Parathėniet
e Nostradamusit nga kėndvėshtrimi islam
Parakallėzimi i sė ardhmes dhe Islami
Interesimi pėr tė ardhmen,
se ēfarė do tė ndodhė dhe se si do tė jetė e
nesėrmja, ėshtė njė nga gjėrat tė cilat kanė
ngritur kureshtjen e njerėzve qė nga kohėrat e
hershme.
Prandaj ekzistimi i fenomenit tė parathėnies ose
i parashikimit nuk ėshtė karakteristikė e njė
populli tė veēantė apo e njė kohe tė caktuar.
Sido qė tė jetė, njeriu duhet ta kuptojė se jo
ēdo dituri me tė cilėn janė marrė njerėzit nė tė
kaluarėn ėshtė e dobishme pėr tė ose i lejohet
atij qė ta mėsojė e punojė me tė. Pėrcillet se
Muhamedi, lavdėrimi dhe paqja qofshin mbi tė,
shpesh bėnte kėtė lutje:
“O Zoti im, unė kėrkoj mbrojtjen Tėnde nga
dituria e cila nuk ka dobi, zemra e cila,
nuk ka druajtje, epshi i cili nuk ngopet kurrė
dhe lutja e cila nuk ka pėrgjigje.”1
Nga ky
hadith kuptojmė se si i Dėrguari, lavdėrimi dhe
paqja qofshin mbi tė, kėrkon mbrojtje nga ajo
dituri e cila nuk ėshtė e dobishme.
Gjithashtu, Allahu i Lartėsuar thotė pėr ata
njerėz tė cilėt mėsojnė magjinė:
“... dhe ashtu mėsonin
ata, gjėra (dituri) qė u sillnin dėm e nuk u
sillnin dobi atyre.”2
Kėto
citate na bėjnė tė ditur neve se jo ēdo dituri
ėshtė e lejuar pėr njeriun qė ta mėsojė e tė
merret me tė, pasi ekzistojnė dituri qė janė tė
dobishme dhe dituri qė janė tė dėmshme. I
Dėrguari, lavdėrimi dhe paqja qofshin mbi tė,
kėrkon mbrojtje pėrgjithėsisht nga ato dituri qė
janė tė dėmshme dhe tė padobishme. Ndėrsa nga
dituritė mė tė papranuara dhe mė tė dėmshme pėr
njeriun qė t`i mėsojė janė ato qė paratregojnė
ndodhitė pėr tė cilat nuk i di askush tjetėr
pėrveē Allahut tė Madhėruar.
Fatkeqėsisht kemi metoda tė shumta te njerėzit
me tė cilat ata e parashikojnė tė ardhmen dhe
ndėr format mė tė njohura qė janė tė pėrhapura
mund tė pėrmendim kėto:
-
ASTROLOGJIA,
vėzhgimi i pozicioneve tė planetėve dhe
parashikimi i fatit pėrmes pozitės sė yjeve dhe
trupave tė tjerė qiellorė. Kjo formė e
parashikimit njihet edhe me termin HOROSKOP;
- NEKROMANCIA, parashikimi i fatit duke
pretenduar kontaktin me shpirtrat e tė vdekurve;
- SORTILOGJIA, parashikimi i sė ardhmes
duke hedhur short. Kjo formė ishte e njohur tek
arabėt para ardhjes sė Muhamedit, lavdėrimi dhe
paqja qofshin mbi tė;
- GEOMANCIA, parashikimi i fatit pėrmes
komentimit tė shenjave qė paraqiten nė tokė;
- PIROMANCIA, vrojtimi i fatit dhe
parashikimi i ngjarjeve tė ardhshme pėrmes
zjarrit;
- HIROMANCIA, parashikimi i fatit pėrmes
leximit tė gjurmėve dhe vragave nga shuplaka e
dorės;
- KAFFEMANCIA, parashikimi i fatit pėrmes
filxhanit tė kafesė, njė praktikė shumė e
popullarizuar te njerėzit, posaēėrisht te gratė;
-KARTOMANCIA,
vrojtimi i fatit pėrmes letrave tė lojės ose
duke pėrdorur
letra speciale tė quajtura "TAROT".
- KRISTALOMANCIA, parashikimi i fatit
pėrmes sferės sė kristaltė, etj.
Tė
gjitha kėto metoda, por edhe tė tjerat tė cilat
nuk i kemi pėrmendur, janė tė ndaluara tė
mėsohen, tė pėrdoren dhe t’i besojmė se janė tė
vėrteta.
Pse ndalohet parashikimi i sė ardhmes nėpėrmes
kėtyre metodave
Besimtari i sinqertė duhet ta kuptojė se Zoti
ėshtė Ai i cili i cakton gjėrat dhe se Ai ėshtė
shkaktuesi i tyre. Me fjalė tė tjera, nė
zhvillimin e ngjarjeve nuk kanė mundėsinė tė
ndikojnė yjet, pozicioni i planetėve, shenjat e
gishtėrinjve, shpirtrat e njerėzve tė vdekur,
filxhani i kafesė dhe gjėra tė ngjashme. Prandaj
mėsimi i tė gjitha metodave tė cilat
paratregojnė tė ardhmen shpijnė nė mėkate, madje
kėto e fusin njeriun nė mosbesim dhe idhujtari.
Kjo pėr faktin se njeriu nė vend qė t’i
mbėshtetet Allahut tė Gjithėdijshėm, me dėshirėn
e vullnetin e tė Cilit realizohet ēdo gjė, ai
mbėshtetet tek krijesa e Allahut sikurse janė
yjet e planetėt duke menduar se njė lėvizje e
caktuar e kėtyre pėrcakton edhe zhvillimin e
gjėrave.
Allahu i Lartėsuar tregon se
Muhamedi, lavdėrimi dhe paqja qofshin mbi tė,
edhe pse ishte njeriu mė i afėrt me Krijuesin,
nuk e kishte kėtė mundėsi, e pėr tė tjerėt ėshtė
edhe mė e pamundur.
Allahu i Madhėruar nė Kuran
thotė:
“Thuaj (O Muhamed): `Unė nuk mund t’i sjell
vetes as dobi, as dėm, pėrveēse aq sa dėshiron
Allahu. Sikur ta dija gajbin (tė padukshmen dhe
tė ardhmen), do t’i shumoja tė mirat dhe nuk do
tė mė prekte asnjė e keqe. Unė jam vetėm
paralajmėrues dhe sjellės i lajmeve tė mira (nga
Allahu) pėr njerėzit qė besojnė.”3
Gjithashtu thotė:
“Thuaj (o Muhamed): `Askush, pėrveē Allahut, nė
qiell apo nė tokė, nuk i di tė fshehtat dhe as
nuk do ta dijė se kur do tė ringjallet.”4
Ndėrsa nga
Muhamedi, lavdėrimi dhe paqja qofshin mbi tė,
ekzistojnė shumė thėnie tė cilat paralajmėrojnė
pėr rrezikun e parashikimit tė sė ardhmes nga
fallxhorėt, pa marrė parasysh se ēfarė metode
pėrdorin ata. Ndėr kėto thėnie do tė pėrmendim:
-
Me
njė rast Muavie ibn Hakem Sulemi e pyet tė
Dėrguarin, lavdėrimi dhe paqja qofshin mbi tė:
"O i Dėrguari i Allahut, ka
disa njerėz prej nesh qė shkojnė te fallxhorėt
(ata qė paratregojnė tė ardhmen)." Ai iu
pėrgjigj: "Mos shko ti tek ata."5
-Ndėrsa
pėr mėsimin e kėtyre diturive i Dėrguari,
lavdėrimi dhe paqja qofshin mbi tė thotė:
“Kush mėson diēka nga astrologjia, duke pretenduar
se pėrmes asaj dijeje mund t’i njohė tė fshehtat
e sė ardhmes, ai ka mėsuar pjesė nga magjia. Sa
mė shumė qė e shton kėtė dituri, aq mė shumė
zhytet nė mėkat.”6
-Gjithashtu
ai thotė:
“Kush shkon te parashikuesi
dhe beson nė atė qė ai thotė, vetėm se ka mohuar
atė qė i ėshtė zbritur Muhamedit.”7
Tė gjithė
ata tė cilėt pohojnė dituri pėr tė ardhmen, pa
marrė parasysh se nė ēfarė forme e bėjnė kėtė,
ata janė kundėrshtues ndaj besimit tė
mirėfilltė. Njerėzit e kėtillė pohojnė se
personalitetet dhe e ardhmja e njerėzve ėshtė e
pėrcaktuar nga yjet, plantėt, formimi i fijeve
nga kafja nė filxhan apo vijat nė pėllėmbė etj.
Nė tė gjitha rastet kėta individė pohojnė aftėsi
nė leximin e diturisė sė fshehtė nga formimi
fizik i objekteve tė krijuara.
Prandaj, njerėzit obligohen qė tė rrinė sa mė
larg kėtyre gjėrave. Ato janė pjesė e njė
sistemi tė fabrikuar i cili propagandon mosbesim
dhe duhet t’i japim fund krejtėsisht dhėnies pas
kėtyre gjėrave.
Besimtari i cili dėshiron ta mbajė besimin e tij
tė pastėr duhet tė ketė kujdes nga librat,
revistat, gazetat apo edhe individėt tė cilėt nė
njė mėnyrė ose tjetėr thonė se dinė tė ardhmen
ose tė padukshmen. Mbėshtetja dhe dhėnia pas
kėtyre besimeve cenon mbėshtetjen nė Zotin e
Gjithėdijshėm, i Cili ėshtė i vetmi qė cakton
ndodhinė e gjėrave.
Kush
ishte Nostradamusi
Nostradamus - Michel de Nostre Dame, lindi mė 14
dhjetor 1503 nė qytetin francez St. Remy dhe
vdiq mė 1566. Ai ishte me prejardhje ēifute dhe
familja e tij kishte pranuar Krishterimin. U
shkollua nė Avignon, ku studioi filozofinė,
gramatikėn dhe retorikėn e pėrveē kėtyre studioi
edhe letėrsinė klasike, historinė dhe
astrologjinė.
Ai njihet edhe si mjek, por mė shumė u njoh si
parashikues pasi shkroi njė libėr ku parasheh
ngjarjet tė cilat do tė ndodhin prej
viteve 1557 deri 3397, gjithsej
pėr 2240 vjet.
Ky libėr i dha Nostradamusit famė dhe njerėzit
vazhdojnė, si nė tė kaluarėn, qė ēdo ngjarje e
cila ndodh, ta pėrputhin me vargjet tė cilat
pėrmenden nė parashikimet e tij.
Ajo ēfarė ėshtė e nevojshme tė pėrmendim nė kėtė
rast ėshtė fakti se shumė prej ngjarjeve qė kanė
ndodhur njerėzit i pėrshtatin dhe i zbėrthejnė
me interpretimet e tij, por asnjė parakallėzim
nuk ėshtė bėrė e mundur tė interpretohet pėrpara
se tė ndodhte.
Aftėsitė nėpėrmjet tė cilave Nostradamusi i
realizoi parathėniet e tij
Nuk do tė zgjerohem shumė nė
pėrmendjen e jetės sė kėtij personi, por do tė
pėrcjell disa tė dhėna tė shkoqitura tė cilat
ndėrlidhen ngushtė me qėndrimin qė do tė kemi
ndaj tij. Para se t’i pėrmend kėto fakte,
dėshiroj t`i bėj me dije lexuesit se kėto tė
dhėna janė marrė nga dėshmitė qė vetė
Nostradamusi ka treguar nė librin e tij.
1)
Aftėsia
e tij pėr parashikimin e ngjarjeve para se ato
tė ndodhnin nuk ishte e rastėsishme te
Nostradamusi dhe ai nuk e ka bėrė kėtė nga
intuita e tij. E kemi pėrmendur mė herėt se
Nostradamusi ishte ēifut i krishterizuar dhe
sipas shkrimeve tė veta dhe dėshmive
bashkėkohėse, familja e tij ka qenė
trashėgimtare e njė fisi ēifut qė quhej IS-HAR.
Kjo familje kishte marrė pėrsipėr tė ruante
shumė libra tė vjetra tė okultizmit (diturive tė
fshehta) dhe tė magjisė. Kėto libra, siē
shprehet vetė ai, datonin qė nga kohėt e tė
Dėrguarve Davudit dhe Sulejmanit (Davidit dhe
Solomonit). Nga kėto libra, Nostradamusi ėshtė
njohur me pėrpikėri me metodat e ndryshme tė
shkencave tė fshehta okuliste. Ai nė librin e
tij thotė:
“Pra, ky fis Is-har ka qenė i njohur
Me “dhuratėn e madhe” dhe ėshtė i aftė
Qė ta dallojė dhe ta vėrejė atė (gjėrat)
Qė do tė jetė nė tė gjitha kohėt.”8
2)
Ai gjatė punės sė tij rituale gjithashtu
pėrdorte ndėrmjetėsues tė ndryshėm fizikė,
sikurse ekstraktet e bimėve tė ndryshme,
pasqyrėn vizėlluese dhe enėn ose globin e
mbushur me ujė (sikurse sfera e kristaltė). Me
lutje dhe me disa erėra tė bimėve qė i digjte,
ai binte nė njė trans, kėshtu qė nė atė gjendje
psikike, i vrojtonte ngjarjet qė “duhet tė
ndodhnin”. Me kėtė ritual, ai ftonte, siē e quan
vetė “engjėllin mbrojtės” me tė
cilin komunikonte. Gjithmonė parathėniet e veta
ai i ka kryer natėn. Ai thotė:
Qėndroj nė mbrėmje pranė pasqyrės mistike
Duke qenė vetėm mbi karrigen e bakrit
Shkėndija e vogėl del nga vetmia
Dhe bėnte atė qė konsiderohej e pabesueshme.
Me shkop nė dorė, lėnė ndėrmjet degėve
Lagur nė ujė, edhe skajet e ndritshme, (por)
edhe kėmbėn
Frika, dhe zėri (me) dridhmė, (vjen) pėrtej
mbajtėsve.”9
3)Pastaj
ai nga letra dėrguar tė birit tė vet Cezarit,
tregon se si i kishte djegur tė gjithė kėta
libra tė magjisė, astrologjisė dhe okultizmit,
tė cilat i kishte trashėguar brez pas brezi nga
fisi i tij. Nostradamusi sipas traditės duhej qė
ata libra t`ia kalonte djalit tė tij, por ai
pasi e shkruan librin e parathėnieve, i djeg tė
gjithė librat. Nė njė letėr dėrguar tė birit e
kėshillon atė qė kurrė tė mos merrej me kėso
gjėrash dhe ky akt (asgjėsimi i librave) ishte
me qėllim qė ato tė mos trashėgohen nga i biri.
Nė botimin e letrės drejtuar tė birit, Cezarit,
ai shkruan kėshtu:
Unė (librat) i kam shndėrruar nė hi
Qė ( ti) mė vonė tė mos biesh nė lajthim.
Pra, ai e kėshillon
tė birin qė tė mos e vazhdonte rrugėn e babait
dhe tė mos merret me kėto shkenca okuliste, edhe
pse sipas traditės familjare trashėgimia i
takonte atij.
Nga kėto pak informacione qė
kemi pėrmendur mė lart konkludojmė se
Nostradamusi parathėniet e veta i mbėshteste nė
magji, nėpėrmes librave tė cilat i kishte
trashėguar nga familja e tij dhe ai para
tregonte tė ardhmen duke u shėrbyer me metodat
tė cilat i kishte mėsuar nga kėto libra.
Rreth librave tė magjisė te Nostradamusi
Mė lart kuptuam se Nostradamusi ishte njė njeri
qė merrej me magji dhe kishte nė dispozicion
librat mė tė vjetėr qė kanė ekzistuar ndonjėherė
rreth magjisė. Kėta libra ai i kishte trashėguar
nga familja e tij dhe i kishte pėrdorur qė tė
shkruante parathėniet e njohura, pėr gjėrat tė
cilat do tė ndodhnin nė tė ardhmen. Specifika e
parashikimeve tė tij, ndaj tė gjithė
parashikuesve tė tjerė, qėndron nė atė se ai
librat nė tė cilat ishte mbėshtetur ishin shumė
tė vjetėr dhe pastaj ai i kishte djegur para se
tė vdiste, ashtu siē deklarohet nė librin e tij.
Nė lidhje me librat e vjetėr tė magjisė dhe
shpėrndarjen e tyre, Ibėn Haxheri nė komentin e
haditheve tė Buhariut pėrcjell njė hadith me
zinxhir tė saktė transmetuesish nė tė cilin
tregohet njė histori rreth tyre. Nė tė thuhet:
“Profeti Sulejman i mblodhi tė
gjitha librat e magjisė dhe tė falleve
(qė parashikojnė tė ardhmen)
qė ekzistonin nė kohėn e tij dhe i groposi nė
tokė poshtė karriges sė tij tė fronit. Asnjėri
nga shejtanėt nuk kishte mundėsi qė t’i afrohej
fronit tė Sulejmanit.
Pasi vdiq Sulejmani dhe vdiqėn
dijetarėt e mirėfilltė tė cilėt e dinin kėtė
ndodhi tė vėrtetė, shejtani u erdhi hebrenjve me
fizionomi njeriu dhe u tha:
“A dėshironi t`ju udhėzoj nė njė
thesar qė nuk ka sikur ai? Ata thanė: “Po”.
Ai u tha: “Gėrmoni nėn fronin e
Sulejmanit”.
Ata gėrmuan, pėrderisa shejtani
rrinte larg dhe i gjetėn librat qė i kishte
varrosur Sulejmani. Pasi i gjetėn librat,
shejtani u tha atyre se Sulejmani arriti t`i
mbisundonte njerėzit dhe xhinėt me kėto libra.
Prandaj u pėrhap thėnia te ēifutėt se Sulejmani
ishte magjistar. Pėr kėtė, kur zbriti Kurani dhe
e pėrmendi Sulejmanin se ishte nga tė Dėrguarit
e Allahut, ēifutėt e mohuan kėtė, duke thėnė sa
ai ishte magjistar. Prandaj zbriti ajeti i
Kuranit qė e mohon se Sulejmani tė ketė qenė
magjistar.”
10
Fjala ėshtė pėr ajetin 102 tė sures “El
Bekare”, nė tė cilin Zoti i Madhėruar e hedh
poshtė pretendimin e hebrenjve se Sulejmani ka
sunduar me magji. Allahu i Madhėruar thotė:
“Dhe (hebrenjtė) shkuan pas shpifjeve qė bėnin
djajtė kundėr mbretėrisė sė Sulejmanit. E
Sulejmani nuk ishte mohues, por djajtė ishin
mohues. Ata u mėsonin njerėzve magjinė...”11
Es Sedij gjatė komentimit tė
kėtij ajeti thotė: “Shejtanėt janė ngjitur nė
qiej duke zėnė pritat pėr tė pėrgjuar. Ata
dėgjonin bisedat e melaikeve (engjėjve), pėr atė
qė do tė ndodhė nė tokė nė mesin e tė vdekurve
ose pėr disa fshehtėsi qė do tė ndodhin nė tė
ardhmen. Kėto lajme shejtanėt pastaj ua
pėrcillnin fallxhorėve e magjistarėve. E ata,
lajmet e tilla ua pėrcillnin njerėzve, tė cilėt
i pėrjetonin si tė vėrteta.
Kur e panė djajtė se falltarėt magjistarė u
besojnė atyre, ata filluan t’i gėnjejnė ata dhe
tė vėrtetave t`u shtojnė edhe tė pavėrteta. Ēdo
fjale tė vėrtetė ata i shtonin shtatėdhjetė
fjalė tė rrejshme
Njerėzit kėto informime i shkruanin nėpėr libra
dhe filluan tė mashtrohen dhe tė mendojnė se
xhinėt i dinė fshehtėsitė e gjėsendeve. Nė atė
periudhė, Allahu i Madhėrishėm e dėrgoi
Sulejmanin alejhi selam, Pejgamber dhe sundues
edhe tė njerėzve edhe tė xhinėve dhe i mblodhi
tė gjitha ato shkrime qė kanė shkruar njerėzit
nė lidhje me sihrin (magjinė). I Dėrguari
Sulejman i ka vėnė nė njė kuti kėto shkrime dhe
i ka groposur nėn fronin e tij. Shejtanėt nuk
kanė mundur t’i afrohen fronit, se pėrndryshe do
tė digjeshin. Ai pas kėsaj u ka treguar
mashtrimet e xhinėve dhe u ka thėnė: “Nuk dua
tė dėgjoj askėnd tė thotė se shejtanėt i dinė
fshehtėsitė, se pėrndryshe do t’ia kėpus kokėn.”
Pas vdekjes sė Sulejmanit alejhi
selam dhe tė dijetarėve qė i kanė ditur
fshehtėsitė e Sulejmanit, pas disa gjeneratave u
paraqit shejtani me pamje tė njeriut, erdhi te
disa izraelitė e u tha atyre:
-A dėshironi t’ju udhėzoj te thesari tė cilin
kurrė nuk do tė mund ta harxhoni?
-Po, dėshirojmė!
-Gėrmoni nėn fron.
Ai shkoi me ta dhe ua tregoi vendin, e pastaj
qėndroi me njė anė. Ata i thanė: -Afrohu!
-Jo! Unė do tė pres kėtu afėr jush dhe nėse nuk
e gjeni, vritmėni mua.
Duke gėrmuar gjetėn libra. Kur i nxorėn,
shejtani iu drejtua atyre me kėto fjalė:
“Sulejmani me kėtė magji (sihėr) i ka sunduar
njerėzit, shejtanėt dhe shpezėt”. Pas kėsaj
fluturoi e u zhduk.
Nė kėtė mėnyrė, nė mesin e njerėzve u pėrhap
mendimi se Sulejmani alejhi selam ka qenė
falltar e magjistar. Ky ajet iu pėrgjigjet
pretenduesve duke sjellė tė vėrtetėn mbi
Sulejmanin alejhi selam, i cili
“nuk ishte i pafe, por
djajtė ishin tė pafe, (sepse) ata u mėsonin
njerėzve magjinė”13,do tė thotė nuk ishte Sulejmani
qė punoi me magji, por shejtanėt ishin ata, pasi
ua mėsonin njerėzve atė.
Izraelitėt i morėn librat e
gjetur dhe me to pėrhapėn magjinė te njerėzit.
Prandaj librat qė pėrmend Nostradamusi dhe thotė
se i ka trashėguar nga fisi IS`HAR, mund tė kenė
qenė nga ata qė Sulejmani alejhi selam i kishte
ndaluar dhe i kishte groposur ose mund tė kenė
qenė pėrshkrime nga ata.
Pa u zgjeruar mė shumė nė kėtė
pikė, themi qartė se po kuptohet nė ēfarė
mbėshtetej ky njeri nė parashikimet e tij. Pėr
kėtė edhe qėndrimi i Islamit ndaj kėtij personi
ėshtė i njėjtė sikurse ndaj ēdo magjistari
tjetėr. Deshifruesit e parathėnieve tė tij
deklarohen se shėnimet e tij janė tė mjegulluara
dhe nuk mund tė kuptohen qartė, sikurse ēdo
pėrshkrim i magjistarėve. Asnjė nga parathėniet
e tij nuk ėshtė zbėrthyer vetėm se pasi ka
ngjarė ndodhia, ata e kanė pėrputhur me vargjet
e Nostradamusit.
Nostradamusi bazohej nė
astrologji gjatė parashikimeve tė tij
Me qenė se tė bazuarit nė astrologji dhe
parashikimi me tė, llogaritet pjesė e magjisė,
nė vazhdim do tė sqarojmė se Nostradamusi nė
parashikimet e tij mbėshtetej edhe nė kėtė. Ai
nė parathėniet e veta tregon se gjatė pėrpilimit
tė librit ėshtė mbėshtetur nė lėvizjet e trupave
qiellorė dhe tė planetėve. Njerėzit tė cilėt
janė marrė me deshifrimin e parathėnieve tė tij,
tregojnė se Nostradamusi gjatė parashikimeve tė
tij mbėshtetet nė ato gjėra nė tė cilat
mbėshteten tė gjithė astrologėt. Sikurse ėshtė
sistemi i quajtur “VARRI I ROMAKUT TĖ MADH”,
pesėkėndėshi arab magjik, fjala “F L O R A M
P A T R E”, etj. Diferenca qėndron aty se
sistemi i Nostradamusit ishte shumė mė i
sofistikuar. Derisa te parashikuesit e tjerė
pesėkėndėshi arab kishte vetėm njė rreth, te
Nostradamusi kishte mė shumė rrathė dhe nė kėto
rrathė ai i kishte tė radhitura planetėt tė
sistemuar nė sferėn e Universit sipas llogarisė
dhe principit tė caktuar. Me njė fjalė,
Nostradamusi ishte edhe astrolog i cili kishte
njė metodė tė posaēme mė tė komplikuar me anė tė
sė cilės mbėshteste parashikimet e veta.
Ai gjithashtu njihet edhe si
pėrpilues i horoskopit mė tė kompletuar gjer mė
tani, i njohur si «Horoskopi i Nostradamusit»
dhe, sikurse e pranonte edhe vetė, tė gjitha tė
dhėnat e arritura i mbėshteste nė llogaritė e
lėvizjeve tė yjeve, planetėve dhe trupave tė
tjerė qiellorė
Nga citatet islame tė cilat
flasin rreth astrologjisė kuptojmė shumė qartė
se astrologjia ėshtė lloj magjie. I Dėrguari i
Allahut, lavdėrimi dhe paqja qofshin mbi tė,
thotė:
“Kush mėson diēka nga astrologjia, duke
pretenduar se pėrmes asaj dije mund ti njohė tė
fshehtat e sė ardhmes, ai ka mėsuar pjesė nga
magjia...”15
Pėrfundim rreth qėndrimit tė Islamit ndaj
parathėnieve tė tij
Nga kėto informacione tė cilat i
pėrmendėm rreth kėtij njeriu pėrfundojmė se ky
njeri ishte parathėnės sikurse ēdo tjetėr, i
cili me anė tė magjisė dhe astrologjisė fliste
pėr ngjarjet tė cilat do tė ndodhnin nė tė
ardhmen. Madje mund tė thuhet se ky ishte
personi i cili ishte i zhytur mė sė shumti nė
kėto lloje tė diturive tė dėmshme tė magjisė,
pasi kishte disa libra tė rrezikshėm me anė tė
tė cilėve arrinte te kėto dituri.
Ndėrsa libri qė shkroi dhe ia la
njerėzimit ėshtė sprovė pėr tė gjithė ata qė
mashtrohen dhe jepen pas tij. Ata qė e lexojnė
atė duke besuar se ishte njė njeri i famshėm i
cili e diti tė ardhmen, ata vetėm se kanė rėnė
nė sprovė dhe u larguan nga besimi i pastėr. I
Dėrguari i Allahut thotė:
“Kush shkon tek
parashikuesi dhe beson nė atė ēka ai thotė,
vetėm se ka mohuar atė qė i ka zbritur
Muhamedit.”16
Nostradamusi nė fakt nuk bėri
gjė, por u shėrbye nga informacionet e
shejtanėve, tė cilėt i sillnin atij lajme qė i
dėgjonin nga melaiket dhe i shtonin atyre qindra
gėnjeshtra dhe ai ia pėrcolli botės ato lajme sė
bashku me gėnjeshtrat. Prandaj edhe shėnimet e
tij janė tė mjegulluara dhe tė paqarta dhe nuk
mund tė kuptohen kurrė drejt, pasi ėshtė e
pėrzier njė e vėrtet me njėqind gėnjeshtra.
Pėrputhjen dhe zbėrthimin e vargjeve me ngjarjet
qė ndodhin e bėjnė njerėzit e magjepsur pas tij,
vetėm pasi tė ndodhin ato, duke u munduar qė t’i
vėnė nė pah se ai e kishte paralajmėruar shumė
qartė atė ndodhi, por njerėzit nuk kanė arritur
ta kuptojnė vetėm pasi ndodhi. Ai dinte vetėm
atė qė i thuhej nga xhinėt tė cilėt pėrgjonin
lajme nga melaiket dhe asaj tė vėrtete ia
bashkėngjisnin njėqind gėnjeshtra. I Dėrguari i
Allahut, Lavdėrimi dhe paqja qofshin mbi tė
thotė:
“Melekėt zbresin nė afėrsi
tė reve dhe pėrmendin ndonjė gjė qė ėshtė
caktuar (nga kaderi), e shejtanėt e vjedhin atė
me dėgjim dhe me atė i frymėzojnė fallxhorėt dhe
asaj (tė vėrtete), i bashkėngjisin njėqind
gėnjeshtra, nga vetja e tyre.”17
Nostradamusi dhe muslimanėt
Nė kėtė pikė tė fundit dua ta
cek edhe atė se si disa muslimanė tė cilėt kanė
lexuar rreth kėtij njeriu sikur kanė njė lloj
simpatie e respekti ndaj tij. Kjo pėr faktin se
ky nga tė gjitha ato gjėrat tė cilat i kishte
parashikuar janė edhe paralajmėrimi i vėrshimit
tė Islamit nė Evropė e nė Perėndim dhe
shkatėrrimi i shtetit tė Izraelit.
Pa marrė parasysh kėtė
parathėnie tė kėtij njeriu, se a ia ka qėlluar
apo, jo themi se marrja e kėsaj informate,
pastaj besimi nė tė duke u munduar ta pėrputhim
me disa paralajmėrime tė cilat Allahu i
Madhėrishėm na i ka treguar pėrmes tė Dėrguari
tė Tij, me vete sjell shumė dėme dhe mėkate.
Besimtarit nuk i lejohet tė mbėshtetet nė
thėniet e parathėnėsve dhe fallxhorėve nga tė
cilėt ishte edhe ky njeri, pa marrė parasysh
ēfarė paralajmėrojnė ata. Ne e kemi pėrmendur mė
lart se pretendimet tė tij janė informacione e
lajme tė cilat i kanė pėrgjuar shejtanėt nga
melaiket dhe pastaj ia kanė transmetuar atij
duke ia shtuar me qindra gėnjeshtra. Ndėrsa i
Dėrguari i Allahut thotė:
''Kush i afrohet
fatthėnėsit dhe e pyet atė ne lidhje me ndonjė
gjė, nuk do t'i pranohet namazi pėr dyzet ditė
dhe net.”18
Edhe Dexhali, i cili do tė vijė
si njė nga shenjat e mėdha tė kiametit, do tė
parashohė saktė gjėra tė sė ardhmes dhe do tė
ketė mundėsi tė bėjė shumė gjėra qė nuk kanė
mundėsi t’i
bėjnė tė tjerėt, por megjithatė ai do tė jetė
sprovė, me anė tė cilės do tė dallohet besimtari
i sinqertė nga ai qė nuk ėshtė i bindur si duhet
nė Zotin e tij.
[12]
Pėr kėtė fakt ekziston edhe njė hadith i
saktė tė cilin e shėnon Buhariu. Nė tė i
Dėrguari, lavdėrimi dhe paqja qofshin
mbi tė thotė: “Melekėt zbresin nė afėrsi
tė reve dhe pėrmendin ndonjė gjė qė
ėshtė caktuar (nga kaderi), e shejtanėt
e vjedhin atė me dėgjim dhe me atė i
frymėzojnė fallxhorėt dhe asaj (tė
vėrtete), i bashkėngjisin njėqind
gėnjeshtra nga vetja e tyre.”