejfeja, se Muhamedi alejhi
selam tha: "Do tė fshihet Islami (nga mendja e
njerėzve) sikurse fshihet stolia e rrobės, saqė nuk do
tė dihet se ēka ėshtė agjėrimi, namazi, kurbani,
sadakaja dhe do tė bartet Kurani nė njė natė dhe nuk do
tė mbetet nė tokė nga ai asnjė ajet. Dhe mbesin disa
grupe njerėzish e plaku i vjetėr thotė: I kemi takuar
baballarėt tanė duke thėnė kėtė fjalė "La ilahe ilallah"
dhe ne e themi."
Nė njė hadith qė transmeton Enesi, Allahu qoftė i
kėnaqur me tė, Muhamedi alejhi selam thotė: "Nuk do
tė ndodhė Kiameti derisa nė tokė thuhet: Allah, Allah."
Transmeton Muslimi nga Ebu Hurejra, se Muhamedi alejhi
selam tha: "Allahu do tė dėrgojė njė erė nga Jemeni
mė tė butė se mėndafshi; nuk do tė lėrė asnjė qė nė
zemrėn e tij ka iman sa pesha e njė thėrrmije pa ia
marrė shpirtin."
Para se tė ndodhė kiameti, njerėzit qė janė ende gjallė
prej jobesimtarėve nėnkuptohet qė i kthehen adhurimit tė
idhujve dhe martesave nė rrugė si shtazėt.
10. Zjarri qė i tubon njerėzit
Kjo ėshtė shenja e fundit nga shenjat e mėdha tė
kiametit sepse Muhamedi alejhi selam nė hadithin e tij
tha: " dhe e fundit nga ato ėshtė zjarri qė del nga
Jemeni, i cili i tubon njerėzit nė vendtubimin e tyre (nė
mahsherr)."
Toka nė tė cilėn do t'i tubojė njerėzit ky zjarr ėshtė
toka e Shamit (vendet e Shamit janė: Palestina, Siria,
Jordania dhe Iraku). Transmetoi Ebu Dherri, se Muhamedi
alejhi selam tha: "Shami ėshtė toka e tubimit dhe
vendi i zgjerimit."
Nė njė hadith tjetėr Muhamedi alejhi selam sqaroi se ky
zjarr (vullkan i madh siē duket) nuk u lė vend njerėzve;
kudo qė ata ndalen, ai i arrin, derisa tubohen nė vendet
e Shamit.
Marrė nga librat:
1. Fundi i botės, ardhja e Imam Mehdiut, autor Emin
Muhamed Xhemaludin.
2. Shenjat e kiametit dhe paralajmėrimet profetike,
autor Oman Abazi.
Pėrgatitėn: Berat Shatri & Besa Haxhiu
Skenderaj
19.9.2008
Shėnim: Kjo temė ėshtė publikuar
nė njė rubrikė tė lirė dhe materialet qė publikohen nė
tė nuk do tė thotė se pėrputhen kurdoherė me ato qė
redaksia e Klubit Kulturor i di pėr tė vėrteta.