Ēdo musliman i sinqertė, i cili kėrkon tė kuptojė
njė problematikė qė ka tė bėjė me aspektin e
besimit (akides), patjetėr ėshtė i obliguar qė
para kėsaj tė kuptojė metodologjinė e saktė qė
duhet tė pasojė nė kėtė gjė. Nė fakt, edhe kjo
metodologji (menhexh) e bėn atė qė tė dallohet
nga grupimet dhe sektet e shumta, tė cilat,
fatkeqėsisht, si shkak i metodologjisė sė gabuar
qė zgjodhėn, devijuan nga e drejta. Pra,
saktėsia e metodologjisė sjell edhe konkluzione
tė sakta dhe e mbron hulumtuesin e sė vėrtetės
qė tė mos bjerė nė gabime dhe devijime tė cilat
e largojnė nga rruga e saktė (Tariku Mustekim).
Metodologjia e Ehli Sunetit gjatė shtjellimit
dhe zbėrthimit tė ēėshtjeve tė besimit bazohet
nė parime tė qarta dhe tė definuara. Mė
thelbėsorja nė tėrė kėtė metodologji ėshtė se
gjatė argumentimit ajo bazohet nė fjalėn e
Allahut tė Madhėruar (Kuran) dhe nė thėniet e tė
Dėrguarit, lavdėrimi dhe paqja qofshin mbi tė,
nė Sunet, dhe kjo ėshtė edhe besimi i
muslimanėve tė parė (sahabėt, tabinėt dhe ata qė
i kanė pasuar nė tė mirė).
Mirėpo, kėtu duhet ta kemi parasysh edhe faktin
se shumica e fraksioneve qė i atribuohen Islamit
thonė se argumentojnė me Kuran dhe Sunet, por
megjithėkėtė nė rezultate (konkluza) kemi
ndryshime dhe devijime nga ata.
Arsyeja nė kėtė qėndron se kėto fraksione para
se tė fillojnė tė mbėshteten e tė argumentojnė
me Kuran dhe Hadith, paraprakisht mbartin me
vete ide, opinione dhe konkluza tė prodhuara nga
logjika e tyre dhe mė pastaj mundohen, duke
hulumtuar nė citatet sheriatike (Kuran dhe
Hadith), qė tė gjejnė atė qė pėrputhet me kėto
ide fikse dhe argumentojnė me to, ndėrsa ato qė
nuk pėrputhen i anashkalojnė tėrėsisht. Kėshtu
ata pretendojnė se janė mbėshtetur nė Kuran dhe
Hadith, por nė fakt ata kanė marrė nga kėto tė
dyja ēfarė u pėrshtatej dhe lanė atė qė nuk e
pėlqyen.
Ndėrsa Ehli Suneti pėr tė arritur tek e vėrteta
u qaset citateve sheriatike larg ēdo koncepti
fiks, paraprak, dhe kėshtu arrin drejt tek e
sakta tė cilėn na e tregon Allahu i Plotfuqishėm
pėrmes shpalljes hyjnore.
Ehli Suneti konceptet rreth njė problematike tė
caktuar i nxjerr duke i hulumtuar tė gjitha
citatet nga Kurani dhe Hadithi qė flasin rreth
asaj problematike, pastaj i vėshtron ato tė
gjitha sė bashku dhe i studion duke krahasuar e
pėrputhur domethėniet dhe nga ato nxjerr
konkluzionet, pa u paraprirė atyre tė vėrtetave
me ide tė ngulitura nė mendje.
Gjithashtu kėtu duhet tė sqarohet edhe fakti se
Ehli Suneti nuk e anashkalon logjikėn dhe
mendjen e shėndoshė, nė tė kundėrtėn, qasja ndaj
argumenteve bėhet duke e pėrdorur mendjen dhe
logjikėn, por Ehli Suneti nuk pranon qė peshorja
esenciale tė bėhet mendja e njeriut duke
anashkaluar shpalljen, pasi ajo nuk ėshtė e
pėrsosur ashtu si nuk janė tė pėrsosura asnjė
nga cilėsitė e tij (njeriut). Mendja dhe logjika
ndikohet nga rrethi, vendi dhe koha nė tė cilin
jeton, pastaj opinionet e tij janė rezultat i
rrethanave tė zhvillimit tė mendjes dhe shumė
indikacione tė tjera, prandaj edhe nuk do ta
arrijė gjithherė t’ia qėllojė tė saktės. Po tė
mos kishte nevojė mendja pėr drejtues, atėherė
Allahu i Lartėsuar nuk do tė dėrgonte Profetė
dhe Libra, por secilit do t’i mjaftonte mendja
dhe logjika e tij pėr ta gjetur besimin dhe tė
saktėn.