Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Faqja juaj

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.pertymoter.net
 
www.audionur.com
 
www.islamgjakova.net
 
www.ilahi-ks.com
 

 
 
 
 
 
 
 
 

Tė gjithė emrat e bukur mes tyre kanė domethėnie gojore (foljore), ose domethėnie logjike ose tė pėrbashkėta

   Domethėnie gojore (foljore): Er Rahman (I Gjithėmėshirshėm) tregon pėr mėshirėn. Domethėnie gojore logjike: Er Rahman tregon pėr qenien dhe mėshirėn. Domethėnie logjike: Mėshira tregon pėr jetėn, pėr diturinė dhe fuqinė pėr sjelljen e mėshirės.
   Sqarim i kėsaj qė thamė: Ēdo emėr i Allahut tė Lartėsuar tregon pėr Qenien e Allahut tė Lartėsuar, pėr cilėsinė qė pėrfshin, pėr gjėra tė domosdoshme dhe gjurmėt e kėsaj ose me fjalė tė tjera pėrmes ngjashmėrisė (pėrputhshmėrisė, pajtueshmėrisė); pėrputhja e shprehjes sė emrit me domethėnien e cilėsisė. Pėrmes pėrmbajtjes (pėrfshirjes): pėrputhja e shprehjes me domethėnien e saj. Pėrmes obligueshmėrisė (domosdoshmėrisė) do tė thotė se obligohet vėrtetimi i domethėnies qė rezulton nga ato domosdoshmėri.
   Shembull i kėsaj qė thamė: El Halik (Krijuesi), tregon pėr Qenien e Allahut tė Lartėsuar dhe pėr cilėsinė e krijimit pėrmes pėrputhshmėrisė (pajtueshmėrisė). Tregon pėr vetė qenien dhe vetė cilėsinė e krijimit pėrmes pėrmbajtjes (pėrfshirjes) dhe tregon pėr dy cilėsi: cilėsinė e diturisė dhe tė fuqisė pėrmes detyrimit (obligueshmėrisė).
Dobia e parė:

Emrat e bukur nė Kuran dhe Sunet vijnė

1. tė ndarė (tek)
2. tė shoqėruar (ēift).
a) jo tė ngjashėm (kanė dallim mes tyre)

El Gafur (Falėsi), Er Rahim (Mėshirėploti), Es Semi’u (Dėgjuesi), El Besir (Gjithėshikuesi).
b) pėrballė njėri-tjetrit, si: El Mukadim (Nismėtari), El Mu’ehhir (Paslėnėsi), El Kabid (Shtrėnguesi), El Basit (Dhėnėsi).


Shkaqet e ardhjes sė emrave tė Allahut tė shoqėruar (ēift)

1. Shfaqja e pėrsosmėrisė. Falja (e Allahut) ėshtė cilėsi e pėrsosur, mėshira ėshtė njė cilėsi tjetėr e pėrsosur. Shoqėrimi (bashkimi) i faljes dhe i mėshirės sė Tij konsiderohet pėrsosmėri e tretė. Ndaj, Allahu i Lartėsuar meriton tė lavdėrohet e tė falėnderohet pėr faljen e Tij, tė lavdėrohet pėr mėshirėn e Tij dhe pėr bashkimin e tė dyjave.

2. Mundėsia e shprehjes qė mund tė rezultojė imagjinatė, ndaj dhėnia e pakufizuar konsiderohet mangėsi, nėse nuk ėshtė kjo pėr ndonjė urtėsi tė barabartė me shtrėngimin.
Vlerėsimi mendor qė mund tė rezultojė nė mangėsi, si: El Ganij El Kerim (I Pasuri Bujari), kėshtu qė pasuria mund tė jetė me koprraci dhe bujaria me varfėri. Ndaj, pėr tė larguar kėtė imagjinatė dhe kėtė dyshim mendor, bėhet shoqėrimi (bashkimi) i dy shprehjeve El Ganij El Kerim (I Pasuri, Bujari).


Arsyeja e shoqėrimit (bashkimit) mes emrave tė Allahut tė Lartėsuar pėrmes shprehjes dhe domethėnies dhe ajetet qė kanė tė bėjnė me kėtė kontekst

   Si fjala e Allahut tė Lartėsuar: “E kush falėnderon, ai falėnderon pėr tė mirėn e vet, e kush pėrbuz, Zoti im (s'ka nevojė), ėshtė i panevojė e bujar!" (Neml, 40)
   Ėshtė sjellė emri El Ganij (I Pasuri) pėr tė sqaruar pasurinė e Tij (dhe Ai ėshtė i panevojė) pėr atė qė e pėrbuz dhe mohon. Ndėrsa emri El Kerim (Bujari) pėr tė sqaruar bujarinė e Tij pėr atė qė e falėnderon. Ėshtė e ditur se ēdo i pasur nuk do tė thotė se ėshtė edhe bujar ose edhe ēdo bujar ėshtė i pasur. Ngase ti nuk do tė pėrfitosh nga i pasuri nėse ėshtė koprrac dhe as nga bujari nėse ėshtė i varfėr. Allahu i Lartėsuar ėshtė i Vetmi i Cili posedon pasurinė dhe bujarinė e pėrsosur dhe pikėrisht kjo e nxit robin qė t’i mbėshtetet vetėm Atij e askujt tjetėr dhe vetėm tek Ai tė shpresojė. Gjithashtu, pėrfundimi i fjalės sė Allahut tė Lartėsuar: “Allahu i mban qiejt dhe tokėn qė tė mos zhduken, e nėse zhduken, s'ka askush pos Tij qė mund t'i mbajė; Ai ėshtė qė nuk ngutet, ėshtė qė fal.” (Fatir, 41)
   Me dy emra tė Tij: El Halim El Gafur (I Buti, Falėsi), edhe pse do tė pėrshtatej pėrmendja e fuqisė, por ka pėrmendur butėsinė dhe faljen, ngase vetė mbajtja (e qiejve dhe tokės) pėrmban kuptimin e fuqisė. Ndaj, pėrmendja e butėsisė dhe e faljes ėshtė bėrė pėr tė sqaruar madhėshtinė e butėsisė sė Allahut ndaj krijesave tė Veta, durimin e Tij ndaj tyre me gjithė mėkatet dhe mangėsitė e tyre nė tė drejtat e Tij.
   Arsye e shoqėrimit (bashkimit) mes El Halim El Gafur (I Buti, Falėsi) qėndron nė atė se njerėzit janė dy llojesh: mėkatarė qė vazhdojnė me mėkatin e tyre, ndaj ėshtė pėrmendur butėsia, dhe mėkatarė qė mbajnė shpresat tek Allahu i Lartėsuar, ndaj ėshtė pėrmendur falja e Tij. Allahu e di mė sė miri!


Pėrshtatshmėria (pėrputhja) mes emrave nuk rezulton se ata janė tė njėjtė me ato emėrtime

   Ne e dimė se Allahu i Lartėsuar na ka lajmėruar pėr atė se ēfarė ka nė xhenet, qumėsht, mjaltė, verė…tė gjitha kėto janė tė vėrteta. Edhe pse kėto tė vėrteta pėrputhen (janė tė njėjta nė emėrtim) me emrat dhe tė vėrtetat e pranishme nė kėtė botė, nuk janė tė njėjta nė esencė. Madje, mes tyre dhe mes asaj qė ėshtė nė kėtė botė ka dallime tė cilat i di vetėm Allahu i Lartėsuar.
   Nė krijim qėndron dallim mė i madh, kėshtu qė ka dallim mes krijesės dhe krijesės tjetėr. Ndaj, nuk ėshtė e domosdoshme qė meqė janė identike nė emėrtim, tė jenė identike edhe nė realitet. Allahu ka emėrtuar Veten me Es Semi’u El Besir (Dėgjuesi, Gjithėshikuesi), gjithashtu na ka lajmėruar se edhe njeriun e ka bėrė dėgjues dhe shikues. Gjithashtu e ka emėrtuar Veten me Er Reuf Er Rahim (I Dhembshuri, Mėshirėploti) dhe na ka lajmėruar pėr tė Dėrguarin e Vet se ėshtė i dhembshur dhe i mėshirshėm ndaj besimtarėve.

 

Husejn Serraxh
4.1.2008

                                         www.klubikulturor.com