Argument pėr kėtė emėr kemi fjalėn e Allahut tė
Lartėsuar: O ju njerėz, ju keni nevojė pėr
Allahun e Allahu nuk ka nevojė pėr ju; Ai ėshtė i
falėnderuari. (Fatir, 15)
Allahu ėshtė i falėnderuari nė Qenien e Vet, nė emrat, nė
cilėsitė dhe nė veprat e Veta. Emrat e Tij janė mė
tė mirė, cilėsitė e Tij mė tė pėrsosura, veprat mė
tė plota e mė tė mira. Veprat e Allahut sillen mes
dhuntisė dhe drejtėsisė.
I falėnderuar ėshtė Allahu pėr shkak tė shumė
cilėsive tė Tij falėnderuese. Allahu ėshtė i
falėnderuar nė dy aspekte:
1. Tė gjitha krijesat shqiptojnė falėnderimin e
Tij, Ēdo falėnderim nga banorėt e qiejve dhe tė
tokės, tė parėt e tė fundit prej tyre, nė kėtė dhe
nė botėn tjetėr, ēdo falėnderim qė nuk ėshtė
shqiptuar e qė ka qenė i pėrcaktuar dhe i obliguar
nė ēdo kohė e moment. Pa dyshim se Allahu e
meriton nga shumė aspekte, ndėr to: Allahu ėshtė
Ai qė i ka krijuar, i ka furnizuar, u ka dhuruar
begati tė dukshme e tė padukshme tė asaj e tė
kėsaj bote, ka larguar nga ata fatkeqėsi dhe
sprova, ngase ēdo begati ėshtė prej Allahut dhe
vetėm Ai largon fatkeqėsi. Pėr kėtė arsye Ai
meriton ta falėnderojnė nė ēdo kohė e moment.
2. Ai falėnderohet pėr emrat e Tij tė bukur dhe
cilėsitė tė larta e tė pėrsosura. Tė gjitha
falėnderimet dhe cilėsitė fisnike e tė bukura Atij
i takojnė. Ēdo cilėsi prej cilėsive tė Tij meriton
falėnderim tė pėrsosur. Atij i takon falėnderimi
pėr Qenien e Tij, falėnderim pėr cilėsitė e Tij,
pėr veprat e Tij, pėr krijimin, pėr ligjet e Tij,
kozmologjike dhe tė sheriatit, pėr dispozitat e
shpėrblimit pėr kėtė botė dhe pėr botėn tjetėr.
Por gjithė ajo pėr tė cilėn Ai meriton tė
falėnderohet nuk ėshtė e kapshme nga mendjet dhe
nuk mund ta bėjnė llogari lapsat.
El Hajjij (I Turpshmi), Es Sittir (Mbuluesi)
Pėr kėto dy emra kemi si argument fjalėt e tė
Dėrguarit tė Allahut, paqja dhe bekimi i Allahut
qofshin mbi tė, i cili thotė: Allahu ėshtė i
turpshėm, turpėrohet nga robi i tij kur i zgjat
duart tek Ai (qė ti kėrkojė diēka), qė
tia kthejė ato tė zbrazura. (Shėnon Ebu
Daudi dhe Tirmidhi dhe thotė se hadithi ėshtė
hasen sahih)
Gjithashtu thotė: Allahu ėshtė i turpshėm,
mbulues (i mėkateve), dhe e do turpin dhe
mbulesėn. Kur tė pastrohet ndokush prej jush, le
tė mbulohet. (Shėnon Ebu Daudi dhe Nesaiu nė
Sunenin e tij)
E gjithė kjo ėshtė nga mėshira e Tij, bujaria,
pėrsosmėria dhe butėsia e Tij. Robi shfaqet me
mėkatet e tij haptas me gjithė nevojėn e madhe qė
ka pėr Tė, madje ai nuk ka mundėsi ti bėjė mėkat
Atij vetėm se duke u pėrforcuar me begatitė e
Allahut tė Lartėsuar. Allahu me gjithė pasurinė e
Tij dhe nuk ka nevojė pėr asnjė krijesė tė Tij, me
bujarinė qė ka, turpėrohet ta ekspozojė dhe ta
shfaqė e ta turpėrojė. Ai e mbulon atė dhe e fal.
Bėhet i dashur tek ata duke u ofruar begati tė
shumta, ndėrsa ata bėhen tė urryer tek Ai me
mėkate. Mirėsitė e Tij pėr ēdo ēast zbresin,
ndėrsa tė kėqijat e tyre tek Ai ngrihen.
Mėkatet dhe ēdo gjė e keqe e tyre vazhdon tė
ngrihet tek Ai, ndėrsa Allahu turpėrohet ta dėnojė
njė njeri qė ėshtė thinjur nė Islam dhe ta kthejė
me duar tė zbrazura njė njeri qė shtrin duart te
Ai. I thėrret robėrit e Tij qė ta lusin dhe u
premton pėrgjigje.
Ai ėshtė i turpshėm, mbulon (mėkatet) shumė, i do
ata qė turpėrohen dhe qė mbulojnė tė tjerėt. Kush
mbulon njė musliman, Allahu atė do ta mbulojė nė
kėtė dhe nė botėn tjetėr. Pėr kėtė, ėshtė gjė e
urryer pėr njė musliman qė kur bėn ndonjė tė keqe,
ta pėrhapė atė, por duhet tė pendohet tek Allahu
dhe ai mėkat ngel mes Allahut dhe robit dhe nuk e
shfaq te njerėzit.
Ndėr njerėzit mė tė urryer tek Allahu ėshtė njė
njeri i cili bėn mėkat, e kalon natėn, Allahu ia
mbulon atij e ky, kur zgjohet nė mėngjes, e pėrhap
atė qė Allahu ia ka mbuluar.
Allahu i Lartėsuar thotė: Ata tė cilėt
dėshirojnė qė te besimtarėt tė pėrhapet
imoraliteti, ata i pret dėnim i dhembshėm nė kėtė
dhe nė botėn tjetėr. Allahu di (tė fshehtat)
e ju nuk dini. (Nur, 19)
El Alim (I Gjithėdituri), El Habir (I
Gjithinformuari)
El Alim, El Habir ėshtė Ai dituria e tė Cilit ka
pėrfshirė tė dukshmet e tė padukshmet, fshehtėsitė
e jo fshehtėsitė, gjėrat e domosdoshme (tė
obliguarat), tė pamundshmet e tė mundshmet, botėn
e lartėsuar e tė poshtme, tė kaluarėn, tė tashmen
dhe tė ardhmen, tė Cilit nuk i fshihet asgjė.
El Alim, El Habir: Dituria e Tij ka pėrfshirė:
a) tė domosdoshmet (tė obliguarat)- Allahu di pėr
Veten e Tij tė Ndershme, cilėsitė e shenjta e tė
mėdha, ekzistenca e tė cilave ėshtė e domosdoshme.
b) tė pamundshmet- Ai di pėr gjėra tė pamundshme
nė kohėn e pamundėsisė sė ndodhjes sė tyre,
gjithashtu di pėr pasojat nė rast tė ndodhjes sė
tyre, siē thotė i Lartėsuari: Sikur tė kishte
nė to (nė qiej e nė tokė) zota pos Allahut,
ato tė dyja do tė shkatėrroheshin. (Enbija,
22). Gjithashtu thotė: Allahu nuk ka marrė pėr
veten kurrfarė fėmijė (as nga engjėjt e as nga
njerėzit), nuk ka me Tė ndonjė zot tjetėr, pse
(sikur tė kishte zot tjetėr) atėherė secili
zot do tė veēohej me atė qė ka krijuar dhe do tė
dominonte njėri mbi tjetrin! (Muminun, 91)
c) tė mundshmet- Allahu di pėr gjėrat e mundshme;
ato janė qė lejohet tė ndodhin ose mos tė ndodhin,
ato qė kanė ndodhur ose qė nuk kanė ndodhur, e
tėrė kjo me urtėsinė e Allahut tė Lartėsuar. Ai
ėshtė i Gjithėdituri, dituria e tė Cilit ka
pėrfshirė botėn e lartėsuar e tė poshtme. Ēdo vend
dhe ēdo kohė ėshtė nė dijeni tė Allahut. Ai di pėr
gjėra tė fshehta e tė qarta, tė dukshme e tė
padukshme. Thotė Allahu i Lartėsuar: Allahu
ėshtė i Gjithėdijshėm pėr ēdo send. (Bekare,
282)
Dituria dhe njohuritė e krijesave, sado tė shumta
e tė ndryshme tė jenė, nė krahasim me diturinė e
Allahut tė Lartėsuar ėshtė e fikur, e zhdukur.
Gjithashtu fuqia e tyre nuk mund tė pėrpjesėtohet
me fuqinė e Allahut tė Lartėsuar nė asnjė aspekt,
ngase Allahu ėshtė Ai i Cili u mėsoi atė qė nuk e
dinin dhe u dha fuqi pėr atė qė nuk patėn mundėsi.