Falėnderimet dhe lavdėrimet i
takojnė vetėm Allahut xhele shanuhu. Salavatet
qofshin mbi tė Dėrguarin e Tij, Muhamedin
salallahu alejhi ue selem, mbi familjen e tij, mbi
shokėt e tij dhe mbi tė gjithė muslimanėt qė
ndjekin rrugėn e tij deri nė Ditėn e Gjykimit.
Ēdo musliman e ka obligim tė besojė dėnimin e
varrit apo shpėrblimin nė varr. Transmeton Ibn
Imeri se Pejgamberi salallahu alejhi ue selem ka
thėnė: Kur ndonjėri prej jush tė vdesė, do ti
shfaqet vendbanimi i tij ēdo mėngjes dhe mbrėmje;
nėse ėshtė prej banorėve tė xhenetit do ti
tregohet xheneti, nėse ėshtė prej banorėve tė
xhehenemit do ti tregohet xhehenemi dhe do ti
thuhet: Ky ėshtė vendbanimi yt derisa tė tė
ringjallė Allahu i Lartėsuar nė Ditėn e Gjykimit.
Buhariu nr. 1379 dhe Muslimi nr. 2866.
Aishja, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, se njė ditė
ka ardhur njė ēifute tek Aishja dhe e ka pėrmendur
dėnimin e varrit dhe i ka thėnė: Allahu tė
ruajttė nga dėnimi i varrit! Thotė Aishja: E
pyeta Pejgamberin salallahu alejhi ue selem pėr
dėnimin e varrit dhe ai mė tha: Po, dėnimi i
varrit ėshtė i vėrtetė. Thotė Aishja: Dhe
pas kėsaj dite gjithmonė e kam parė Pejgamberin
salallahu alejhi ue selem nė namaz duke kėrkuar
nga Allahu i Lartėsuar qė ta mbrojė nga dėnimi i
varrit. Buhariu nr. 1372 dhe Muslimi nr. 584.
Pejgamberi salallahu alejhi ue selem i ka treguar
umetit tė tij se si do tė jetė dėnimi i varrit.
Transmeton Enesi, se Pejgamberi salallahu alejhi
ue selem ka thėnė: Pasi njeriu tė vendoset nė
varrin e tij dhe pasi ta braktisin familja dhe
shokėt e tij, saqė ai do tė dėgjojė edhe
kėrcėllimėn e nallaneve (kėpucėve) tė tyre, do ti
vijnė atij dy engjėj, tė cilėt do ta ulin atė dhe
do ti thonė: Ēke thėnė pėr Muhamedin salallahu
alejhi ue selem? Ai do ti pėrgjigjet: Dėshmoj
se ai ėshtė rob dhe i Dėrguar i Allahut. Engjėjt
do ti thonė: Shikoje vendin nė xhehenem, Allahu
i Lartėsuar ta ka zėvendėsuar me njė vend nė
xhenet. Thotė Pejgamberi salallahu alejhi ue
selem: Dhe do ti shikojė qė tė dy (xhehenemin
dhe xhenetin). Kurse qafiri (jobesimtari
ose munafiku) do tė thotė: Nuk e di, kam thėnė
pėr tė ashtu si kanė thėnė tė gjithė njerėzit. Do
ti thuhet atij: Nuk e ke ditur se kush ėshtė ai
njeri dhe as qė e ke pasuar atė. Pastaj do ti
mėshohet atij me njė ēekiē tė hekurt nė mes tė dy
veshėve dhe do tė bėrtasė aq shumė, saqė do ta
dėgjojė ēdo gjallesė afėr tij, pėrveē njerėzve dhe
xhinėve. Buhariu nr. 1338 dhe Muslimi nr.
2870.
Transmeton Bera ibn Azibi, se Pejgamberi salallahu
alejhi ue selem pėr ajetin nė tė cilin Allahu i
Lartėsuar thotė: Allahu i forcon ata qė besuan
nė fjalėn e fortė (tė mirė) nė jetėn e
kėsaj bote edhe nė botėn tjetėr. (Ibrahim,
27), ka thėnė: Ky ajet ka zbritur pėr dėnimin
e varrit. I thuhet atij: Kush ėshtė Zoti yt?, ai
do tė pėrgjigjet: Zoti im ėshtė Allahu dhe i
Dėrguari im ėshtė Muhamedi. Muslimi nr. 2781.
Pra, Allahu i Lartėsuar do ti forcojė nė botėn e
ardhshme, domethėnė nė jetėn e varrit, ata tė
cilėt kanė besuar me fjalėn La ilahe il-laAllah
Muhammeder-resuluAllah. Pejgamberi salallahu
alejhi ue selem e ka porositur umetin e tij qė tė
kėrkojė falje nga Allahu i Lartėsuar pėr tė
vdekurin dhe ta lusė Atė qė ta forcojė tė vdekurin.
Transmeton Othmani, Allahu qoftė i kėnaqur me tė,
se Pejgamberi salallahu alejhi ue selem ka thėnė:
Luteni Allahun e Lartėsuar qė tia falė
mėkatet vėllait tuaj dhe luteni Allahun e
Lartėsuar qė ta forcojė vėllanė tuaj sepse ai tani
do tė pyetet. Ebu Davudi nr. 3221 dhe Hakimi
ka thėnė se ky hadith ėshtė sahih.
Gjithashtu transmeton Ebu Seid El-Hudrij, se
Pejgamberi salallahu alejhi ue selem u tha shokėve
tė tij: Kėrkoni nga Allahu i Lartėsuar qė tju
mbrojė nga dėnimi i xhehenemit dhe kėrkoni nga
Allahu i Lartėsuar qė tju mbrojė nga dėnimi i
varrit. Muslimi nr. 2867.
Kėto ishin disa nga argumentet qė vėrtetojnė
dėnimin dhe shpėrblimin nė varr. Ēdo musliman
duhet tė ketė kujdes dhe tė shpejtojė e tė
pendohet pėr mėkatet e tij dhe tė mos zhytet nė
mėkate, qė gjithmonė tė jetė i gatshėm ta takojė
Allahun e Lartėsuar.