Falėnderimi i takon Allahut tė lartėsuar, salavatet e
selamet qofshin mbi tė dėrguarin e fundit, Muhamedin,
birin e Abdullahut, familjen dhe shokėt e tij.
Kujt i
drejtohet kjo letėr?
Kjo letėr
i bėn thirrje ēdo muslimani tė gjallė nė sipėrfaqen e
tokės, i cili ėshtė i mbuluar me qiellin e Allahut, ha
nga furnizimi i Tij, pi nga uji i Tij, ėshtė i begatuar
me tė dėgjuarit, tė parėt dhe logjikė nga ana e Allahut
tė Lartėsuar.
Kjo letėr
i bėn thirrje tė gjithėve. Kush ėshtė i afėrt apo i
largėt nga i dėrguari i Allahut.
Le tė
dėgjojnė tė gjithė, secili le tė dėgjojė tė dėrguarin e
Allahut (paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!).
Vėlla i
dashur!
Mund t’i
lexosh kėto fjalė e pastaj tė mos u kushtosh vėmendje,
sikur tė jenė koncepte tė parėndėsishme qė kalojnė pranė
teje, duke mos medituar e kuptuar ato.
E ndoshta
mund t’i lexosh kėto fjalė e tė mendosh pėr ato, pėr
domethėnien e tyre, e tė pėrfitosh prej tyre ēka sheh se
mund tė jetė e dobishme. Mund tė jesh prej kėtij apo
atij..., por unė konsideroj se je prej kėtij grupi tė
dytė.
Grup ky,
i cili e do tė dėrguarin e Allahut (paqja dhe bekimi i
Allahut qofshin mbi tė!). Grup ky, i cili pėrkujdeset nė
respektimin e tij (e njėkohėsisht qė ėshtė edhe respekt
ndaj Allahut) dhe largimin e asaj qė ka ndaluar dhe
qortuar.
E
rėndėsishmja; kėto fjalė janė argument kundėr teje para
tė dėrguarit tė Allahut (paqja dhe bekimi i Allahut
qofshin mbi tė!) ditėn kur e takon atė tek Allahu i
Lartėsuar.
Ndaj tė ftoj, eja me ne... hapi veshėt, sytė, gjithashtu
mendjen dhe logjikėn tėnde, nė mėnyrė qė tė dėgjosh
letrėn e tė dėrguarit tėnd (paqja dhe bekimi i Allahut
qofshin mbi tė!), ngase: “Nė
tė gjitha kėto, pėr atė qė ka mendje tė shėndoshė dhe qė
i ka vėnė re me vėmendje, ka argumente.” Kaf, 37.
O umeti
im, binduni!
Allahu i
Lartėsuar thotė: “Kush i bindet Pejgamberit, ai i
ėshtė bindur Allahut e kush e refuzon, Ne nuk tė dėrguam
roje kundėr tyre.” Nisa, 80.
Po ashtu,
thotė: “Ēka t'ju jep Pejgamberi, atė merreni e ēka
t'ju ndalojė, pėrmbahuni dhe kini frikė Allahun, se
Allahu ėshtė ndėshkues i ashpėr.” Hashr, 7.
A ka prej
tyre qė logjikojnė e kėrkojnė xhenetin?!
A ka kush
qė kėrkon lumturinė e kėsaj dhe botės tjetėr?!
Umeti i
Muhamedit, dijeni se e tėrė lumturia qėndron nė
respektin dhe bindjen ndaj Allahut dhe tė Dėrguarit tė
Tij. Allahu i Lartėsuar thotė: “E kushdo qė i bindet
Allahut dhe tė dėrguarit, tė tillėt do tė jenė sė bashku
me ata qė Allahu i shpėrbleu: (me) pejgamberėt, besnikėt
e dalluar, dėshmorėt dhe me tė mirėt. Sa shokė tė mirė
janė ata!” Nisa, 69.
Ndėrkaq i
tėrė dėshpėrimi qėndron nė mosrespektim dhe mosbindjen
ndaj Allahut dhe tė dėrguarit tė Tij: “Kush e
kundėrshton Allahun dhe tė dėrguarin e Tij dhe i shkel
dispozitat e Tij, atė e shtie nė zjarr tė pėrjetshėm. E
pėr tė ėshtė njė dėnim i rėndė.” Nisa, 14.
Secili qė
dėshiron xhenetin atė do ta fitojė, nuk do tė privohet
nga ajo askush; me siguri, ky ėshtė qėndrim i ehli
sunetit dhe xhematit, por kjo nuk mund tė arrihet vetėm
se me njė kusht.
Ky kusht
ėshtė: respekti dhe bindja ndaj Allahut dhe tė dėrguarit
tė Tij nė ēdo gjė qė kanė urdhėruar dhe largim nga
gjithė ajo qė kanė ndaluar, ashtu siē kanė pėrmendur
dijetarėt.
Ndėrkaq,
kush refuzon bindjen dhe respektin ndaj Allahut dhe tė
dėrguarit, refuzon praktikimin e metodologjisė sė tij,
nuk mbron sunetin e tij, atėherė s’ka dyshim se
vendbanimi i tij ėshtė xhehenemi, Allahu na ruajtė dhe
mbroftė prej tij!
I
dėrguari i Allahut (paqja dhe bekimi i Allahut qofshin
mbi tė!) ka thėnė: “I gjithė umeti im do tė hyjė nė
xhenet, vetėm ai qė refuzon.” Po kush refuzon?- i thanė
tė pranishmit. Kush mė bindet mua do tė hyjė nė xhenet,
ndėrkaq kush s’mė bindet, ai ka refuzuar,- u tha i
dėrguari i Allahut.
Tė
vėrtetėn e the o i dėrguar i Allahut, o ti i cili nuk
flet nga hamendja, paqja dhe bekimet e Allahut qofshin
mbi ty!
Umeti im,
morali im!
Vėllezėr
tė nderuar, morali ėshtė mesazhi i tė dėrguarit tė
Allahut (paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!),
sjellja e mirė ėshtė njė veēori mė tė cilėn ėshtė
cilėsuar gjatė tėrė jetės sė tij dhe ėshtė njė xhevahir,
themel i shpalljes.
I
dėrguari i Allahut (paqja dhe bekimi i Allahut qofshin
mbi tė!) ka thėnė: “Vėrtet, jam dėrguar nė pėrsosjen e
vlerave morale.” Ndėrkaq, Aishja (Allahu qoftė i kėnaqur
prej saj!) duke e pėrshkruar atė thotė: “Ishte Kuran i
cili ecte nė tokė.” Do tė thotė ai ishte ēdo vepėr e
mirė, ēdo sjellje fisnike, tė cilėn e do Allahu dhe i
dėrguari i Tij dhe largohej nga ēdo vepėr dhe sjellje tė
cilėn e urren Allahu.
Njė ēast,
tė lutem!
I
dėrguari i Allahut tė urdhėron me sadaka (lėmoshė),
mbajtjen e premtimit, realizimin e marrėveshjeve,
sjellje tė mirė, uljen e shikimit.
Po ashtu,
tė urdhėron tė mos jesh gėnjeshtar, i korruptuar,
prishės, dėmtues.
Rezultati
dhe dobia e kėsaj
Thotė i
dėrguari i Allahut (paqja dhe bekimi i Allahut qofshin
mbi tė!): “Njeriu me moral tė mirė mund tė arrijė gradėn
e agjėruesit dhe falėsit.” Hadithi ėshtė sahih.
O umeti
im!
Ju jeni
umeti i fundit, ju jeni popull i shpalljes sė fundit,
jeni popull mė i mirė qė keni dalė, kapuni fort pėr
moralin tim do tė shpėtoni dhe do tė jeni tė ngritur nė
kėtė dhe nė botėn tjetėr e do tė ndihmoheni, e nėse jo,
atėherė…,e nėse e braktisni moralin e sunetin tim,
atėherė do tė humbni e do tė shkatėrroheni.
O umeti
im, pėrmirėsoni dhe bėhuni prej atyre qė pėrmirėsojnė!
O umet i
Muhamedit, do tė kalojė koha e do tė vijnė brezat e rinj
tė mirė qė do tė pėrmirėsojnė, e brezi i keq qė do tė
shtohet fesadi, ndaj shpėrblimi do tė jetė nga lloji i
punės.
O umeti im!
Nėse
bashkėjetoni me tė prishurit, mos heshtni!
Nėse
bashkėjetoni me ata qė vjedhin pasurinė e umetit, mos
heshtni, mos heshtni assesi, se pėrndryshe do tė bėheni
si ata.
Po ēfarė
tė bėni? Ngrini zėrin kundėr ēdo padrejtėsie e ndaj tė
padrejtėve. Mos u nėnshtroni padrejtėsisė e tė jeni tė
kėnaqur me tė, por thoni tė vėrtetėn, qoftė ajo edhe e
hidhur.
Ndihmoni
atyre tė drejtėve, e mos kini frikė: “Mė e drejtė
ėshtė t'i frikėsoheni Allahut, nėse jeni besimtarė.”
Teube, 13.
Ky umet
ėshtė ndihmuar me Ebu Bekrin (Allahu qoftė i kėnaqur me
tė!) ditėn kur qėndroi kundėr renegatėve.
Me imam
Ahmedin me rastin e sprovės sė krijimit tė Kuranit.
Mbetėn
burra, saqė njėri prej tyre peshonte sa tėrė umeti, siē
ngjau me gjyshėrit tanė sahabėt (Allahu qoftė i kėnaqur
me tė gjithė!), brez i mrekullueshėm e i edukuar, tė
cilėt dolėn nga shkolla e tė dėrguarit tė Allahut.
Thotė i
dėrguari i Allahut (paqja dhe bekimi i Allahut qofshin
mbi tė!): “Nėse njerėzit shohin padrejtėsinė (apo tė
padrejtin) e nuk e kapin pėr dorė, Allahu do t’i dėnojė
edhe ata.” Sahih.
O umeti
im, ju pėrgėzoj!
O umeti
im, mos u pikėlloni e dėshpėroni, mos u nėnshtroni,
ngase Allahu ėshtė me ju, Ai ėshtė ndihmės i juaj nėse
ju e ndihmoni Atė: “O besimtarė, nėse ju ndihmoni
(fenė) Allahun, Ai u ndihmon juve dhe u forcon kėmbėt
tuaja.”Muhamed, 7.
O umeti
islam!
E tėrė
kjo dobėsi, ky nėnēmim do tė ndryshojė e tė kalojė nė
fuqi, krenari dhe ndihmė, vetėm pėrqendrohuni nė tė
vėrtetėn dhe mbroni atė, dijeni se gjithmonė fitorja
ėshtė nė anėn e Allahut tė lartėsuar, tė dėrguarit dhe
besimdrejtėve.
Allahu i
Lartėsuar thotė: “Ata duan ta shuajnė dritėn e
Allahut me gojėt e tyre, po Allahu e plotėson (e pėrhap)
dritėn e vet, edhe pse e urrejnė jobesimtarėt. Ai
(Allahu) ėshtė qė e dėrgoi tė dėrguarin e vet me udhėzim
tė qartė e fe tė vėrtetė pėr ta bėrė mbizotėrues mbi tė
gjitha fetė, edhe pse idhujtarėt e urrejnė.” Saf,
8-9.
Po ashtu,
thotė: “Ata thonė: ‘Nėse do tė kthehemi (prej luftės
me beni mustalikėt) nė Medinė, ai mė i forti prej aty pa
tjetėr ka pėr ta pėrzėnė atė mė tė dobėtin’ (ashtu
thanė) Ndėrsa e tėrė krenaria i takon Allahut, tė
dėrguarit tė Tij dhe besimtarėve, por hipokritėt kėtė
nuk e dinė.” Munafikun, 8.