Med nė
gjuhė do tė thotė shtesė. Dhe nė kėtė kuptim ka ardhur
edhe fjala e Allahut nė suren Nuh. “Ju shumon
pasurinė dhe fėmijėt, ju bėn tė keni kopshte dhe ju jep
lumenj.” Nuh, 12. D.m.th.: ju shton pasurinė dhe
fėmijėt.
Ndėrsa nė
terminologji do tė thotė zgjatja e zėrit kur vjen njėra
prej tri shkronjave tė zgjatimit.
Shkronjat
e zgjatimit janė :
الألفElifi i
cili nuk mund tė jetė ndryshe vetėm me sukun dhe para
tij duhet tė jetė shkronja me fet’ha.
الواوVavi
me sukun dhe shkronja para tij duhet tė jetė me dame.
الياءJaun
me sukun dhe shkronja para saj duhet tė jetė me kesre.
Medi
(zgjatimi) ndahet nė dy pjesė:
1.
المد الأصلي أو المد الطبيعيMedi
orgjinal ose ndryshe quhet edhe medi i natyrshėm dhe
2.
المد الفرعيMedi
suplementar(shtesė), apo medi jo i natyrshėm.
المد الأصلي أو المد
الطبيعيMedi
orgjinal ose medi i natyrshėm
ėshtė ai med nė tė cilin nuk mund tė realizohet qenėsia
e shkronjės pėrveēse me tė dhe nuk ndalet nga ndonjė
shkak qoftė hemze apo sukun.
Quhet med
original pėr shkak tė mbetjes sė tij nė origjinalitet nė
krahasim me medet e tjera. Pėr shkak se ky qėndron
gjithmonė nė njė gjendje e ajo ėshtė zgjatja e tij dy
tone dhe nuk ndikohet nga ndonjė shkak prej shkaqeve.
Gjithashtu ky med thamė qė quhet edhe med i natyrshėm,
sepse njeriu nuk e shton nė zgjatjen e tij mė shumė se
sa qė ėshtė e caktuar dhe po ashtu nuk le mangėt mė pak
se zgjatja e caktuar.
Medi
aslij (apo nedi i natyrshėm) ka tri lloje:
Lloji i
parė:
Zgjatja e shkronjės pa marrė parasysh a ndalesh nė fjalė
apo nuk ndalesh dhe pa marrė parasysh a ėshtė nė mes tė
fjalės p.sh.: مَالِكِ
يَوْمِ الدِّين
apo
ėshtė nė fund tė fjalės.
P.shوَضُحَاهَا
Po
ashtu nė kėtė lloj bėjnė pjesė edhe shkronjat e ndara tė
cilat qėndrojnė nė fillim tė sures, si p.sh.:
حم
sikur qė do tė shpjegohet pėr kėto mė gjerėsisht mė
vonė.
Lloji i
dytė:
Zgjatja e shkronjės nėse ndalesh nė tė. Ndėrsa nėse nuk
ndalesh nuk zgjatet. P.sh.: عَلِيمًا
حَكِيمًا
d.m.th.: nėse ndalesh nė njėrėn prej kėtyre dy fjalėve
elifi duhet tė zgjatet, nė tė kundėrtėn jo.
Lloji i
tretė:
Zgjatja e shkronjės kur nuk ndalesh nė fjalė dhe mos
zgjatja nėse ndalesh.
P.sh.:إِنَّهُ
,
بِهِ
بَصِيرًا.
Pra nėse ndalesh nė shkronjėn
“ha” nuk e zgjat e nėse e vazhdon e zgjat.
Kėtij lloji i thuhet gjithashtu zgjatimi i lidhur (المد
الصلة(dhe ėshtė
specifik vetėm e pėremrit “ha”.
Kėto tri
shkronja tė medit, elifi, vavi, dhe jaun, janė
pėrmbledhur nė ajetin nė suren Neml, ajetin 40, ku
Allahu thotė: