Allahu i
Lartėsuar thotė: Ai ėshtė qė fal mėkatet, ėshtė i
dashur. (Buruxh, 14)
EL UEDUD ka kuptimin e atij qė do (IDashuri).
Allahu i do Profetėt, tė Dėrguarit dhe pasuesit e tyre
dhe ata e duan Atė, Ai ėshtė mė i dashur tek ata se ēdo
gjė tjetėr. Zemrat e tyre janė tė mbushura me dashuri
ndaj Tij, gjuhėt e tyre pandėrprerė e lavdėrojnė Atė,
zemrat e tyre janė dhėnė pas Tij me dashuri, sinqeritet
dhe kthim kah Ai nė tė gjitha format.
Dashuria e tė zgjedhurve tė Tij ndaj Allahut nuk mund tė
krahasohet me asnjė dashuri tjetėr, jo nė esencėn e as
nė formėn e saj, e kjo ėshtė obligim dhe vetėm nė kėtė
mėnyrė duhet tė jetė dashuria e Allahut nė zemrėn e
secilit, duhet tė paraprijė dhe tė tejkalojė ēdo dashuri
tjetėr dhe ēdo dashuri tjetėr tė jetė pasuese e saj.
Ndaj dashuria ndaj Allahut ėshtė esencė e gjithė veprave
dhe ēdo adhurim tjetėr, qoftė i dukshėm apo i padukshėm,
buron nga dashuria pėr Tė. Kėshtu qė dashuria e njeriut
ndaj Allahut ėshtė njė mirėsi nga ana e Allahut e
sėshtė nga njeriu. Allahu ėshtė Ai qė kur e do njeriun,
e fut dashurinė nė zemrėn e tij dhe kur njeriu arrin
dashurinė e Allahut me ndihmėn e Tij, atėherė pason
shpėrblimi nga ana e Allahut tė Lartėsuar me njė dashuri
tjetėr. E, kjo ėshtė nė esencė bamirėsi e ēiltėr, ngase
shkaku dhe shkaktari janė nga Ai, nuk ka pėr qėllim
kundėrshtimin, por kjo ėshtė dashuri nga Allahu pėr
falėnderuesit nga robėrit e Tij, ndaj i tėrė interesi
kthehet tek njeriu. I lavdėruar qoftė Ai qė ka futur
dashuri nė zemrat e besimtarėve! Nė kėtė mėnyrė vazhdon
ta rrisė dhe forcojė atė, derisa tė arrijė nė zemrat e
tė zgjedhurve deri nė atė gjendje qė ēdo dashuri tjetėr
tė zvogėlohet (ulet), u lehtėsohen fatkeqėsitė dhe
vėshtirėsia e respektit ndaj Allahut u bėhet e kėndshme.
Ai u ofron atyre llojet e shumta tė begative tė Tij, tė
cilat i dėshirojnė e pa dyshim mė e larta ėshtė dashuria
dhe arritja e kėnaqėsisė sė Tij. Dashuria e robit ndaj
Allahut ėshtė e mbushur me dy dashuri nga ana e Allahut:
dashuria paraprake me tė cilėn ėshtė bėrė i dashuri i
Allahut dhe dashuria tjetėr ėshtė falėnderim nga ana e
Allahut pėr dashurinė, nė kėtė mėnyrė ėshtė bėrė prej tė
zgjedhurve tė sinqertė.
Shkaku mė i madh me tė cilin fiton robi dashurinė e
Allahut, qė ėshtė njė prej kėrkesave mė tė mėdha, ėshtė
shpeshtimi i pėrmendjes sė Tij dhe falėnderimi, kthimi
kah Ai, mbėshtetja tek Ai, afrimi tek Ai me zbatimin e
obligimeve dhe adhurimeve vullnetare, me realizimin e
sinqeritetit nė fjalė e vepra dhe pasimi i tė Dėrguarit
tė Allahut, paqja dhe shpėtimi i Allahut qofshin mbi tė,
nė gjėra tė dukshme dhe tė padukshme, ashtu siē thotė
Allahu i Lartėsuar: Thuaj: Nėse e doni Allahun,
atėherė ejani pas meje qė Allahu tju dojė. (Ali
Imran, 31)
ET TEUAB (PENDIMPRANUESI)
Allahu i Lartėsuar thotė: Pa dyshim Allahu pranon
pendimin, ėshtė i gjithėdijshėm. (Nur, 10)
ET TEUAB (PENDIMPRANUESI), i Cili vazhdon tė pranojė
pendimin e tė penduarve, u fal gabimet e atyre qė i
kthehen Atij dhe secili qė pendohet tek Allahu me njė
pendim tė sinqertė, Allahu ia pranon atij pendimin.
Pranimi i pendimit nga ana e Allahut ėshtė dy llojesh.
Njė: Allahu fut nė zemrėn e robit tė Tij pendimin dhe
kthimin kah Allahu e ai (robi) pendohet me kushtet e
pendimit.
Dy: Pranimi dhe pėrgjigjja e pendimit me faljen e
mėkateve, ngase pendimi i sinqertė shlyen mėkatet e
mėparshme.
EL XHEMIL (I BUKURI)
Nė hadithin tė cilin e transmeton Ibn Abasi, Allahu
qoftė i kėnaqur me tė, ai thotė: I Dėrguari i Allahut,
paqja dhe shpėtimi i Allahut qofshin mbi tė, ka thėnė:
Allahu ėshtė i Bukur dhe e do tė bukurėn
(Shėnon Muslimi)
I Bukuri ėshtė ai qė cilėsohet me mirėsi dhe bamirėsi.
Ndaj Allahu i Lartėsuar ėshtė: a) I bukuri nė Qenie,
Emrat dhe Cilėsitė e Tij. I Dėrguari i Allahut, paqja
dhe shpėtimi i Allahut qofshin mbi tė, ka thėnė:
Mbulesa e Tij ėshtė dritė, sikur tė mos ishte kjo
mbulesė, do tė digjej ēdo gjė.
b) I Bukuri nė veprat e Tij: Veprat e Allahut tė tėra
janė tė bukura, ato janė nė mes sė mbarės dhe mirėsisė,
mes vlerės dhe drejtėsisė, tė tėra janė nė pajtim me
urtėsinė dhe lavdėrimin e nuk ka nė veprat e Tij diēka
tė kotė e tė pavlefshme, por tė gjitha janė mirėsi,
udhėzim, mėshirė, drejtėsi. Allahu i Lartėsuar thotė:
Vėrtet Zoti im ėshtė i drejtė. (Hud, 56)
c) I Bukuri nė krijim: Ai qė pėrsosi krijimin e ēdo
sendi. (Sexhde, 7)
d) I Bukuri nė gjykim: Pėr njė popull qė bindshėm
beson, a ka gjykim mė i mirė se ai i Allahut? (Maide,
50)