Emrat e
Allahut nuk janė tė pėrkufizuar nga numėr i caktuar
Duke u bazuar nė fjalėn e tė Dėrguarit tė Allahut,
paqja dhe bekimi i Allahut qoftė mbi tė: O Zot,
tė lus me ēdo emėr Tėndin, qė ke emėrtuar Veten
Tėnde, ose e ke zbritur nė Librin Tėnd, ose ke
mėsuar dikė nga krijesat Tua, ose ke ruajtur nė
diturinė e fshehtė tek Ti!, ajo qė ka ruajtur
Allahu nė diturinė e fshehtė nuk ka mundėsi tė
pėrfshihet e tė pėrkufizohet. Ndėrsa bashkimi mes
kėsaj qė thamė dhe mes hadithit tė tė Dėrguarit tė
Allahut: Allahu ka nėntėdhjetė e nėntė emra;
kush i njehson, do tė hyjė nė xhenet, ėshtė
se ndėr emrat e Allahut tė Lartėsuar janė
nėntėdhjetė e nėntė emra, ndaj kush i njehson, do
tė hyjė nė xhenet. E, nuk ka pėr qėllim
pėrkufizimin e emrave tė Allahut tė Lartėsuar me
kėtė numėr. Kjo, ėshtė sikur tė thuash: Kam
njėqind dėrhemė, i kam pėrgatitur pėr ti dhėnė
sadaka. Kjo nuk do tė thotė se ti nuk ke edhe
dėrhemė tė tjerė, tė cilat nuk i ke pėr sadaka.
Shuarje e ēdo dėshire pėr tė kuptuar
domethėnien e vėrtetė tė kėtyre cilėsive
Allahu i Lartėsuar thotė: ...po dija e tyre
nuk mund ta pėrfshijė atė. (Taha 110). Ndėrsa
Imam Maliku, Allahu e mėshiroftė, kur ėshtė pyetur
rreth istivasė (ngritja), ėshtė pėrgjigjur:
Istiva ėshtė e njohur, ndėrsa mėnyra e saj ėshtė
e panjohur, tė besuarit nė tė ėshtė obligim (vaxhib),
ndėrsa pyetja pėr mėnyrėn e saj ėshtė bidat.
Ndėrsa nga Aliu, Allahu qoftė i kėnaqur me tė,
ėshtė transmetuar tė ketė thėnė: Ai i cili ka
formėsuar diēka nuk pyetet pėr tė me si.
Emrat e bukur tė Allahut tė Lartėsuar nuk janė
sinonime
Ibn Tejmija, Allahu e mėshiroftė, nė librin e tij
Hyrje nė shkencėn e tefsirit thotė: Sinonimet
nė gjuhė janė tė pakta, ndėrsa nė shprehjet
kuranore ose janė tė rralla ose joekzistuese.
Gazaliu nė librin e tij: El meksad el esna
thotė: Kėta emra, edhe pse janė tė pėrafėrt nė
domethėnie, megjithatė nuk janė sinonime. Thėnė
pėrgjithėsisht, nė nėntėdhjetė e nėntė emrat e
Allahut nuk ka sinonime.
Ndėrsa Muhamed Abduh thotė: Tė ashtuquajtura
sinonime gjuhėsisht nuk mund tė themi se
ekzistojnė nė Kuran. E kjo ndodh tek ai i cili
dėshiron zbukurimin e fjalėve tė tij, ndėrsa nė
gjuhėn arabe ka forma tė tjera pėr kėtė.
Besimi i Ehli Sunetit dhe Xhematit pėr emrat e
bukur tė Allahut tė Lartėsuar
Besimi dhe qėndrimi i Ehli Sunetit dhe Xhematit
pėr emrat e Allahut mund tė pėrmblidhet nė kėto
pika vijuese:
-besimi nė emrat e bukur tė vėrtetuar nė Kuran dhe
Sunet pa kurrfarė shtimi dhe kurrfarė mungese;
-besimi se Allahu ėshtė Ai i Cili emėron Veten e
kėtė nuk e bėn askush nga krijesat, ngase Allahu
ka folur me kėto emra. Emrat e Tij janė nga Ai e
nuk janė tė shpikura e tė krijuara, siē thonė
xhehmitė, mutezilitė, kulabitė e tė tjerė si ata;
-besimi se kėta emra tregojnė dhe kanė domethėniet
mė tė pėrsosura. Ata janė emra tė pėrveēėm dhe
atribute;
-respektimi i domethėnieve tė kėtyre emrave dhe
ruajtja e shenjtėrisė sė tyre pa kurrfarė
shtrembėrimi ose mohimi, siē bėjnė apologjetikėt;
-besimi nė atė qė obligojnė kėta emra dhe nė
dispozitat qė rezultojnė prej tyre.
Me fjalė tė tjera, Ehli Suneti dhe Xhemati besojnė
nė emrat e Allahut tė Lartėsuar me njė besim tė
vėrtetė ashtu siē urdhėrojnė tekstet kuranore dhe
hadithet e tė Dėrguarit, paqja dhe bekimi i
Allahut qoftė mbi tė, dhe sipas asaj nė tė cilėn
kanė qenė tė parėt tanė (selefėt) pėr dallim nga
tė devijuarit, tė cilėt mohojnė ose shtrembėrojnė;
mohojnė emrat e Allahut pjesėrisht ose
pėrgjithėsisht.