Fjalėt qė
shqiptohen kur njė njeri bėhet musliman janė jo pak,
por shumė domethėnėse. Me shprehjen e kėtyre fjalėve
njė njeri e pranon Allahun si Krijues dhe Zotėrues
(Mbajtės) tė ēdo gjėje si dhe pranon pejgamberinė e
tė Dėrguarit tė Tij, paqja qoftė mbi tė. Me kėto
fjalė, tė cilat dalin nga zemra, njė njeri kalon nga
mosbesimi dhe injoranca nė dituri, dritė dhe
udhėzim. Njė njeri mund tė arrijė kėtė gjendje me
mėshirėn dhe udhėzimin e Allahut tė Madhėruar.
Nuk ka Zot tjetėr i cili meriton adhurimin pėrveē
Allahut
dhe Muhamedi, paqja qoftė mbi tė, ėshtė i Dėrguari i
Tij
Kėto janė fjalėt qė thotė njė njeri pėr tė hyrė nė
rrethin (brendinė) e Islamit. Dėshmia e besimit, ose
shehadeti, ėshtė njė marrėveshje qė njė njeri bėn me
Allahun, qė ai/ajo do tė vazhdojė ti nėnshtrohet
Allahut dhe se do tė ecė gjurmėve tė tė Dėrguarit
tonė tė shenjtė, paqja qoftė mbi tė. Ky ėshtė hapi i
parė pėr tė plotėsuar nėnshtrimin ndaj Zotit tė ēdo
gjėje.
Nga ēasti i thėnies sė shehadetit njeriu trajtohet
dhe respektohet si musliman nga tė gjithė
muslimanėt, qoftė edhe nėse ai/ajo nė tė kaluarėn ka
qenė armik i Islamit. Ka shumė shembuj tė kėsaj
natyre nė historinė e tė Dėrguarit, paqja qoftė mbi
tė.
Lidhja e besimit ėshtė mė e fortė se lidhja e
gjakut. Kur njeriu bėhet musliman hyn nė komunitetin
e muslimanėve, pa marrė parasysh racėn e tyre apo
formimin kulturor. Njė ndjenjė e dashurisė dhe e
harmonisė lidhet midis njerėzve tė cilėt sinqerisht
pėrpiqen pėr tė praktikuar Islamin nė pajtim me
Kuranin dhe Sunetin. Njerėzit e tillė garojnė pėr tė
bėrė vepra tė mira dhe qė tė bėhen prej atyre me tė
cilėt Allahu ėshtė i kėnaqur.
Domethėnia e shehadetit ėshtė e ndriēuar mė tepėr
kur ne mendojmė mbi faktin qė ne e pėrsėrisim atė
ēdo herė qė falemi. Sa prej nesh me tė vėrtetė
mendojmė rreth saj gjatė faljes sė namazit? Ajo
bėhet diēka e zakonshme dhe ndoshta ndonjėherė i
themi fjalėt pa medituar rreth kuptimit tė tyre.
Kur themi se nuk ka zot tjetėr i cili meriton
adhurimin pėrveē Allahut, kjo nėnkupton qė ne
refuzojmė nėnshtrimin dhe robėrimin ndaj dikujt
tjetėr pėrveē Allahut. Nėnkupton qė nuk i
frikėsohemi askujt tjetėr pėrveē Allahut, qė
ndjenjat tona mė madhėshtore tė dashurisė dhe tė
mirėnjohjes janė pėr Allahun, sepse e dimė se Ai
ėshtė furnizuesi i vėrtetė i ēdo gjėje qė ne
posedojmė. Nėnkupton qė ne nuk kėrkojmė kėnaqėsinė
apo miratimin e dikujt tjetėr pėrveē Allahut. Kjo
nėnkupton qė muslimanėt bėhen tė fortė dhe tė
pavarur. Tallja, pėrbuzja, thumbimi dhe ofendimi i
njerėzve spekulatorė nuk ėshtė i rėndėsishėm.
Muslimanėt qėndrojnė tė qetė dhe tė sigurt nė kohėt
e frikės, sepse ata e dinė se nuk ka ndihmė pėrveē
nga Allahu. Nė kohėt e vuajtjes dhe tė pikėllimit
muslimanėt qėndrojnė guximtarė dhe tė palėkundur,
duke e ditur se fatkeqėsia mund tė ndodhė vetėm me
lejen e Allahut dhe se Ai me mėshirėn e Tij ka
premtuar se nuk do tė ngarkojė njė shpirt tė
sinqertė me mė shumė seē mund tė mbartė ai.
Kur themi se Muhamedi ėshtė i Dėrguar i Allahut, ne
pranojmė tė drejtėn e tij pėr tu respektuar, bindur
dhe nderuar. Ne i ndjekim gjurmėt e tij, duke e
ditur qė ai ishte krijesa mė e mirė dhe shpresojmė
tė arrijmė xhenetin dhe tė jemi pranė tij dhe tė
Dėrguarve tė tjerė, nėse do Allahu.
Me tė vėrtetė shehadeti nuk ėshtė njė thėnie boshe,
nuk ėshtė vetėm disa fjalė tė thėna, por ėshtė i
shoqėruar nga sinqeriteti i qėllimit dhe pėrcaktimi
pėr tė luftuar, orvatur dhe sakrifikuar pėrgjatė
rrugės sė drejtė. Feja e vetme e pranueshme tek All-llahu ėshtė
Islami. (Kuran 3:19) E, kush kėrkon fe tjetėr pėrveē fesė islame,
atij kurrsesi nuk do ti pranohet dhe ai nė botėn
tjetėr ėshtė nga tė dėshpėruarit. (Kuran 3:85)
Marrė nga
islamway.com
Pėrktheu dhe pėrshtati: Besnik Abrashi
17.8.2007