Sikur tė
shkosh te mjeku dhe ai ta cilėson ilaēin… pastaj kėrkon
nga ti qė ta pėrdorėsh atė me rregull dhe tė kushtėzon
pėr shėrimin tėnd vazhdimin e tij, ēka do tė veproje?
Pa dyshim se mendja dhe logjika e shėndoshė kėrkon
praktikimin dhe marrjen e tij.
E sikur
i keni pėrdorur nė mėnyrėn tė rregullt ...
Pa dyshim
se nuk do tė ndjeni asnjė dhimbje dhe nuk do tė ankoheni
mė pas.
Ēka
mendon pėr mė tė Urtin dhe tė Diturin, i Cili i ka
cilėsuar tė gjitha ilaēet dhe ia kthen shpinėn atyre.
Nuk ke
nevojė pėr to, as nuk i pėrdor dhe nuk u afrohesh atyre!
Nėse tė ndodhė njė ērregullim apo njė thyerje nė zemėr
apo turbullirė nė kokė, Ai tė ka thėnė: "Ata
qė besuan dhe me tė pėrmendur Allahun zemrat e tyre
qetėsohen; pra ta dini se me tė pėrmendur Allahun zemrat
stabilizohen".
Rrad, 28.
Dhe nėse
tė kaplon hidhėrimi dhe mėrzia dhe nėse tė vėrsulen
ziliqarėt, tė ka thėnė: "Pra ju mė kujtoni Mua (me
adhurime), Unė ju kujtoj juve (me shpėrblim). Mė
falėnderoni e mos mė mohoni". Bekare, 152.
Dhe nėse
tė godasin musibet (sprovat) dhe njerėzit tė lėnė vetėm,
tė ka thėnė: "(Pėrkujto) Edhe atė tė peshkut (Junusin)
kur doli i hidhėruar (prej popullit) dhe mendoi se nuk
do t’i vijė mė puna ngushtė, po nė errėsira ai tha se
nuk ka Zot pos Teje. Ti je i pastėr, nuk ke tė meta. Unė
i bėra padrejtė vetes! Ne iu pėrgjigjėm atij, e
shpėtuam nga tmerri. Kėshtu i shpėtojmė Ne besimtarėt".
Enbija, 87-88.
Nėse
ngatėrrohesh me shokėt dhe zemėrohesh me ta tė ka thėnė:
"Nuk ėshtė e barabartė e mira dhe e keqja. Andaj, (tė
keqen) ktheje nė mėnyrėn mė tė mirė, se atėherė ai, me
tė cilin kishit njėfarė armiqėsie, do tė bėhet mik i
afėrt". Fussilet, 34.
Dhe nėse
tė mbyllen rrugėt dhe njerėzit i mbyllin dyert para
teje, tė ka thėnė: "A ėshtė Ai qė i pėrgjigjet
nevojtarit (tė mjerit) kur ai e thėrret, duke ia larguar
tė keqen e juve ju bėn mbizotėrues tė tokės. A ka zot
tjetėr pos Allahut? Jo, por ju shumė pak pėrkujtoni".
Neml, 62.
Tė ka
dhėnė prova historike pėr ēdo periudhė dhe kohė dhe
pėrmes atyre (provave) tė ka dhėnė ilaēe tė dobishme, ku
ju ka thėnė tė rinjve se ky ėshtė ilaēi pėr largimin nga
prostitucioni dhe ka cekur njė shembull nga historia pėr
kėtė dhe ai ėshtė Jusufi (alejhi selam). Ka thėnė se
Jusufi i barti dy cilėsi dhe i pėrdori dy ilaēe dhe
Allahu e shpėtoi nga prostitucioni.
Ishte i
mbėshtetur tek Allahu, nuk dėshironte tė bėnte
prostitucion dhe largohej prej atij. Allahu thotė:
"Dhe, qė tė dy ata u ngutėn nga dera, e ajo ia grisi
kėmishėn e tij nga mbrapa". Jusuf, 25. Pra, Jusufi
kishte ikur, ngase kėmisha e tij ishte e grisur nga
prapa.
Dhe ilaēi
i dytė: "Ai (Jusufi) tha: 'O Zoti im, burgu ėshtė mė
i dėshiruar pėr mua, se sa atė qė ma ofrojnė ato mua dhe
nėse Ti nuk largon prej meje dredhinė e tyre, unė mund
tė anoj te ato e tė bėhem injorant'". Jusuf, 33.
Sikur ta
hapim Kuranin do ta gjejmė tė mbushur me tė gjitha
ilaēet shėruese pėr ēdo sėmundje, nuk janė shumuar
sėmundjet e ndryshme nė shoqėrinė islame, vetėm atėherė
kur i kemi lėnė kėto kėshilla kuranore dhe ilaēe tė
zbritura nga Allahu i Madhėruar .
Islami
ėshtė fe madhėshtore nė tė cilėn ka ilaēe pėr shėrimin e
njeriut dhe shoqėrisė dhe ato janė dy llojesh: njė lloj
ėshtė mbrojtės para rėnies sė sėmundjes dhe lloji tjetėr
ėshtė ilaēi shėrues pas ndodhjes sė sėmundjes apo
problemit.
Sa i
pėrket atij mbrojtės, ėshtė ai i cili e largon njeriun
nga rėnia nė sėmundje tė ndryshme, tė cilat janė tė
shpeshta nė umetin tonė si: ruajtja e shikimit, e cila
tė ruan nga epshet; ruajtja e gjuhės e cila tė ruan nga
rėnia nė gibet (pėrgojim) dhe bartje tė fjalėve, e
kėshtu me radhė.
Kurse
shėrues i cili pėrdoret pas rėnies sė sėmundjes:
Ibn Kajim
el Xheuzi thotė: “ E para ēka e godet zemrėn ėshtė
mendim i lehtė, nėse e largon atė do tė qetėsohet pas
tij, e nėse nuk e largon atė ajo bėhet vesvese dhe
largimi i saj bėhet mė i rėndė. Nėse shpejton dhe e
largon atė ose do tė forcohet dhe bėhet epsh, e nėse e
shėron atė ose ajo do tė bėhet dėshirė dhe kur tė arrin
nė kėtė gjendje dhe nuk e largon, do tė ndodhė vepra pa
tjetėr, e nė kėtė rast kalon ilaēi nė shkallėn mė tė
lartė e ai ėshtė vetmia dhe pendimi i sinqertė. Dhe, pa
dyshim, se largimi i sėmundjes sė parė ėshtė mė i lehtė
se vetmia pėr njė pendim tė sinqertė pas rėnies nė
mėkat.
I
dėrguari i Allahut falte namaz kur e ngushtonte diēka.
Transmetohet nga Hudhejfja (radiallahu anhu) se ka
thėnė: "Kur tė dėrguarin e Allahut e ngushtonte ndonjė
ēėshtje u ngrinte dhe u falte". Ebu Daudi.
A e ke
vepruar kėtė ndonjėherė?
Ngase ka
tė atillė kur ju ndodhė ndonjė ngushtim shpejton nė
ndezjen e cigareve dhe tė atillė qė kur ju ndodhė ndonjė
hidhėrim fillojnė tė pinė alkool, ashtu siē i reklamojnė
pėr shoqėrinė tonė disa filma perėndimorė. Shumė rrallė
shohim tė atillė qė kur ju ndodhė ndonjė ngushtim ngihet
dhe merr abdes, fal namaz dhe kėrkon prej Allahut duke
qarė qė ta shikojė Ai se ky ėshtė i sinqertė nė kthimin
e tij, e qė t’ia largojė atė brengė.
Ky ėshtė
ilaēi pėr shėrimin e ngushėllimit, por a jemi ne pasues
tė Muhamedin (alejhi selam) nė kėtė ilaē dhe a jemi ne
duke i pėrdorur kėto ilaēe mbrojtėse dhe shėruese nė
Kuran?