Uji i
ndyrė llogaritet uji qė ka ndryshuar erėn, shijen ose
ngjyrėn me diēka tė papastėr. Dispozita sheriatike e
kėtij uji ėshtė se nuk lejohet ta pėrdorim pėr tė
larguar xhynybllėkun ose pėr abdes.
Nėse
uji pėrzihet me diēka tė papastėr, por nuk ka ndryshuar
asnjėrėn nga veēoritė e tij, a llogaritet i ndyrė?
Disa nga
dijetarėt[1]
kanė bėrė dallim ndėrmjet sasisė sė madhe tė ujit dhe
sasisė sė vogėl tė tij. Ata kanė thėnė se nėse sasia e
ujit ėshtė e vogėl, atėherė pavarėsisht sa ėshtė e vogėl
sasia e ndyrėsirės e cila ka rėnė nė tė dhe pavarėsisht
a i ėshtė ndryshuar ngjyra, shija dhe era e ujit, ai
konsiderohet ndyrėsirė dhe nuk lejohet tė pėrdoret pėr
pastrim.
Nėse
sasia e ujit ėshtė e madhe, shikohet nėse i ndėrrohet
njėra nga veēoritė, atėherė ajo konsiderohet e ndyrė,
nėse nuk i ndėrrohet asnjėra nga veēoritė, atėherė ajo
ėshtė e papastėr dhe nuk lejohet tė pėrdoret pėr
pastrim.
Ata
dijetarė qė kanė bėrė kėtė dallim janė nisur nga fakti
se sasia e ujit tė vogėl ėshtė e mundur qė tė ndyhet mė
shpejt dhe pėr kėtė kanė argumentuar me disa hadithe,
por e sakta ėshtė tė mos bėjmė dallim ndėrmjet sasisė sė
shumtė ose tė paktė. Tė themi, nė pėrgjithėsi, nėse
ndyrėsira e cila ėshtė pėrzier me ujė ia ka ndryshuar
njėrėn nga veēoritė, atėherė ajo ėshtė e papastėr dhe
nėse nuk ia ka ndryshuar, atėherė ajo mbetet e pastėr
dhe lejohet tė pėrdoret pėr pastrim.
Argument
se uji nuk konsiderohet i papastėr nėse nė tė bie
ndyrėsi dhe sasia ėshtė e vogėl ėshtė hadithi tė cilin e
transmeton Ebu Hurejre, ku ai tregon se njė beduin
urinoi nė xhami. Njerėzit qė ishin prezent u ngritėn pėr
ta ndaluar dhe Profeti (paqja dhe bekimi i Allahut
qofshin mbi tė!) tha: “Lėreni dhe hidhni njė kovė ujė
mbi urinėn e tij.”[2].
Argumenti nga kjo nxirret se kova e ujit (e cila
llogaritet sasi e vogėl) kur hidhet mbi urinė pėrzihet
me ndyrėsirė dhe nėse themi se pėrzierja e bėn atė tė
ndyrė, atėherė nuk lejohet tė llogaritet se ky ujė e ka
pastruar vendin vetėm me atė kovė.
Kurse
argumenti se sasia e madhe e ujit llogaritet e pastėr
nėse pėrzihet me ndyrėsirė, por qė nuk i ndryshohet
gjendja, ėshtė hadithi tė cilin e transmetohet se Ebu
Seid Huderi e pyet Profetin (paqja dhe bekimi i Allahut
qofshin mbi tė!): “A mund tė marrim abdes me ujin e
pusit tė quajtur Buda`a (afėr Medinės)?” Ai tha: “Uji
ėshtė i pastėr dhe nuk e ndot atė”[3].
Nė kėtė
pus tregohet se hidheshin mbeturinat e menstruacioneve
dhe qenėt i hidhnin mishrat e tyre.
A mund
tė pastrohet uji i papastėr?
Ēėshtja e
fundit e cila do tė shtjellohet rreth ujėrave ėshtė ajo
se a mund tė pastrohet uji i cili ėshtė i papastėr.
Fukahatė
nė kėtė problematikė flasin duke treguar forma praktike,
me tė cilat mund tė kalojė uji i papastėr nė ujė tė
pastėr tė cilėn mund ta pėrdorim. Pėr tė mos u zgjeruar
nė pėrmendjen e kėtyre formave, themi se kur uji i
papastėr pastrohet duke i kthyer veēoritė e njohura tė
tij (era, shija dhe ngjyra) ai llogaritet i pastėr
pavarėsish me ēfarė metode ėshtė bėrė kjo.