Allahu i Lartėsuar thotė: Ai ėshtė i Larti,
Madhėshtori. (Bekare, 255). Gjithashtu thotė:
Ky (dėnimi) ėshtė pse kur bėhet thirrja
pėr tė besuar Allahun Njė, ju e mohuat, e nėse i
pėrshkruhej shok Atij, ju besuat, pra i tėrė
sundimi ėshtė nė duart e Allahut, tė lartit, tė
madhėruarit! (Gafir, 12)
Allahu ėshtė Madhėshtori, i Cili pėrmbledh nė vete
cilėsitė e madhėshtisė, cilėsitė e lavdėrimit,
nderimit, bukurisė. Atij i pėrket ēdo atribut dhe
domethėnie qė tregon madhėshti, ndaj krijesat nuk
mund ta lavdėrojnė Atė siē meriton Ai, por Ai
ėshtė ashtu siē e lavdėron Veten.
Domethėniet e madhėshtisė pėr Allahun e Lartėsuar
janė dy llojesh:
1. Madhėshtia e Qenies dhe e cilėsive. Ai ėshtė i
cilėsuar me ēdo cilėsi tė pėrsosur. E nga kjo
pėrsosmėri Atij i takon mė e pėrsosura, mė
madhėshtorja. Atij i pėrket dituria pėrfshirėse,
fuqia e madhėshtia. E nga madhėshtia e Tij qiejt
dhe toka janė nė dorėn e tė Gjithėmėshirshmit dhe
ato janė tė vogla, siē ka thėnė ibn Abbasi dhe tė
tjerė. Allahu i Lartėsuar thotė: Ata nuk e
ēmuan Allahun me atė madhėshtinė qė i takon,
ndėrsa, nė Ditėn e Kiametit e tėrė toka ėshtė nė
grushtin e Tij, e qiejt tė mbėshtjellė nė tė
djathtėn e Tij. (Zumer, 67). Gjithashtu
thotė: Allahu i mban qiejt dhe tokėn qė tė mos
zhduken, e nėse zhduken, s'ka askush pos Tij qė
mund t'i mbajė; Ai ėshtė qė nuk ngutet, ėshtė qė
fal. (Fatir, 41)
Ndėrsa nė hadithin sahih tė transmetuar nga i
Dėrguari i Allahut, lavdėrimi dhe shpėtimi i
Allahut qofshin mbi tė, Allahu i Lartėsuar thotė:
Krenaria ėshtė mbėshtjellėsja ime (rida-pjesa
e lartme e ihramit), ndėrsa madhėshtia ėshtė
petku im (izar-pjesa e poshtme e ihramit).
Pra, kush dėshiron tė matet me Mua nė kėto dy
gjėra, Unė do ta hedh nė zjarr!
Ndaj, krenaria dhe madhėshtia janė pėr Allahun.
Janė atribute tė cilat thelbin dhe esencėn nuk
arrin ti kuptojė kush pos Allahut tė Lartėsuar.
2. Lloji i dytė: Prej domethėnieve tė madhėshtisė
sė Allahut tė Lartėsuar ėshtė madhėshtia e nderit
nė shpirtrat e robėrve tė Vet. Askush nga krijesat
nuk meriton tė madhėrohet siē madhėrohet Allahu i
Lartėsuar. AI meriton tė madhėrohet nga krijesat
nė zemrat e tyre dhe me gjuhėt e tyre, me organet
e trupit tė tyre, duke u pėrpjekur pėr njohjen dhe
dashurinė e Tij, pėr tiu pėrulur Atij, pėr tiu
nėnshtruar madhėshtisė sė Tij, pėr tė pasur frikė
ndaj Tij, pėr tė shprehur falėnderim ndaj Tij
pėrmes gjuhės, pėr ta adhuruar Atė. Prej
madhėrimit tė Tij ėshtė edhe tė kihet frikė Ai me
njė frikė tė vėrtetė, tė respektohet e tė mos ti
bėhen mėkate, tė pėrmendet e tė mos harrohet, tė
falėnderohet e tė mos mohohet. Gjithashtu, nga
madhėrimi i Tij ėshtė edhe madhėrimi i asaj qė ka
ndaluar dhe ligjėsuar: Kjo ėshtė kėshtu! E
kush madhėron dispozitat e Allahut, ajo ėshtė
shenjė e devotshmėrisė sė zemrave. (Haxh, 32) Pra, kėshtu: Kush madhėron atė qė Allahu e
bėri tė shenjtė, ajo ėshtė mė e dobishme pėr te
Zoti i vet. (Haxh, 30)
Prej madhėrimit tė Allahut ėshtė qė tė mos
kundėrshtohet diēka nga ajo qė ka krijuar dhe
ligjėsuar.
El Ganij (I Pasuri)
Allahu i Lartėsuar thotė: O ju njerėz, ju keni
nevojė pėr Allahun e Allahu nuk ka nevojė pėr ju;
Ai ėshtė i falėnderuari. (Fatir, 15)
Allahu ėshtė i Pasur me Qenien e Vet. Atij i
pėrket pasuria e plotė nga tė gjitha aspektet dhe
kėndvėshtrimet pėr shkak tė Pėrsosmėrisė sė Tij
dhe pėrsosmėrisė sė cilėsive tė Tij. Nuk i shfaqet
ndonjė mangėsi nė asnjė aspekt dhe nuk mund tė
jetė vetėm se i Pasuri, ngase pasuria e Tij ėshtė
nga domosdoshmėritė e Qenies sė Vet, siē ėshtė
Krijuesi, i Plotfuqishmi, Bamirėsi, ska nevojė
pėr askė.
Ai ėshtė i Pasuri nė dorėn e tė Cilit janė depot e
qiejve dhe tė tokės, depot e kėsaj dhe tė botės
tjetėr, Pasuridhėnėsi i tė gjitha krijesave dhe
Pasuridhėnėsi i robėrve tė dashur tė Tij nga ajo
qė ka trashėguar nė zemrat e tyre.
Nga pasuria dhe bujaria e Tij e pėrsosur Ai i
urdhėron robėrit e Vet ti bėjnė lutje (dua) dhe u
premton atyre pranimin e lutjeve tė tyre,
plotėsimin e dėshirave tė tyre, u jep nga mirėsitė
e Veta atė qė kėrkojnė dhe atė qė nuk kėrkojnė.
Nga pėrsosmėria e pasurisė sė Tij ėshtė edhe ajo
se sikur tė tuboheshin tė gjitha krijesat, i pari
dhe i fundit prej tyre nė njė vend tė vetėm dhe
ti kėrkojnė Atij, do ti jepte secilit atė qė i
kėrkoi duke mos iu pakėsuar asgjė nga pasuria e
Vet.
Gjithashtu nga mirėsitė e Tij ėshtė edhe ajo ēfarė
u jep robėrve tė Vet nga begatitė dhe kėnaqėsitė e
vazhdueshme, mirėsi tė pandėrprera, atė ēfarė syri
nuk ka parė, veshi nuk ka dėgjuar dhe as qė i ka
shkuar ndokujt nė mend.
Gjithashtu nga pasuria e Tij e pėrsosur ėshtė edhe
ajo se Ai nuk ka ortak, as rival, as bij, as tė
afėrm. Ai ėshtė i Pasuri me atributet dhe cilėsitė
e Veta. Ai ėshtė Pasuridhėnėsi i tė gjitha
krijesave.
El Afuv- El Gafur- El Gaffar (Mėkatfalėsi,
Falėsi)
Allahu i Lartėsuar thotė: Allahu shlyen shumė
tė kėqijat dhe fal mėkatet. (Haxh, 60)
Gjithashtu thotė: Pra, Ai ėshtė ngadhėnjyesi,
mėkatfalėsi. (Zumer, 5)
El Afuv, El Gafur, El Gaffar, i Cili vazhdon tė
jetė i njohur me faljen e mėkateve tė robėrve tė
Vet. Secili ėshtė i detyruar dhe ka nevojė pėr
faljen e Allahut tė Lartėsuar, pėr mėshirėn e Tij
dhe pėr bujarinė e Tij. Ai (Allahu) ka premtuar
falje pėr atė qė merr shkaqet. Ai thotė: Nuk
ka dyshim se Unė e fal atė qė ėshtė penduar, qė ka
besuar, qė ka bėrė vepra tė mira dhe qė
pėrqendrohet pėr nė rrugėn e drejtė. (Taha,
82)
Allahu i Lartėsuar vazhdon ti falė mėkatet
secilit qė pendohet tek Ai. Nė hadith qėndron: O bir i Ademit, nėse vjen tė mė takosh me
mėkate tė mėdha sa toka dhe nėse vjen e mė
pėrulesh duke mė njohur pėr tė Vetėm, unė do tė
sjell ty falje po aq tė madhe sa toka.
Sa e gjerė ėshtė falja e Allahut tė Lartėsuar:
S'ka dyshim se Zoti yt ėshtė qė gjerėsisht
pėrfshin me falje... (Nexhm, 32)
Allahu ka hapur shkaqet pėr arritjen e faljes sė
mėkateve pėrmes pendimit, kėrkimit tė faljes (istigfarit),
besimit (imanit), veprave tė mira, bamirėsisė ndaj
robėrve tė Allahut, faljes sė tyre, mendimit tė
mirė pėr Allahun e tė ngjashme me kėto vepra, tė
cilat Allahu i Lartėsuar i ka bėrė afruese tek Ai.
El Karib ( I Afėrti)
Allahu i Lartėsuar thotė: S'ka dyshim, Zoti im
ėshtė afėr (me mėshirė), Ai u pėrgjigjet
(lutjeve)! (Hud, 61)
Ai (Allahu) ėshtė i afėrt me kėdo. Afėrsia e Tij
ėshtė dy llojesh:
1. Afėrsi e pėrgjithshme: Afėrsi me secilin me
diturinė e Vet, me vigjilencėn e Vet, me shikimin
e Vet. Ai ėshtė mė afėr njeriut sesa damari (qė
rreh) i qafės sė tij.
2. Afėrsi e veēantė: Afėrsi ndaj robėrve tė Vet,
atyre qė i luten Atij me lutje, atyre qė u
pėrgjigjet nė lutjet e tyre. Kjo lloj afėrsie
rezulton nė dashuri, ndihmė, ndihmė gjatė
lėvizjeve dhe nė qetėsi, pėrgjigje lutjeve tė
lutėsve, pranim dhe shpėrblim. Kjo lloj afėrsie
ėshtė e pėrmendur nė fjalėn e Allahut tė
Lartėsuar: Vazhdo me sexhde dhe afroju Zotit
me tė. (Alek, 19) Gjithashtu fjala e Allahut
tė Lartėsuar: S'ka dyshim, Zoti im ėshtė afėr
(me mėshirė), Ai u pėrgjigjet (lutjeve)!
(Hud, 61) E kur robėrit e Mi tė pyesin ty pėr Mua, Unė
jam afėr, i pėrgjigjem lutjes kur lutėsi mė lutet,
pra pėr tė qenė ata drejt tė udhėzuar, le tė mė
pėrgjigjen ata Mua dhe le tė mė besojnė Mua.
(Bekare, 186)
Kjo lloj afėrsie rezulton nė pėrgjigjen e lutjeve
tė lutėsve dhe nė realizimin e dėshirave tė tyre.
Pikėrisht pėr kėtė arsye me emrin El Karib (I
Afėrti) shoqėrohet emri El Muxhib (Lutjepranuesi).
Kjo lloj afėrsie ėshtė afėrsi sė cilės nuk i dihet
realiteti, mirėpo gjurmėt e saj shfaqen nė
butėsinė e Allahut ndaj robėrve, nė kujdesin e Tij
ndaj tyre dhe nė tė ndihmuarit e tyre. Gjithashtu
nga gjurmėt e saj ėshtė edhe pėrgjigjja ndaj
thirrėsve (lutėsve) dhe shpėrblimi i tė
devotshmėve.