Falėnderimi i takon Allahut tė Lartėsuar. Atij i
kėrkojmė falje pėr mėkatet tona. Kė udhėzon Allahu
ska kush e humb, ndėrkaq atė qė e lė nė humbje
ska kush e udhėzon pėrveē Tij, salauatet e
selamet qofshin mbi tė Dėrguarin e fundit,
Muhamedin salallahu alejhi ue selem.
Prej begative tė shumta tė Allahut ndaj robėrve tė
Tij ėshtė edhe ajo se atyre u ka lejuar
shitblerjen dhe u ka ndaluar kamatėn: ...e All-llahu
ka lejuar shitblerjen, ndėrsa ka ndaluar kamatėn.
(Bekare, 275)
Gjatė shitblerjes arrihen dobi tė shumta, pėr tė
cilat njerėzit kanė nevojė, ngase zemrat e tyre
janė tė lidhura me atė qė ėshtė nė dorė tė tjetrit.
Pra, shitblerja ėshtė mjet tė cilin Allahu ua ka
lejuar robėrve tė Tij nė mėnyrė qė tė arrijnė atė
qė dėshirojnė.
Ky shkrim veēon tregtarin musliman, i cili e ka
zgjedhur shitblerjen si mjet pėr fitimin e
pasurisė. E sa mjet i mirė ėshtė! Edhe i Dėrguari
i Allahut ka punuar njė periudhė kohore me tė,
madje edhe shumica e sahabėve kanė qenė tregtarė,
si Ebu Bekri, Uthman bin Afani, Abdurahman bin
Aufi e tė tjerė. Shitblerja, apo ajo pasuri qė
fituan, nuk qe pengesė pėr zbatimin e urdhrave tė
Allahut dhe ata nuk i lanė pas dore ato, por
sakrifikuan me tė pėr fenė e Allahut dhe asnjėherė
kjo botė nuk ka qenė nė zemrat e tyre, por nė
duart e tyre. Nuk ka fakt mė tė mirė sesa vepra e
Ebu Bekrit, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, i cili
erdhi tek i Dėrguari i Allahut dhe e dha tėrė
pasurinė e tij sadaka duke shpresuar pėr
shpėrblimin e Allahut. Nė atė rast, i Dėrguari i
tha: -Ēfarė i ke lėnė familjes tėnde?
-Atyre u kam lėnė Allahun dhe tė Dėrguarin e Tij,
tha Ebu Bekri (shėnon Ebu Daudi 1678).
Edhe nė jetėn e Uthmanit, Allahu qoftė i kėnaqur
me tė, ka fragmente tė njohura tė cilat dėshmojnė
pėr kėtė, e njėra prej tyre ėshtė edhe pėrgatitja
e ushtrisė el usreh me pasurinė e vet.
Vėlla tregtar musliman, kur tė them tregtar
musliman kam pėr qėllim se ti nuk je si tregtari
jobesimtar, qėllimi final i tė cilit ėshtė vetėm
arritja e pasurisė me ēfarėdo forme qoftė ajo, pra
qė vetėm tua nxjerrė pasurinė njerėzve nga xhepat.
Kur tė drejtohem me fjalėt tregtar musliman kam
pėr qėllim Islamin dhe besimin tėnd, ngase nė
shumė raste ėshtė dėshmuar se ai qė ska fe dhe
besim, merr ēdo formė tė fitimit tė pasurisė vetėm
e vetėm qė tė pasurohet, qoftė ajo pasuri e lejuar
apo e ndaluar. Ndaj i drejtohem vėllezėrve
tregtarė me njė kėshillė, me shpresė se do tua
ndriēojė atyre rrugėn e do tė udhėzojė tė humburin:
O ti tregtar musliman, kėshilloji muslimanėt e
assesi mos i mashtro ata. Nga kėshilla jote ndaj
njerėzve ėshtė edhe ajo qė fitimi yt tė jetė i
kapshėm dhe qė nuk i dėmton blerėsit, qė ti
lajmėrosh blerėsit pėr cilėsinė e produktit (mallit),
tė mos e teprosh nė tė dhe tė mos ia fshehėsh tė
metat, ngase fshehja e tė metave tė mallit
konsiderohet mashtrim me tė cilin Allahu sėshtė i
kėnaqur, por njėherazi ėshtė edhe largim i
begatisė sė shitblerjes.
Ftoji ata nė fenė e Allahut, urdhėro nė tė mirė
dhe ndalo nga e keqja, ngase kėto janė prej
veprave qė mė sė shumti tė afrojnė tek Allahu.
Urdhėrimi yt nė tė mirė dhe ndalimi nga tė kėqijat
le tė jetė me fjalė tė mira e tė buta, ngase kjo
ėshtė mėnyrė pėr hapjen e zemrave tė mbyllura.
Format e thirrjes (dauetit) janė tė shumta, si
pėr shembull tu kujtohet Allahu i Lartėsuar atyre
qė vijnė nė dyqan, tė shpėrndahen broshura, kaseta,
etj..
Ji i sinqertė gjatė bisedės dhe sillu mirė me ta,
ngase ai qė ka frikė Allahun ėshtė i sinqertė ndaj
njerėzve, arrin kėnaqėsinė e Allahut dhe Ai e bėn
atė tė dashur nė mesin e njerėzve dhe e furnizon
andej nga ai nuk e pret fare.
Nėse njerėzit kanė blerė diēka prej teje e pastaj
janė penduar pėr atė qė kanė blerė, pėrpiqu qė
tua kthesh, nėse ajo qė kanė blerė ėshtė e
padėmtuar, ngase njerėzit shpeshherė ndodh qė tė
blejnė e pastaj tė pendohen pėr atė dhe shpresojnė
tė mos e kishin blerė, ndaj falua atyre, kthejua
pasurinė dhe mos i obligo nė blerje, ngase mund tė
mos e duan atė. Mos tė tė kaplojė dashuria e kėsaj
bote, paguaje zekatin e pasurisė tėnde, ngase ajo
ėshtė e drejtė e Allahut e jo e drejtė e jotja,
ngase nėse e praktikon, ti zbaton njė urdhėr tė
Allahut dhe Allahu e begaton pasurinė tėnde. Nėse
nuk e praktikon, privohesh nga begatia dhe do tė
tė godasė ajo qė i ka goditur ata qė ruajnė ar e
argjend: O ju qė besuat, vėrtet njė shumicė e
parisė fetare e jehudive dhe e tė krishterėve, nė
mėnyrė tė paligjshme e hanė pasurinė e njerėzve
dhe pengojnė tė tjerėt nga rruga e All-llahut. Ata
tė cilėt e ruajnė arin e argjendin e nuk e japin
pėr rrugėn e All-llahut, lajmėroji pėr njė dėnim
tė dhembshėm. Atė ditė kur ajo (pasuri e deponuar)
fėrgohet nė prushin e xhehenemit, e me tė (ashtu
zharavė) lyhen ballėt, anėt dhe shpinat e tyre (do
t'u thuhet): "Kjo ėshtė ajo qė e dispozituat pėr
veten tuaj, pra shijoni atė qė e depozitonit!" (Teube,
34- 35)
Ki kujdes nga humbja e namazit pėr shkak tė
fitimit tė disa eurove, ngase kjo botė nuk peshon
tek Allahu as sa krahu i mushkonjės, ndaj kur
dėgjon thirrjen e ezanit, lėre kėtė botė kalimtare
dhe kėrko botėn tjetėr tė pėrhershme, ndaj kush
nuk i pėrgjigjet thirrjes sė ezanit ka bėrė mėkat:
O ju qė besuat, kur bėhet thirrja pėr namaz,
ditėn e xhumasė, ecni shpejt pėr aty ku pėrmendet
All-llahu (dėgjojeni hutben, falnie namazin), e
lini shitblerjen, kjo ėshtė shumė mė e dobishme
pėr ju, nėse jeni qė e dini. (Xhumua, 9)
Kjo dispozitė sėshtė e veēantė vetėm nė namazin e
xhumasė, por ēdo shitblerje qė tė largon nga
namazi ėshtė e ndaluar.
Ki kujdes nga mashtrimi, ngase i Dėrguari i
Allahut, paqja dhe bekimi i Allahut qoftė mbi tė,
ka thėnė: Kush mashtron nuk ėshtė nga ne. (Shėnon
Muslimi, 102)
Ska dyshim se mashtrimi ėshtė njė prej mėkateve
tė mėdha. Format e mashtrimit janė tė shumta dhe
tregtarėt i dinė mė mirė se tjerėt, ndėrsa Allahu
mbikėqyr ēdo gjė dhe i di tė fshehtat, ndaj
ēėshtė e fshehur nė kėtė botė, Allahu do ta
shfaqė nė botėn tjetėr.
Ki kujdes kamatėn, sa fitim i keq qė ėshtė!
All-llahu e zhduk kamatėn dhe e shton lėmoshėn,
All-llahu nuk e do asnjė besėprerė dhe mėkatar. (Bekare,
276)
Po ashtu thotė: Ata qė e hanė kamatėn, ata nuk
ngrihen ndryshe pos siē ngrihet i ēmenduri nga tė
prekurit e djallit. (Bėjnė) Kėshtu ngase thanė: "Edhe
shitblerja nuk ėshtė tjetėr, por njėsoj edhe
kamata!", e All-llahu ka lejuar shitblerjen,
ndėrsa ka ndaluar kamatėn. Atij qė i ka arritur
kėshillė (udhėzim) prej Zotit tė tij dhe ėshtė
ndalur (prej kamatės), atij i ka takuar e kaluara
dhe ēėshtja e saj mbetet te All-llahu, e kush e
pėrsėrit (pas ndalimit), ata janė banues tė
zjarrit, ku do tė mbesin pėrgjithmonė. (Bekare,
275)
Xhabiri, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, transmeton
se i Dėrguari i Allahut, paqja dhe bekimi i
Allahut qofshin mbi tė, ka mallkuar atė qė jep
kamatė, atė qė merr, shkruesin dhe dėshmitarėt dhe
ka thėnė se ata janė tė barabartė. Shėnon Muslimi.
Ndėrkaq format e kamatės janė tė shumta, ndaj
pyeti dijetarėt: ...e nėse nuk dini kėtė, atėherė
pyetni njerėzit e dijshėm. (Enbija, 7)
Ki kujdes nga shitja e atyre gjėrave tė ndaluara,
apo qė pėrmes tyre bėhet mėkat ndaj Allahut:
Ndihmohuni mes vete me tė mira dhe nė tė mbara, e
mosni nė mėkate e armiqėsi. (Maide, 2), siē janė
shitja e pijeve alkoolike, shitja e duhanit e tė
ngjashme me kėto.
Ki kujdes dhe mos shit mbi shitjen e vėllait tėnd,
apo mos bli mbi blerjen e vėllait tėnd, ngase kjo
sjell urrejtje dhe armiqėsi mes muslimanėve dhe i
ndan ata, e mbi tė gjitha kjo ėshtė e ndaluar.
Abdullah bin Umeri transmeton se i Dėrguari i
Allahut ka thėnė: Mos tė shesė dikush mbi shitjen
e vėllait tė tij. (Shėnon Buhariu, 2139)
Shembull i shitjes ndaj vėllait tė tij: Zejdi blen
nga Amri makinėn pėr 10 000 euro. Shkon njė tjetėr
tek Zejdi dhe i thotė atij se unė tė jap njė
makinė mė tė mirė se ajo pėr 9 000, apo tė
ngjashme me tė pėr 8 000.
Shembull i blerjes: Zejdi i shet Amrit njė
artikull pėr nėntė euro, vjen njė njeri tjetėr te
Zejdi dhe i thotė atij (shitėsit) se i jep pėr
kėtė dhjetė euro ose ngjashėm me kėtė. E tėrė kjo
ėshtė e ndaluar.
Ki kujdes dhe mos u pėrbeto nė Allahun rrejshėm
pėr shkak tė diēkaje tė kėsaj bote, ngase kjo
konsiderohet ngrėnie e pasurisė pa tė drejtė dhe
largoje veten nga hidhėrimi i Allahut. I Dėrguari
i Tij thotė: Kush betohet pėr diēka nė mėnyrė qė
tė marrė pasurinė e muslimanit dhe ai ėshtė
gėnjeshtar, do ta takojė Allahun tė hidhėruar mbi
tė. (Shėnon Buhariu 2357, dhe Muslimi, 138)
Ki kujdes ndaj sjelljes sė tė kėqijave nė vendet
muslimane, ngase mėkati ėshtė i yti dhe
konsiderohet si mashtrim dhe moskėshillim i tyre,
si pėr shembull sjellja e rrobave tė cilat
zbulojnė pjesėt e trupit, ose pijet dhe ushqimet e
ndaluara e tė ngjashme me kėto.
Po ashtu ki kujdes nė shitjen e gjėrave tė
lejuara, nėse e di se ato do tė shfrytėzohen nė
mėkate. E tėrė kjo hyn nė fjalėn e Allahut tė
Lartėsuar: Ndihmohuni mes vete me tė mira dhe nė
tė mbara, e mosni nė mėkate e armiqėsi. (Maide,
2)
Ki kujdes ndaj matjes mangėt tė peshojės, ngase
pėr kėtė ka zbritur njė kaptinė e tėrė, ku nė
fillim tė saj Allahu i Lartėsuar thotė: Tė mjerėt
ata qė mangu masin e peshojnė. Ata qė kur matin
prej njerėzve, pėr vete e plotėsojnė, E kur u
matin tė tjerėve ose u peshojnė, u lėnė mangu. A
nuk e dinė tė tillėt se kanė pėr t'u ringjallur?
Nė njė ditė tė madhe, Nė ditėn kur njerėzit
ngrihen (prej varrezave) pėr tė dalė para Zotit tė
botėve. (Mutafifin, 1-6)
Ndaj vėlla tregtar, kjo pasuri tė erdhi nga
begatia e Allahut tė Lartėsuar, falėnderoje Atė
dhe mos moho e as mos u bė si: Ai (Karuni) tha:
"Mė ėshtė dhėnė vetėm nė saje tė dijes sime!"
(Kasas 78)
Ndėrkaq, falėnderimi mė i madh ėshtė tubimi i saj
nė mėnyrė tė lejuar, vėnia nė tė lejuarėn dhe
shpenzimi i saj nė tė lejuarėn.
E lusim Allahun e Lartėsuar tė mė falė mua, ty dhe
tė gjithė muslimanėt dhe ta bėjė pasurinė tėnde
zbukurim tė kėsaj bote dhe ndihmėse nė zbatimin e
urdhrave tė Allahut, tė tė begatojė nė pasuri dhe
nė fėmijėt e tu. Ai ėshtė i Plotfuqishėm pėr ēdo
gjė.