Argument pėr kėtė emėr kemi
fjalėn e Allahut tė Lartėsuar: Allahu u jep tė
frikėsohen prej dėnimit qė vjen prej Tij, megjithėqė
Allahu ėshtė i mėshirshėm ndaj robėrve. (Ali Imran,
30)
Er Reuf, qė ka dhembshuri tė madhe ndaj robėrve. Nga
dhembshuria dhe mėshira e Tij ndaj tyre ėshtė plotėsimi
i begative tė Tij, tė cilat u ka dhėnė qė nė fillim.
Gjithashtu, nga dhembshuria e Tij ėshtė edhe suksesi i
dhėnė atyre qė ti zbatojnė dhe pėrfillin tė drejtat e
Tij dhe tė drejtat e robėrve.
Ai, nga dhembshuria dhe mėshira e Tij, ka bėrė qė
robėrit tė kenė frikė dhe i ka qortuar ata nga joshjet e
shumta dhe gjėrat e kėqija. Ai thotė: Me kėtė Allahu
i frikėson robėrit e Vet: "O robėrit e Mi, kini frikė
(dėnimin)!" (Zumer, 16)
Dhembshuria dhe mėshira e Tij ua ka lehtėsuar atyre
rrugėt pėrmes tė cilave do tė arrijnė mirėsi dhe nė tė
njėjtėn kohė i ka paralajmėruar pėr rrugėt qė ēojnė nė
shkatėrrim e humbje.
Lusim Allahun e Lartėsuar me mirėsitė e Tij tė na
mundėsojė pasimin e rrugės sė drejtė e tė na shpėtojė
nga rrugėt qė ēojnė nė zjarr!
Er Rabb (Zoti)
Emri Er Rabb ėshtė pėrmendur nė shumė ajete kuranore.
Argument pėr kėtė emėr kemi fjalėn e Allahut tė
Lartėsuar: Thuaj: "A tė kėrkojė Zot pos Allahut, e
Ai ėshtė Zot i ēdo sendi (ekzistues). (Enam,
164)
Er Rabb ėshtė edukues i tė gjitha krijesave me rregullim
dhe me llojet e begative. Ndėrsa edukim i veēantė ėshtė
pėr tė zgjedhurit e Vet me pėrmirėsimin e zemrave dhe tė
shpirtrave tė tyre tė moralit tė tyre. Ndaj pikėrisht
pėr kėtė arsye janė shpeshtuar lutjet e tyre me kėtė
emėr fisnik, ngase ata e kėrkojnė prej Tij kėtė edukim
tė veēantė.
Allahu ėshtė Ai tė Cilit i takojnė tė gjitha domethėniet
e rububijetit dhe Ai meriton tė adhurohet me to. Ato
janė tė gjitha cilėsi tė pėrsosura. Tė gjitha
falėnderimet e lavdėrimet janė pėr Tė. Bamirėsia i takon
Allahut tė Lartėsuar dhe askush nuk e shoqėron Atė nė
ndonjė nga domethėniet e rububijetit: Asnjė send nuk
ėshtė si Ai; Ai ėshtė dėgjuesi, shikuesi. (Shura,
11). Asgjė nuk ėshtė si Ai, as njeri as melek, por tė
gjithė janė robėr tė Tij me tė gjitha llojet e
rububijetit tė nėnshtruar fisnikėrisė dhe Madhėrisė sė
Tij. Ndaj, askush nuk mund tė bėhet rival, shok i Tij nė
adhurim.
Rububijeti i Tij edukon tė gjithė, melekėt, tė Dėrguarit
dhe tė tjerėt nė krijim, nė furnizim, rregullim,
jetėdhėnie dhe vdekje, ndėrsa ata e falėnderojnė Atė pėr
tė gjitha kėto me sinqeritet nė adhurim. E adhurojnė Atė
dhe nuk marrin pos Tij zot tjetėr, ndėrmjetėsues tjetėr.
Adhurimi ėshtė e drejtė e Allahut pėr robėrit e Tij.
Er Rahman- Er Rahim (I Gjithėmėshirshmi, Mėshirėploti)
Argument pėr kėtė emėr kemi fjalėn e Allahut tė
Lartėsuar: Falėnderimi i takon Allahut, Zotit tė
botėve. Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit. (Fatiha, 2-3)
Er Rahman Er Rahim, dy emra qė tregojnė se Allahu i
Lartėsuar ėshtė mėshirues dhe ka mėshirė tė gjerė, e
cila ka pėrfshirė ēdo gjė, ka pėrfshirė ēdo krijesė.
Ndėrsa, mėshirėn e plotė e ka shkruar pėr tė devotshmit,
pasuesit e tė Dėrguarve dhe tė Profetėve. Atyre u takon
mėshira e vazhdueshme e shoqėruar nga lumturia e
pėrjetshme, kurse tė tjerėt janė tė privuar nga kjo lloj
mėshire, ngase ata vetė e kanė larguar kėtė mėshirė,
kanė refuzuar me pėrgėnjeshtrim tė asaj qė ka lajmėruar
Allahu, ndaj pėr kėtė tė mos fajėsojnė vetėm se veten.
Kush mediton pėr emrin Er Rahman do tė kuptojė se Ai
ėshtė i Gjithėmėshirshmi, Atij i pėrket mėshira e
pėrsosur. Mėshira e Tij ka mbuluar botėt, kėtė dhe botėn
tjetėr, ka pėrfshirė tė gjitha krijesat.
Nėse meditojmė pėr ajetet kuranore, do ta vėrejmė kėtė
qartė: E, mėshira Ime ka pėrfshirė secilin send.
(Araf, 156) S'ka dyshim se Allahu ėshtė shumė i butė dhe
mėshirues ndaj njerėzve. (Bekare, 143) Shiko pra, gjurmėt e mėshirės sė Allahut, se si e
ngjall tokėn pas vdekjes sė saj, e s'ka dyshim se Ai
ėshtė qė do t'i ngjallė tė vdekurit, se Ai pėr ēdo send
ėshtė i plotfuqishėm. (Rum, 50) Ndėrsa atyre qė fytyrat e tyre u janė zbardhur, ata
janė nė mėshirėn (xhenetin) e Allahut dhe aty
janė pėrgjithmonė. (Ali Imran, 107) Ai ėshtė mėshirues i mėshiruesve." (Jusuf, 64,
92)
Ndėrsa nė hadithin sahih Allahu i Lartėsuar i thotė
xhenetit: Ti je xheneti Im, mėshiroj me ty atė qė
dua nga robėrit e Mi. Gjithashtu nė hadithin
sahih: Allahu ėshtė mė i mėshirshėm me robėrit e Vet
sesa nėna ndaj fėmijės sė saj. Ndėrsa nė njė hadith
tjetėr thuhet: Allahu ka shkruar libėr mbi Arshin e
Vet, se mėshira Ime tejkalon hidhėrimin Tim.
Me njė fjalė, Allahu i ka krijuar krijesat me mėshirėn e
Vet, ka dėrguar tė Dėrguar me mėshirėn e Vet, i urdhėron,
i ndalon, u ka ligjėsuar ligje robėrve tė Vet me
mėshirėn e Vet, i ka begatuar me begati tė dukshme e tė
padukshme me mėshirėn e Vet.
Ka rregulluar me ēdo lloj rregullimi, ka mbuluar kėtė
dhe botėn tjetėr me mėshirėn e Vet. Vetėm me mėshirėn e
Tij ēdo gjė bėhet e mirė dhe e kėndshme, vetėm me
mėshirėn e Tij lehtėsohen gjėrat, arrihen synimet dhe
kėrkesat vetėm me mėshirėn e Tij. Madje mėshira e Tij
ėshtė mbi ēdo gjė.
Ndėrsa bamirėsve e tė devotshmėve u takon hise e madhe
dhe mirėsi e madhe: S'ka dyshim se mėshira e Allahut
ėshtė pranė atyre tė mirėve. (Araf, 56)
Er Refik (I Buti)
Ndėr emrat e Allahut tė Lartėsuar ėshtė edhe Er Refik (I
Buti) nė veprimet dhe ligjvėniet e Veta. Pėr kėtė emėr
kemi argument fjalėn e tė Dėrguarit tė Allahut,
lavdėrimi dhe shpėtimi i Allahut qofshin mbi tė, nė
hadithin sahih: Vėrtet Allahu ėshtė i butė dhe i do
ata qė janė tė butė
Allahu ėshtė i butė nė veprimet e Veta. Ka krijuar tė
gjitha krijesat me gradualitet sipas urtėsisė dhe
butėsisė sė Vet, edhe pse Ai ėshtė i plotfuqishėm qė tė
krijojė me njė krijim dhe pėr njė ēast.
Kush mediton pėr krijesat dhe ligjet e Tij, se si i
sjell ato, do tė vėrejė ēudira. I maturi ėshtė ai i cili
i bėn gjėrat me butėsi, me maturi duke pasuar nė kėtė
ligjet e Allahut dhe duke pasuar tė Dėrguarin e Allahut,
lavdėrimi dhe shpėtimi i Allahut qofshin mbi tė.
Nėse ky ėshtė udhėzimi dhe rruga e tij, ska dyshim se
do ti lehtėsohen gjėrat. Ai i cili urdhėron dhe ndalon
njerėzit dhe i kėshillon ata, ėshtė e domosdoshme tė
ketė butėsi dhe maturi. Gjithashtu, atė qė e dėmtojnė
njerėzit me fjalė fyese, e ruan gjuhėn e vet nga sharja
e tyre, ska dyshim se ata do tė largohen, ndėrsa ai do
tė fitojė rehati e qetėsi.
Kush mediton pėr atė se ēfarė pėrfshijnė ligjet e
Allahut, si gjerėsia, lehtėsirat, pastaj urtėsitė nė
krijim, ngase ka krijuar krijesat me etapa dhe i mbarti
nga njė gjendje nė tjetrėn me urtėsi dhe fshehtėsi, tė
cilat nuk mund ti pėrfshijė logjika.
Butėsia nga ana e robit nuk e kundėrshton vendosmėrinė e
tij. Ėshtė i butė nė ēėshtjet e tij, i matur, mirėpo nga
ana tjetėr, nuk i lėshon rastet tė cilat mund tė
zbatohen e as nuk i lė pas dore kur i paraqiten ato.
Er Rekib (Vigjiluesi), Esh Shehid (Dėshmuesi)
Er Rekib, Esh Shehid janė ndėr emrat e bukur tė Allahut
dhe janė sinonime. Kėto dy emra tregojnė pėr pėrfshirjen
e dėgjimit tė Allahut pėr tė dėgjuarat, pėr pėrfshirjen
e shikimit tė Allahut pėr tė shikuarat, pėr diturinė e
Tij pėr tė gjitha njohuritė, tė dukshme e tė padukshme.
Ai ėshtė Vigjilues pėr atė qė sillet nė mendje dhe mė parėsore pėr veprat e dukshme
qė bėhen me gjymtyrė.
Ai ėshtė Vigjilues, Njohės i asaj qė fshehin gjokset, i
asaj qė punojnė. Ai i ruan krijesat.
Esh Shehid (Dėshmuesi), njohės i tė gjitha gjėrave,
dėgjon ēdo zė, shikon ēdo gjė ekzistues, tė hollėsishėm,
tė vogėl, e tė madh. Dituria e Tij pėrfshin ēdo gjė qė
ka dėshmuar pėr robėrit e Vet, dhe dėshmon pėr veprat e
robėrve tė Vet. Allahu i Lartėsuar thotė: Allahu
ėshtė mbikėqyrės mbi ju. (Nisa, 1) Allahu ėshtė Ai qė ēdo send e sheh dhe e pėrcjell.
(Muxhadele, 6)
Pėr kėtė arsye, mbikėqyrja e Allahut ėshtė njė ndėr
veprat mė fisnike tė zemrės. Ėshtė adhurim ndaj Allahut
lutja me emrat Er Rekib, Esh Shehid. Ndaj, kur njeriu
kupton se lėvizjet e dukshme e tė padukshme, Allahu i
pėrfshin ato me diturinė e Vet dhe kėto janė prezente nė
diturinė e Tij, ia obligon robit njė mbikėqyrje tė
fshehtė nga ēdo mendim, nga ēdo emocion, ndjenjė qė
urren Allahu. E ruan veten e vet nga ēdo fjalė e vepėr
me tė cilėn hidhėrohet Allahu i Lartėsuar dhe e adhuron
Atė me ihsan (bamirėsi), pra e adhuron sikur e sheh,
edhe pse nuk e sheh, Ai e sheh atė.