Nė Kuran
dhe Sunetin e tė dėrguarit gjejmė shumė argumente, tė
cilat dėshmojnė se dhėnia e pasurisė nė rrugėn e Allahut
ėshtė prej shkaqeve qė sjellin furnizim. Prej tyre mund
tė pėrmendim:
Allahu i Lartėsuar thotė:
“Thuaj! S'ka dyshim se Zoti im ėshtė Ai qė i jep
furnizim tė begatshėm atij qė do nga robėrit e vet dhe
Ai ia pakėson atij, e ēdo qė tė jepni, Ai e kompenson
atė dhe Ai ėshtė Dhuruesi mė i madh.” Sebe, 39.
Ibn
Kethiri (Allahu e mėshiroftė!) thotė: “Ēfarėdo qė tė
jepni nga pasuria juaj, nė atė ēka ju ka urdhėruar dhe
lejuar, Ai do t’ju kompensojė juve nė kėtė botė, ndėrsa
nė botėn tjetėr do t’ju shpėrblejė me shpėrblime tė
shumta.
Gjithashtu, fjala e Allahut: “O
ju qė besuat! Jepni nga mė e mira e asaj qė e fituat dhe
nga ajo qė u dhamė prej tokės, e mos nxitoni ta jepni
atė mė tė pavlefshmen nga ajo, e qė ju nuk do ta
pranonit pėr vete vetėm symbyllas. E, dinė se Allahu
s'ka nevojė pėr ju, ėshtė i Madhėruar. Djalli ju
frikėson nga varfėria dhe ju urdhėron pėr tė kėqija, e
Allahu ju garanton falje (mėkatesh) e begati; Allahu
ėshtė Dhurues i madh, i Dijshėm.” Bekare, 267-268.
Ibn
Abasi (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!) thotė: “Dy janė
nga Allahu, ndėrsa dy nga shejtani (djalli).
‘Djalli ju frikėson nga varfėria’, ju thotė mos jepni
pasurinė tuaj, sepse ju keni nevojė pėr tė
‘Dhe ju urdhėron pėr tė kėqija’
Ndėrsa,
‘E Alllahu ju garanton falje (mėkatesh)’ ndaj kėtyre mėkateve,
‘e begati’
nė furnizim. Falja e mėkateve ėshtė mbulim i tyre nė
kėtė dhe nė botėn tjetėr, ndėrsa “begatia’’ėshtė
furnizim dhe shtimi i tij nė kėtė botė dhe begatitė e
shumta nė botėn tjetėr.
Ndėrsa i
Dėrguari i Allahut thotė: “Allahu i Lartėsuar thotė: ‘O
bir i Ademit, jep tė tė jap Unė’” Shėnon Muslimi.
Gjithashtu, fjala e tė Dėrguarit (salallahu alejhi ue
selem): “Nė ēdo ditė tė re, kur zgjohen robėrit, zbresin
dy engjėj e thonė: ‘O Zot, kompensoji atij qė jep e
shkatėrroje atė qė nuk jep’.’’Shėnon Buhariu.
Po ashtu
fjala e tij: “Jep o Bilal, e mos iu frikėso pakėsimit”.
Shėnon Bejhekiu, ndėrsa Albani thotė se hadithi ėshtė i
vėrtetė.
Tė gjitha
kėto hadithe nxisin nė dhėnien e pasurisė nė vende tė
mira, e nė tė njėjtėn kohė janė pėrgėzuese pėr ata tė
cilėt japin, me kompensim nga ana e Allahut tė Lartėsuar
dhe avancimin e atij qė jep nė zemrat e njerėzve.
Kryerja e
haxhit dhe umres
Ndjekja
nė mes haxhit dhe umres ėshtė njėra prej shkaqeve tė
shtimit tė furnizimit dhe lehtėsimit tė punėve.
Ibn
Mesudi (Allahu qoftė i kėnqaur me tė!) transmeton se i
dėrguari i Allahut (salallahu alejhi ue selem) ka thėnė:
“Pasoni nė mes tė haxhit dhe umres, sepse ato largojnė
varfėrinė dhe mėkatet …’ Shėnon Tirmidhiu dhe Nesai.
E pasimi
nė mes tė haxhit dhe tė umres, kėtu, ka pėr qėllim nėse
e kryeni haxhin, atėherė pasoni atė me umre, e nėse e
kryeni urren, atėherė pasoni atė me haxh, kėshtu qė
njėra e pason tjetrėn. Allahu e di mė sė miri.
Bamirėsia
ndaj tė dobėtėve
I
dėrguari i Allahut ka shpjeguar se Allahu i furnizon
robėrit e Tij dhe i ndihmon ata nė saj tė ndihmės dhe
bamirėsisė sė tyre ndaj tė dobėtėve. Musab ibn Sad
transmeton se i dėrguari i Allahut ka thėnė: “Ju nuk
ndihmoheni dhe furnizoheni vetėm me ndihmėn tuaj ndaj tė
dobėtėve.” Shėnon Buhariu.
Gjithashtu, Ebu Derda (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!)
thotė se e kam dėgjuar tė dėrguarin e Allahut duke
thėnė: “Mė kėrkoni tek tė pafuqishmit tuaj, e ju
furnizoheni dhe ndihmoheni pėr shkak tė tyre.” Shėnon
Ebu Daudi dhe Tirmidhiu, ndėrsa Albani thotė se hadithi
ėshtė i vėrtetė.
Andaj, tė
dobėtit dhe tė pafuqishmit, pėr tė cilėt i dėrguari i
Allahut ka thėnė se ndihma e tyre ėshtė shkak pėr
furnizim dhe ndihmė kundėr armikut, ata janė tė
llojllojshėm e, po ashtu, ndihma ndaj tyre ėshtė e
llojllojshme. Prej tyre ka qė janė tė varfėr, tė gjorė e
tė mjerė, bonjakė, tė sėmurė… Gjithashtu, bamirėsia ndaj
tyre ėshtė e llojllojshme, kėshtu qė bamirėsia ndaj tė
varfrit bėhet me ndihmė materiale dhe dhurata, po ashtu
ndaj jetimit dhe tė vejave, tė sėmurėve me vizitėn e
tyre dhe nxitjen e tyre nė durim e tė shpresojnė nė
shpėrblimin e Allahut…
Vėlla i
dashur, nėse kėrkon ndihmėn e Allahut dhe furnizimin e
tij, atėherė nderoi dhe pėrkujdesu pėr ta. E dije se
sjellja e keqe dhe mosndihmesa e tyre ėshtė shkak i
ndalimit tė furnizimit dhe ndihmės sė Allahut. Ndėrsa nė
suren Kalem nė tregimin e pronarėve tė kopshtit ka
mėsime tė shumta lidhur me kėtė.
Pėrkushtimi ndaj adhurimit
Ebu
Hurejra (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!) transmeton se i
dėrguari i Allahut ka thėnė: “Vėrtet, Allahu thotė: ‘O
bir i Ademit, pėrkushtohu adhurimit ndaj Meje, tė
pasuroj e ta largoj varfėrinė…’’ Shėnon Tirmidhiu dhe
ibn Maxhe.
Mirėpo
pėrkushtimi ndaj adhurimit tė Allahut nuk do tė thotė
braktisja e punės dhe braktisja e kėrkimit tė furnizimit
dhe qėndrimi vetėm nė xhami ditė e natė, por qėllimi
ėshtė qė njeriu tė jetė me zemėr dhe trup tė pranishėm
gjatė kryerjes sė adhurimeve, duke pasur frikė Allahut
gjatė adhurimeve tė tij.
Shpėrngulja nė rrugėn e Allahut
Ashtu siē ka thėnė Allahu: “Kush
shpėrngulet pėr hir tė (tė fesė) Allahut, ai gjen
mundėsi tė madhe dhe begati nė tokė. E kush del prej
shtėpisė si migrues te Allahu dhe i dėrguari i Tij dhe e
zė vdekja (nė rrugė), te Allahu ėshtė mėshirues, i
mbulon tė metat.” Nisa, 100.
Ibn Abasi
dhe tė tjerė kanė thėnė se begati do tė thotė begati nė
furnizim, ndėrsa Katade ka thėnė se kuptimi i begatisė
ėshtė begati nga humbja nė udhėzim dhe nga varfėria nė
pasuri.
Lufta nė
rrugėn e Allahut
I
dėrguari i Allahut thotė: “…Dhe mė ėshtė bėrė furnizimi
nėn hijen e shtizės’’. Shėnon Ahmedi.
Falėnderimi i Allahut
Allahu i Lartėsuar thotė: “Dhe
(pėrkujtoni) kur Zoti juaj njoftoi bindshėm: ‘Nėse
falėnderoni, do t'ua shtojė tė mirat, e nėse pėrbuzni,
s'ka dyshim, dėnimi Im ėshtė i vėshtirė’". Ibrahim, 7.
Andaj siē
shihet nga ky ajet uranor, Allahu i Lartėsuar shtimin e
tė mirave e ka kushtėzuar me falėnderim, e shtimi nga
Allahu i Lartėsuar ėshtė i pakufishėm.
Martesa
Allahu i Lartėsuar thotė: “Dhe
martoni tė pamartuarat (tė pamartuarit) edhe robėrit e
robėreshat tuaja qė janė tė ndershėm e tė ndershme. Nėse
janė tė varfėr, Allahu i begaton nga mirėsitė e Tij.
Allahu ėshtė Bujar i madh, i Gjithėdijshėm.” Nur, 32.
Ndėrsa Umer ibn Hatabi (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!)
thoshte: “E ēuditshme ėshtė ēėshtja e atij i cili nuk e
kėrkon begatinė nė martesė, sepse Allahu thotė: ‘Nėse
janė tė varfėr, Allahu i begaton nga mirėsitė e Tij’”.
Braktisja
e mėkateve, tė pėrqendruarit nė fenė e Allahut dhe
zbatimi i urdhrave tė Allahut
E
padyshim, se ky ėshtė shkaku kryesor dhe mė i
rėndėsishėm, sepse furnizimi nuk vjen, vetėm se me
zbatimin e urdhrave tė Allahut tė Madhėrishėm. Nuk
privohesh nga furnizimi i mirė vetėm me mėkate, sepse
mėkatet janė dyer mė tė mėdha qė i mbyllin dyert e
furnizimit dhe ia vėshtirojnė jetėn.
Allahu i Madhėrishėm thotė:
“Sikur ata (idhujtarėt) t'i pėrmbaheshin rrugės sė
drejtė, Ne do t'iu lėshonim atyre ujė me bollėk”. Xhin,
16.
Sikur t’i
pėrmbaheshin urdhrave tė Allahut dhe rrugės sė vėrtetė,
rrugės sė besimit dhe udhėzimit dhe janė besimtarė tė
vėrtetė e tė respektueshėm, Allahu do t’u dhuronte tė
mira tė shumta nė kėtė dhe nė botėn tjetėr.
Vėlla i
dashur, dije se mėkatet i zhdukin begatitė e pranishme
dhe janė shkak pėr ndėrprerjen e begative nė tė ardhmen,
sepse nuk ruhen begatitė e pranishme, sikurse me zbatim
tė urdhrave tė Allahut dhe ēka ka tek Allahu nuk arrihet
vetėm me zbatimin e urdhrave tė Tij.
Allahu i
Madhėrishėm pėr ēdo gjė ka pėrcaktuar shkak dhe
sėmundje. Shkaku i cili i sjell tė mirat dhe sėmundja i
largon, nė kėtė mėnyre zbatimi i urdhrave tė Tij ėshtė
shkak i sjelljes sė begative tė shumta, ndėrsa mėkatet
janė sėmundja qė i pengon begatitė.
Vėlla i
dashur, nėse kėrkon shtim nė furnizim dhe jetė tė
begatshme, braktisi mėkatet.