"En-
nexhase", ndyrėsirat, janė ato papastėrti nga tė cilat
muslimani ėshtė i obliguar tė ruhet dhe nėse e ndot me
to trupin, rrobat ose vendin ku falet, atėherė
obligohet ti pastrojė. Allahu i Lartėsuar thotė:"Dhe
rrobat e tua pastroji!" (Mudethir,
4)
Gjithashtu thotė: "All-llahu i do ata qė pendohen
dhe ata qė pastrohen prej ndytėsirave." (Bekare,
222)
Kurse
Muhamedi salallahu alejhi ue selem thotė: "Pastėrtia
ėshtė gjysma e
besimit."1
Llojet e ndyrėsirave
Para
se tė fillojmė t`i pėrmendim llojet e ndyrėsirave,
ėshtė e nevojshme tė bėhet sqarimi i kėtyre ēėshtjeve:
1. Jo ēdo lloj pisllėku nga i cili bezdisemi ose
ruhemi konsiderohet ndyrėsirė pėr tė cilėn
kushtėzohemi tė pastrohemi para faljes, si p.sh.
mukoza, pėshtyma, djersėt, etj..
2. Duhet pasur parasysh njė fakt, i cili ėshtė edhe
parim nė lėndėn e Fikhut, e ajo ėshtė se nė
origjinė gjėrat janė tė pastra. Andaj, ai i cili e
konsideron diēka tė papastėr duhet ta argumentojė
kėtė. Nėse ska mundėsi tė sjellė argument pėr kėtė,
atėherė ai obligohet qė atė gjė ta trajtojė si tė
pastėr.
3. Nė pėrcaktimin se cilat gjėra llogariten ndyrėsira
nga tė cilat obligohemi tė pastrohemi, ose tė
pastrojmė rrobat dhe vendin ku falemi, te fukahatė
ekziston mospajtim. Arsyeja e mospajtimit qėndron nė
metodologjinė e argumentimit qė ata kanė pėrdorur.
Pėr tė qenė mė i lehtė kuptimi i llojeve tė
ndyrėsirave, do ta klasifikojmė kėtė shtjellim nė dy
pika:
1. Ndyrėsira tė cilat konsiderohen tė tilla me
pajtueshmėri tė dijetarėve.
2. Ndyrėsira pėr tė cilat ka mospajtim tė dijetarėt se
a konsiderohen ndyrėsira.
a) Ndyrėsirat tė cilat unanimisht konsiderohen tė
tilla
1.2. Urina dhe nevoja e njeriut
Nė kėtė ka ixhma te dijetarėt dhe ata kanė argumentuar
me kėto argumente:
- Hadithi i Enesit, Allahu qoftė i kėnaqur me tė: Njė
ditė njė beduin bėri urinėn nė xhami dhe kur e panė
sahabėt, u ngritėn pėr ta ndaluar (me dhunė, apo edhe
pėr ta sulmuar), por Resulullahu salallahu alejhi ue
selem tha: Lėreni. E kur e kreu (beduini), tha: Silleni
njė kovė me ujė dhe hidheni mbi urinė.2
-Resulullahu salallahu
alejhi ue selem thotė: Nėse ndokush prej jush shkel
me nallanet e tij nė ndyrėsirė, pėr tė dheu ėshtė
pastėrti.3
Nėse kėto ndyrėsira bien nė trupin e
njeriut, nė rroba ose nė vendin ku falet, ėshtė i
obliguar t`i lajė (pastrojė) me ujė.
Kėtu bėn
pėrjashtim urina e foshnjės mashkull (qė ushqehet
akoma me gji), pasi pėr ta pastruar urinėn e tij
mjafton tė hidhet pak ujė mbi tė. Njė praktikė e tillė
bazohet nė hadithin e Umu Kajsit: "Njėherė ajo shkoi
tek i Dėrguari me djalin e saj, tė cilin e ushqente me
gji. Ndėrsa po e mbante, ai urinoi nė prehrin e
Profetit. Ai kėrkoi pak ujė dhe e spėrkati mbi rrobat
e tij duke mos i larė ato plotėsisht."4
Gjithashtu, Aliu tregon se Muhamedi alejhi selam ka
thėnė:"Urina e foshnjės
mashkull duhet tė spėrkatet me ujė, kurse urina e njė
foshnjeje
femėr duhet larė."Katadeja thotė: "Kjo gjė
thuhet pėr foshnjėn mashkull qė nuk ka filluar akoma
tė hajė. Nėse ai ha, atėherė rrobat duhen larė."5
Pra, kjo dispozitė pėr
foshnjėn mashkull vlen pėr aq kohė sa ai ushqehet me
gji, por nėse fillon tė hajė, atėherė urina e tij
duhet pastruar.
3. Mishi i derrit
Dijetarėt edhe nė kėtė kanė ixhma dhe argumenti i tyre
ėshtė thėnia e Allahut tė Lartėsuar: "Mishi i
derrit, ai ėshtė i ndytė." (Enam, 145)
4. Ngordhėsira (cofėtina)
Nė kėtė lloj ndyrėsirash hyjnė tė gjitha kafshėt tė
cilat nuk theren sipas sheriatit, por ngordhin pa
marrė parasysh mėnyrėn se si, me furje (mbytje), me
vrasje, etj.. Allahu i Lartėsuar thotė: "Thuaj: `Nė
atė qė mė ėshtė shpallur mua (nė Kuran) nuk po
gjej tė ndaluar diēka nga ushqimi, pėrveē nė qoftė se
ai (ushqimi) ėshtė cofėtinė..." (Enam, 145)
Nė kėtė pėrfshihet edhe ēdo gjė qė hiqet nga njė
kafshė e gjallė. Ebu Vakid Lejthi ka treguar se
Profeti alejhi selam ka thėnė: "Ajo ēka ėshtė hequr
nga njė kafshė e gjallė, konsiderohet e ngordhur."6
-Ngordhėsirat tė cilat pėrjashtohen nga kjo, pra qė
nuk llogariten ndyrėsira, janė:
a. Kafshėt e ngordhura tė detit
Muhamedi salallahu alejhi ue selem thotė: (Uji
i detit) Ėshtė i pastėr dhe e lejuar ėshtė
ngordhėsira nė tė.7
b. Kafshėt e ngordhura qė nuk kanė gjak tė
rrjedhshėm
Kafshėt qė nuk kanė gjak tė rrjedhshėm janė bletėt,
mizat, milingonat, etj.. Kėto kafshė konsiderohen tė
pastra dhe nėse bien nė ndonjė lėndė, ajo nuk ndotet.
Profeti Muhamed alejhi selam thotė: Nėse miza bie
nė enė, fundoseni krejt, e pastaj nxirreni, sepse nė
njėrin krah gjendet sėmundja, kurse nė tjetrin shėrimi
(ilaēi) 8 5. Gjaku i menstruacioneve
Gjaku i
menstruacioneve konsiderohet i ndyrė, prandaj nėse bie
nė rroba, duhet tė pastrohet me ujė.TransmetonEsma, e
bija e Ebu Bekrit, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, e
cila thotė: Ndodh qė njėrės prej nesh i bie gjaku i
menstruacioneve nė rroba, si tė veprojmė? Resulullahu
salallahu alejhi ue selem tha: E fshin, pastaj e lan
me ujė, e pastaj falesh.9
6. Bajga dhe urina e kafshėve tė cilave
nuk u hahet mishi
Edhe pėr
kėtė janė pajtuar dijetarėt islamė dhe argumenti i
tyre ėshtė hadithi i Abdull-llah Ibn Mesudit, Allahu
qoftė i kėnaqur me tė, ku thotė: Resulullahu
salallahu alejhi ue selem deshi tė kryente nevojėn e
madhe dhe tha: Mi sill tre gurė, kurse unė i gjeta
dy gurė dhe njė bajgė gomari. Resulullahu
salallahu
alejhi ue selem e hodhi bajgėn dhe tha: Kjo ėshtė e
papastėr.10
7. El-Medhi
El-Medhi quhet lėngu (sekrecioni) i bardhė ngjitės, qė
rrjedh nga organet intime si rezultat i tė menduarit
ose i ngacmimit nė lidhje me marrėdhėniet seksuale. Ky
sekrecion ėshtė e mundshme tė rrjedhė nga tė dy
gjinitė. Shumė nga dijetarėt theksojnė se ka ixhma se
ky lėng ėshtė i papastėr. Por pasi ėshtė mjaft
vėshtirė tė ruhet njeriu nga kjo, posaēėrisht pėr mė
tė rinjtė, ata thonė se nėse bie nė trup, atėherė
ėshtė e detyrueshme larja, ndėrsa nėse bie nė rrobė,
mjafton qė tė spėrkatet me ujė.Aliu
tregon: "Unė kisha sekretim tė el-medhiut, kėshtu qė i
kėrkova njė burri qė ta pyeste tė Dėrguarin nė lidhje
me kėtė. Mua mė vinte turp ta pyesja pėr arsye tė
pozitės sime dhe respektit qė kisha pėr vajzėn e tij
(Aliu ishte
dhėndėri i Profetit). Ai u pėrgjigj: "Merr
abdest dhe laje organin."11
Kurse
pėr pastrimin e rrobave nga ky lėng tregon Sehl bin
Hunejfi, se Profeti e porositi atė kėshtu: "Ėshtė e
mjaftueshme tė marrėsh njė grusht ujė dhe tė
spėrkatėsh rrobat e tua nė tė gjitha vendet ku ėshtė
pėrhapur lėngu."12
8. El-Vedi
El-Vedi
ėshtė njė lėng i bardhė dhe i trashė qė del zakonisht
pas urinimit te disa njerėz. Ky lėng gjithashtu ėshtė
i papastėr. Pėr kėtė Aishja thotė: "El-Vedi rrjedh pas
urinimit. Njeriu i cili ka kėtė rrjedhje duhet tė lajė
pjesėt
intime, pastaj tė marrė abdest dhe nuk ka
nevojė tė marrė gusėl."13
Gjithashtu, Abdullah Ibn Abasi radijall-llahu anhu
thotė: Ujėrat qė dalin nga organi, pėrveē urinės,
janė tre: el-menij (sperma), el-medhij dhe el-vedijj.
Nga sperma duhet tė lahemi krejt, kurse nga dy lėngjet
e tjera duhet larė vetėm organi (pjesėn e sipėrme) dhe
duhet tė merret abdest.14
Alaudin Abazi
27.4.2006
[1]
Shėnon Muslimi.
[2]
Shėnon Buhariu dhe Muslimi.
[3]
Shėnon Ebu Davudi.
[4]
Shėnon Buhariu dhe Muslimi.
[5]
Shėnon Ahmedi, Ebu Davudi, Tirmidhiu dhe Ibėn
Maxhe, kurse Ibėn Haxheri nė "Fet`h" thotė se
zinxhiri i tij ėshtė i saktė.
[6]
Shėnon Ebu Davudi dhe Tirmidhiu tė cilėt e
klasifikojnė atė si hasen.
[7]
Ibn Maxhe.
[8]
Buhariu.
[9]
Buhariu dhe Muslimi.
[10]
Ibn Maxhe dhe Buhariu.
[11]
Shėnon Buhariu dhe tė tjerėt.
[12]
Shėnon Ebu Davudi dhe Tirmidhiu, i cili thotė se
hadithi ėshtė hasen sahih.
[13]
Shėnon Ibėn Mundhiri dhe Ibėn Ebi Shejbe.
[14]
Ebu Davudi.