Sa
e sa prej popujve dhe vendbanimeve i ka shkatėrruar
Allahu, disa prej tyre ende ndihen gjurmėt e tyre,
ndėrsa disa tė tjerė nuk dihen as gjurmėt e tyre. A thua
ku janė ata? Ata shkuan tek Allahu? Ai i ka shkatėrruar
dhe i ka asgjėsuar dhe nuk ka lėnė prej tyre asnjė. A
thua ky ėshtė njė zullum prej Allahut? Thotė Allahu:
“Allahu nuk i bėn mizori
askujt, por ata i kanė bėrė zullum vetes sė tyre.”
“E sikur banorėt e kėtyre vendbanimeve tė
kishin besuar dhe tė ishin ruajtur, Ne do t'ju hapnim
begati nga qielli e toka, por ata pėrgėnjeshtruan, andaj
i dėnuam me shkatėrrim pėr atė qė merituan.”
Sa
nga njerėzit i ka shkatėrruar Allahu pėr shkak tė
mėkateve tė tyre, pėr shkaqet qė do ti cekmi mė poshtė.
“Sa
e sa gjenerata i kemi shkatėrruar pas Nuhut. Mjaft ėshtė
Zoti yt vėzhgues i mėkateve tė robėrve tė Tij.” Isra,
17.
Allahut nuk i fshihet asgjė dhe nuk bėn dallim nė mes
popujve, Ai ėshtė i drejtė, nėse e shkatėrron njė popull
pėr shkak tė disa gjynaheve, Ai shkatėrron edhe popujt
e tjerė pėr shkak tė atyre gjynaheve. Kjo ėshtė urtėsia
e Allahut.
Shkaqet e shkatėrrimit tė popujve
Nėse nė njė popull gjendet njė shkak prej kėtyre
shkaqeve dije se atė vendbanim, atė popull, atė shoqėri
e pret shkatėrrimi i menjėhershėm apo i mėvonshėm.
Zullumi
Mizoria (zullumi) ėshtė prej shkaqeve mė kryesore qė
Allahu me tė e shkatėrron njė popull. Thotė Allahu:
“Ja, kėshtu ėshtė ndėshkimi i Zotit tėnd,
kur dėnon vendet qė janė zullumqare. Vėrtet, ndėshkimi i
Tij ėshtė i dhembshėm, i ashpėr.”
Hud, 102.
Sa
zullum bėhet sot nė disa vende. Zullumi qė bėhet ndaj
Allahut, zullumi qė e bėjnė njerėzit nė mes vete. Sheh
shumicėn e punėtorėve dhe ata tė cilėt punojnė me paga
qė kalojnė disa muaj dhe nuk e marrin hakun e vet qė
kanė punuar. Sa ka njerėz tė kėtij lloji ka qė
punėtorit tė tij nuk ia jep rrogėn e punės? Sa njerėz ka
qė vijnė dhe qajnė dhe ankohen nga zotėria i tij i cili
ia ka ndaluar kafshatėn e fėmijėve tė tij? Presin me
muaj tė tėrė dhe nuk marrin asgjė prej asaj qė kanė
punuar, jo vetėm kaq, por edhe nėse ia kėrkon zotėrisė
sė tyre i kėrcėnohen me lloj-lloj kėrcėnime. Zullumi mė
i madh ėshtė kur u bėhet zullum besimtarėve tė cilėt e
njėsojnė Allahun, zullum ndaj thirrėsve nė Islam,
zullum ndaj miqve tė Allahut. Nėse kėtyre u bėhet
zullum, dije se ai vend i ka shpallur luftė Allahut dhe
ky vendbanim nuk pret tjetėr pėrveē se t’i vijė Allahu
me urdhrin e tij pėr ta shkatėrruar atė. Ja se ē’thotė
Allahu:
“Ato janė fshatra (vendbanime) qė kur
bėnė zullum, Ne i shkatėrruam dhe pėr shkatėrrimin e
tyre u patėm caktuar kohė tė sakta.”
Kehf, 59.
Thotė shejhul islam Ibėn Tejmije: “Allahu e shkatėrron
njė shtet zullumqar edhe nėse ėshtė mysliman, edhe nėse
banorėt e tij janė mysliman edhe nėse janė namazxhi
shkatėrrohen ata pėr arsye se kanė bėrė zullum. Kujdes
mizorisė, sepse Allahu e ka ndaluar zullumin ndaj
vetes dhe gjithashtu e ka bėrė haram ndaj robėrve tė
Tij.
Luksi dhe begatitė e shumta
I
gjen disa njerėz qė veshin rrobat mė tė mira dhe banon
nė pallatet me luksoze dhe blen mjet udhėtimi mė tė
shtrenjtin dhe ky luksoz ndikon dhe e ēon njeriun
pastaj nė mėkate dhe nė haram. Gjersa ai duke qenė nė
kėtė gjendje e harron Allahun, i harron urdhrat e
Allahut dhe nėse dikush e urdhėron atė nė tė mirė dhe
mundohet ta ndalojė nga tė kėqijat i vjen mėrzi. Thotė
Allahu: “Kur duam tė
shkatėrrojmė ndonjė vend (popull), i urdhėrojmė
pasanikėt (parinė) e atyre (tė jenė nė rrugė), e ata
kundėrshtojnė; atėherė zbatohet dėnimi i merituar kundėr
tyre dhe i shkatėrrojmė krejtėsisht.” Isra, 16.
Nėse do ta dish se Allahu do ta shkatėrrojė njė popull
dėgjo nė shenjat e tij. Allahu urdhėron ata qė kanė
shumė pasuri me dhėnien e zeqatit, me faljen e namazit,
i urdhėron ata qė tė gjykojnė me ligjin e Allahut dhe
respektimin e tė Dėrguarit tė Tij. Pra, e kanė
kundėrshtuar urdhrin e Allahut dhe nuk shikojnė nė tė
varfrit e vendit tė tyre, nė ata qė janė tė gjorė, nuk
shikojnė nė tė dobėtit. Pra, nėse do ta dish se ky
popull a ėshtė mė afėr shkatėrrimit apo mė afėr
qėndrimit, shiko nė njerėzit e pasur tė atij populli, nė
njerėzit e lartė tė atij populli, a janė ata qė e
praktikojnė fenė e Allahut apo jo dhe nėse jo, atėherė
dije se ata janė mė afėr shkatėrrimit se sa qėndrimit.
Thotė Allahu: “Urdhėrojmė
pasanikėt (parinė) e atyre (tė jenė nė rrugė), e ata
kundėrshtojnė; atėherė zbatohet dėnimi i merituar kundėr
tyre dhe i shkatėrrojmė krejtėsisht.”
Mohimi i begative tė Allahut
Disa njerėz i gjen qė Allahu i ka dhėnė shumė begati,
ndėrsa ata nuk e falėnderojnė Allahun dhe e harron
hakun qė ka ndaj Allahut pėr kėtė begati.
Shumimi i hipokritėve
Prej shkakut tė shkatėrrimit tė popujve ėshtė edhe kur i
marrin nė duar punėt e muslimanve hipokritėt tė cilėve
nuk u takon qė t’i udhėheqin muslimanėt. Hipokritėt tė
cilėt e paraqesin Islamin dhe e fshehin kufirin, i
luftojnė miqtė e Mėshiruesit, i luftojnė thirrėsat qė
thėrraisn nė rrugėn e Allahut, i luftojnė ata qė janė tė
kapur pas fesė sė Allahut, ndėrsa nė anėn tjetėr
paraqesin veten si mysliman dhe pas tėrė kėsaj ata
flasin edhe ne emėr tė muslimanve. Siē ka thėnė
Pejgamberi: “Kur ēėshtjet i marrin nė dorė ata qė nuk e
meritojnė, prite Kiametin.” Thotė
Allahu:“E paraqesin veten se
ata po mundohen qė t’i pėrmirėsojnė punėt e muslimanve,
ndėrsa disa prej tyre thonė: ‘O popull, unė po
frikėsohem qė juve mos t’ju rrokė shkatėrrimi,
frikėsohem se do tė shkapėrderdhet kjo shoqėri,
frikėsohem se mos po ju ndėrrojnė juve fenė tuaj dhe pėr
kėtė unė i mbyta kėta, pėr kėtė i burgosa’.” Paraqitet
hipokriti se e mbron kėtė fe dhe kėtė shoqėri. Kjo ėshtė
njėra prej shenjave qė e shkatėrron kėtė popull.