Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Faqja juaj

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.audionur.com
 
www.pertymoter.net
 
www.islamgjakova.net
 

 
 
 
 
 
 
 
 

Ndyrėsirat (papastėrtitė) -I-

"En- nexhase", ndyrėsirat, janė ato papastėrti nga tė cilat muslimani ėshtė i obliguar tė ruhet dhe nėse e ndot me to trupin, rrobat ose vendin ku falet, atėherė obligohet t’i pastrojė. Allahu i Lartėsuar thotė:"Dhe rrobat e tua pastroji!" (Mudethir, 4)
Gjithashtu thotė: "All-llahu i do ata qė pendohen dhe ata qė pastrohen prej ndytėsirave." (Bekare, 222)
Kurse Muhamedi salallahu alejhi ue selem thotė: "Pastėrtia ėshtė gjysma e besimit."1

Llojet e ndyrėsirave

Para se tė fillojmė t`i pėrmendim llojet e ndyrėsirave, ėshtė e nevojshme tė bėhet sqarimi i kėtyre ēėshtjeve:
1. Jo ēdo lloj pisllėku nga i cili bezdisemi ose ruhemi konsiderohet ndyrėsirė pėr tė cilėn kushtėzohemi tė pastrohemi para faljes, si p.sh. mukoza, pėshtyma, djersėt, etj..
2. Duhet pasur parasysh njė fakt, i cili ėshtė edhe parim nė lėndėn e Fikhut, e ajo ėshtė se nė origjinė gjėrat janė tė pastra. Andaj, ai i cili e konsideron diēka tė papastėr duhet ta argumentojė kėtė. Nėse s’ka mundėsi tė sjellė argument pėr kėtė, atėherė ai obligohet qė atė gjė ta trajtojė si tė pastėr.
3. Nė pėrcaktimin se cilat gjėra llogariten ndyrėsira nga tė cilat obligohemi tė pastrohemi, ose tė pastrojmė rrobat dhe vendin ku falemi, te fukahatė ekziston mospajtim. Arsyeja e mospajtimit qėndron nė metodologjinė e argumentimit qė ata kanė pėrdorur.
Pėr tė qenė mė i lehtė kuptimi i llojeve tė ndyrėsirave, do ta klasifikojmė kėtė shtjellim nė dy pika:

1. Ndyrėsira tė cilat konsiderohen tė tilla me pajtueshmėri tė dijetarėve.
2. Ndyrėsira pėr tė cilat ka mospajtim tė dijetarėt se a konsiderohen ndyrėsira.

a) Ndyrėsirat tė cilat unanimisht konsiderohen tė tilla
1.2. Urina dhe nevoja e njeriut

Nė kėtė ka ixhma te dijetarėt dhe ata kanė argumentuar me kėto argumente:
- Hadithi i Enesit, Allahu qoftė i kėnaqur me tė: “Njė ditė njė beduin bėri urinėn nė xhami dhe kur e panė sahabėt, u ngritėn pėr ta ndaluar (me dhunė, apo edhe pėr ta sulmuar), por Resulullahu salallahu alejhi ue selem tha: “Lėreni.” E kur e kreu (beduini), tha: “
“Silleni njė kovė me ujė dhe hidheni mbi urinė.”2
-Resulullahu salallahu alejhi ue selem thotė: “Nėse ndokush prej jush shkel me nallanet e tij nė ndyrėsirė, pėr tė dheu ėshtė pastėrti.”3
Nėse kėto ndyrėsira bien nė trupin e njeriut, nė rroba ose nė vendin ku falet, ėshtė i obliguar t`i lajė (pastrojė) me ujė.
Kėtu bėn pėrjashtim urina e foshnjės mashkull (qė ushqehet akoma me gji), pasi pėr ta pastruar urinėn e tij mjafton tė hidhet pak ujė mbi tė. Njė praktikė e tillė bazohet nė hadithin e Umu Kajsit: "Njėherė ajo shkoi tek i Dėrguari me djalin e saj, tė cilin e ushqente me gji. Ndėrsa po e mbante, ai urinoi nė prehrin e Profetit. Ai kėrkoi pak ujė dhe e spėrkati mbi rrobat e tij duke mos i larė ato plotėsisht."4
Gjithashtu, Aliu tregon se Muhamedi alejhi selam ka thėnė:
"Urina e foshnjės mashkull duhet tė spėrkatet me ujė, kurse urina e njė foshnjeje femėr duhet larė." Katadeja thotė: "Kjo gjė thuhet pėr foshnjėn mashkull qė nuk ka filluar akoma tė hajė. Nėse ai ha, atėherė rrobat duhen larė."
5
Pra, kjo dispozitė pėr foshnjėn mashkull vlen pėr aq kohė sa ai ushqehet me gji, por nėse fillon tė hajė, atėherė urina e tij duhet pastruar.

3. Mishi i derrit
Dijetarėt edhe nė kėtė kanė ixhma dhe argumenti i tyre ėshtė thėnia e Allahut tė Lartėsuar: "Mishi i derrit, ai ėshtė i ndytė." (Enam, 145)

4. Ngordhėsira (cofėtina)
Nė kėtė lloj ndyrėsirash hyjnė tė gjitha kafshėt tė cilat nuk theren sipas sheriatit, por ngordhin pa marrė parasysh mėnyrėn se si, me furje (mbytje), me vrasje, etj.. Allahu i Lartėsuar thotė: "Thuaj: `Nė atė qė mė ėshtė shpallur mua (nė Kuran) nuk po gjej tė ndaluar diēka nga ushqimi, pėrveē nė qoftė se ai (ushqimi) ėshtė cofėtinė..." (Enam, 145)
Nė kėtė pėrfshihet edhe ēdo gjė qė hiqet nga njė kafshė e gjallė. Ebu Vakid Lejthi ka treguar se Profeti alejhi selam ka thėnė: "Ajo ēka ėshtė hequr nga njė kafshė e gjallė, konsiderohet e ngordhur."
6
-Ngordhėsirat tė cilat pėrjashtohen nga kjo, pra qė nuk llogariten ndyrėsira, janė:

a. Kafshėt e ngordhura tė detit
Muhamedi salallahu alejhi ue selem thotė: “(Uji i detit) Ėshtė i pastėr dhe e lejuar ėshtė ngordhėsira nė tė.”
7

b. Kafshėt e ngordhura qė nuk kanė gjak tė rrjedhshėm
Kafshėt qė nuk kanė gjak tė rrjedhshėm janė bletėt, mizat, milingonat, etj.. Kėto kafshė konsiderohen tė pastra dhe nėse bien nė ndonjė lėndė, ajo nuk ndotet. Profeti Muhamed alejhi selam thotė: “Nėse miza bie nė enė, fundoseni krejt, e pastaj nxirreni, sepse nė njėrin krah gjendet sėmundja, kurse nė tjetrin shėrimi (ilaēi)…”
8

5. Gjaku i menstruacioneve

Gjaku i menstruacioneve konsiderohet i ndyrė, prandaj nėse bie nė rroba, duhet tė pastrohet me ujė. Transmeton Esma, e bija e Ebu Bekrit, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, e cila thotė: “Ndodh qė njėrės prej nesh i bie gjaku i menstruacioneve nė rroba, si tė veprojmė?” Resulullahu salallahu alejhi ue selem tha: “E fshin, pastaj e lan me ujė, e pastaj falesh.”9

6. Bajga dhe urina e kafshėve tė cilave nuk u hahet mishi

Edhe pėr kėtė janė pajtuar dijetarėt islamė dhe argumenti i tyre ėshtė hadithi i Abdull-llah Ibn Mesudit, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, ku thotė: “Resulullahu salallahu alejhi ue selem deshi tė kryente nevojėn e madhe dhe tha: “M’i sill tre gurė”, kurse unė i gjeta dy gurė dhe njė bajgė gomari. Resulullahu salallahu alejhi ue selem e hodhi bajgėn dhe tha: “Kjo ėshtė e papastėr.”10

7. El-Medhi
El-Medhi quhet lėngu (sekrecioni) i bardhė ngjitės, qė rrjedh nga organet intime si rezultat i tė menduarit ose i ngacmimit nė lidhje me marrėdhėniet seksuale. Ky sekrecion ėshtė e mundshme tė rrjedhė nga tė dy gjinitė. Shumė nga dijetarėt theksojnė se ka ixhma se ky lėng ėshtė i papastėr. Por pasi ėshtė mjaft vėshtirė tė ruhet njeriu nga kjo, posaēėrisht pėr mė tė rinjtė, ata thonė se nėse bie nė trup, atėherė ėshtė e detyrueshme larja, ndėrsa nėse bie nė rrobė, mjafton qė tė spėrkatet me ujė.
Aliu tregon: "Unė kisha sekretim tė el-medhiut, kėshtu qė i kėrkova njė burri qė ta pyeste tė Dėrguarin nė lidhje me kėtė. Mua mė vinte turp ta pyesja pėr arsye tė pozitės sime dhe respektit qė kisha pėr vajzėn e tij (Aliu ishte dhėndėri i Profetit). Ai u pėrgjigj: "Merr abdest dhe laje organin."11
Kurse pėr pastrimin e rrobave nga ky lėng tregon Sehl bin Hunejfi, se Profeti e porositi atė kėshtu: "Ėshtė e mjaftueshme tė marrėsh njė grusht ujė dhe tė spėrkatėsh rrobat e tua nė tė gjitha vendet ku ėshtė pėrhapur lėngu."
12

8. El-Vedi

E
l-Vedi ėshtė njė lėng i bardhė dhe i trashė qė del zakonisht pas urinimit te disa njerėz. Ky lėng gjithashtu ėshtė i papastėr. Pėr kėtė Aishja thotė: "El-Vedi rrjedh pas urinimit. Njeriu i cili ka kėtė rrjedhje duhet tė lajė pjesėt intime, pastaj tė marrė abdest dhe nuk ka nevojė tė marrė gusėl."13
Gjithashtu, Abdullah Ibn Abasi radijall-llahu anhu thotė: “Ujėrat qė dalin nga organi, pėrveē urinės, janė tre: el-menij (sperma), el-medhij dhe el-vedijj. Nga sperma duhet tė lahemi krejt, kurse nga dy lėngjet e tjera duhet larė vetėm organi (pjesėn e sipėrme) dhe duhet tė merret abdest.”
14

Alaudin Abazi
27.4.2006

 


[1] Shėnon Muslimi.
[2] Shėnon Buhariu dhe Muslimi.
[3] Shėnon Ebu Davudi.
[4] Shėnon Buhariu dhe Muslimi.
[5] Shėnon Ahmedi, Ebu Davudi, Tirmidhiu dhe Ibėn Maxhe, kurse Ibėn Haxheri nė "Fet`h" thotė se zinxhiri i tij ėshtė i saktė.
[6] Shėnon Ebu Davudi dhe Tirmidhiu tė cilėt e klasifikojnė atė si hasen.
[7] Ibn Maxhe.
[8] Buhariu.
[9] Buhariu dhe Muslimi.
[10] Ibn Maxhe dhe Buhariu.
[11] Shėnon Buhariu dhe tė tjerėt.
[12] Shėnon Ebu Davudi dhe Tirmidhiu, i cili thotė se hadithi ėshtė hasen sahih.
[13] Shėnon Ibėn Mundhiri dhe Ibėn Ebi Shejbe.
[14] Ebu Davudi.


                                         www.klubikulturor.com